„Nuo pat pradžių mes tikrai skeptiškai buvome nusiteikę šio politiko atžvilgiu“, – apie Gintautą Palucką „Dienos temai“ sako Aurelijus Veryga. Jo vertinimu, G. Palucko pasitraukimas iš Seimo prisidėtų prie socialdemokratų partijos situacijos gerinimo, kuri, A. Verygos žodžiais, „ir šiaip nėra labai gera“.
„Dienos temoje“ – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas, Europos Parlamento narys Aurelijus Veryga.
– Pone Veryga, pradėkime nuo politinių aktualijų. Štai buvęs premjeras ponas Paluckas su sutuoktine kaltinami neteisėtu praturtėjimu. Ką jūs darytumėte pono Palucko vietoje? Prezidentas sakė, kad jam būtų geriau atsisakyti Seimo mandato ir palikti politiką.
– Na, turbūt šitoje situacijoje aš tikrai sutinku su tais, kurie sako, kad tą mandatą tikriausiai reikėtų dėti į šoną ir visgi palikti Seimą. Juo labiau kad mes atsimename, nuo pat pradžių visokių buvo klausimų netgi dėl patekimo į Seimą teisėtumo. Atsimenate, turbūt, istorijas dėl nebaigtų mokėti baudų, dėl savotiškai neatliktos bausmės. Nuo pat pradžių mes tikrai skeptiškai buvome nusiteikę šio politiko atžvilgiu.
Nežinau, kiek prisimena žiūrovai tas istorijas, mūsų požiūrį dėl jo, kaip kandidato tuo metu į premjerus. Mes irgi turėjome pakankamai skeptišką savo nuomonę būtent dėl tų buvusių istorijų. Deja, bet tas mūsų nuogąstavimas, ko gero, kad labiau negu su kaupu pasitvirtina.
Šiandien, deja, bet tenka stebėti jau tos istorijos tęsinį, kur matome ir kitus šeimos narius įsitraukusius. Ko gero, kad net ir juos saugant ar ginantis jau kaip privatiems asmenims, būtų tikrai logiškiau pasitraukti iš Seimo.
Ko gero, kad tai būtų ir patiems socialdemokratams geriau. Kiek man yra tekę bendrauti su kai kuriais iš jų, tai jie ir patys tokį požiūrį turi, kad dabar jo pasilikimas Seime neprideda politinių taškų socialdemokratų partijai.
– Ponas Paluckas sako, kad bus politikoje tol, kol jaus aistrą. Panašu, kad tos aistros dar ir prokurorai nesugebėjo apmalšinti. Tačiau kaip jūs žiūrite į socialdemokratų laikyseną, nes ponas Sinkevičius tai neragins pasitraukti, pavyzdžiui, iš frakcijos?
– Na, vėlgi, man labai sunku kalbėti už kitą partiją, už kitus politikus. Čia yra jų reikalas, kaip jau jie nuspręs, taip, matyt, ir padarys.
Nežinau, kodėl partijos pirmininkas nesiūlys ar neragins pasitraukti iš Seimo, nežinau motyvų. Bet žinau iš kitų socialdemokratų, tikrai ne iš vieno Seime esančių ar buvusių asmenų, kad jie tikrai matytų tai kaip logišką žingsnį, kuris bendrai prisidėtų prie socialdemokratų partijos situacijos gerinimo, kuri ir šiaip nėra labai gera. Ir Palucko istorija, matyt, nėra vienintelė.
– Socialdemokratai savaitgalį išsirinko lyderį – Mindaugas Sinkevičius, buvęs laikinasis pirmininkas. Jis vis žada naujus terminus, per kurį laiką pasisakys dėl darbo koalicijoje, dėl koalicijos ateities. Ar su jumis partneriai kalbasi šiuo klausimu? Ir iš viso, ar čia tik labiau ta dūmų uždanga, ar realios derybos vyksta dėl galimos koalicijos kaitos?
– Aš manau, kad vyksta, nes pokalbiai prasidėjo tikrai dar gerokai iki partijos pirmininko išrinkimo. Jūs apie tuos pokalbius irgi turbūt girdėjote, apie juos buvo ir viešai kalbama. Tai galiu tik pasikartoti, kad ir aš, kaip partijos pirmininkas, buvau sulaukęs klausimo, kaip elgtųsi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, jeigu keistųsi koalicija. Mūsų atsakymas yra paprastas – mes turėtume tada atsiklausti savo partijos tarybos, jeigu kažkas keistųsi.
Tai tie klausimai, matyt, nekyla be reikalo. Vadinasi, pokalbiai vyko, tikriausiai kažkokie pokalbiai ir vyksta. Dabar, po partijos pirmininko rinkimų, mes jau naujų pokalbių neturėjome. Mačiau ir aš viešumoje žinutę, kad planuoja naujasis partijos pirmininkas pasikalbėti, kaip suprantu, su „Nemuno aušros“ vadovu. Nežinau, apie ką ten planuojama kalbėtis, bet, kaip suprantu, apie koalicijos ateitį.
O mes laukiame. Kadangi mes esame į koaliciją pakviesti socialdemokratų, tai jų, kaip didžiojo koalicijos partnerio, valia yra kviesti kažką į koaliciją. Jeigu kažkas keisis, mes tą turėsime aptarti ir spręsti partijos taryboje.
– Pone Veryga, ar jūs pats asmeniškai pritariate poligono Kapčiamiestyje steigimui?
– Taip, pritariu. Ir mūsų didžioji dalis partijos pritaria. Mes turėjome tokį kaip signalinį pabalsavimą partijos taryboje, valdyboje buvome sprendimus priėmę. Deja, bet pora mūsų kolegų visgi turėjo kitokią nuomonę negu partijos taryba ir valdyba.
– Ir tie minėtieji kolegos, ponas Ąžuolas ir ponas Gaižauskas, jie balsavo prieš poligoną. Ponas Gaižauskas iš viso vėliau aiškino, kad buvo sulaužyta koalicinė sutartis, mat, anot jo, išvis nebuvo koalicijoje tartasi dėl šio klausimo, nebuvo diskutuota. Tai ar jūs irgi pritartumėte, kad ta koalicijos sutartis buvo sulaužyta?
– Ne, mano vertinimu, koalicijos sutartis šiuo atveju nėra sulaužyta. Aš neišskirčiau kažkokio vieno klausimo, sakykime, Kapčiamiesčio poligono. Yra ir daugiau klausimų, kur aš gal kaip partijos pirmininkas ir mūsų kolegos Seime, frakcijoje tikrai norėtų daugiau bendravimo, daugiau komunikacijos ir pačių klausimų pristatymo prieš jiems tampant viešai aptariamais.
Tai čia, ko gero, tai ir turėjo galvoje Dainius Gaižauskas. Jis yra teisus, kad mes turime tam tikrų priekaištų koalicijos partneriams ir visgi norėtume, kad klausimai prieš nešant juos į viešumą, prieš kažkur pristatant, būtų aptarti, išdiskutuoti viduje.
Bet aš nesakyčiau, kad tai yra toks klausimas, kuris jau automatiškai reiškia kažkokį koalicijos sutarties pažeidimą. Juo labiau kad mes turime ir kitų neišspręstų klausimų su koalicijos partneriais, nuolat juos keliame, bet nesakome, kad tai yra tokie dalykai, kurie jau automatiškai verstų mus priiminėti kažkokius sprendimus dėl buvimo ar nebuvimo koalicijoje.
– Pone Veryga, turbūt kalbate apie klausimus, dėl kurių nesutariate su socialdemokratais, tuos vadinamuosius ideologinius klausimus – tiek pagalbinis apvaisinimas, tiek referendumas dėl šeimos sampratos. Kiek tai jums bus raudonos linijos apskritai, kalbantis su socialdemokratais?
– Nebus raudonos linijos todėl, kad šitie klausimai yra aptarti derantis dėl koalicijos, netgi koalicijos sutarties priede yra išskirti keli klausimai. Tai tuos, kuriuos jūs čia paminėjote, – gal ne taip konkrečiai, nes tuo metu idėjos dar dėl patariamojo referendumo dėl šeimos sampratos mes tikrai neturėjome, – bet iš tų klausimų, dėl kurių sutarėme nesutarti, labai natūraliai šitas dalykas išplaukia. Nes mes kalbėjome ir apie vienos lyties asmenų partnerystę, ir kitus dalykus, kur turime natūralų nuomonių išsiskyrimą, politinės ideologijos nuomonių išsiskyrimą, ir čia nėra jokio siurprizo.
Aš čia labiau kalbu apie nesutarimus dėl tam tikrų pozicijų susiderinimo, kur buvo sutarta per koalicines derybas. Čia kalbu apie tą seną istoriją dėl viceministro Žemės ūkio ministerijai. O šitie jūsų paminėti klausimai yra aptarti ir tiek socialdemokratai žino, kad mes jiems nepritarsime, tiek mes žinome, kad jie dalį klausimų atneš, siūlys, mes už juos nebalsuosime, tuo pačiu mes teiksime savo siūlymus, ką ir dabar darome.
– Jūs apskritai neišsiaiškinate santykių su valdančiąja koalicija, kalbu dėl viceministrų. Jūs paminėjote žemės ūkio viceministrą, ir jūs prieš kurį laiką aiškinote, kad tai tiesiog ministrės pirmininkės drąsos ir pusdienio klausimas. Tai, kiek suprantu, pas ministrę pirmininkę nei to pusdienio atsirado, nei drąsos daugiau?
– Tenka konstatuoti de facto, kad šiuo klausimu, deja, bet taip. Nes iš tiesų ir man pačiam yra tekę dirbti Vyriausybėje, tai aš puikiai žinau, kaip viceministrai yra skiriami. Aišku, ministras visada renkasi savo komandą ir paprastai ne vienas asmuo yra pasiūlomas, bet jeigu jau yra sutarta su koalicijos partneriais dėl tam tikro delegavimo, dėl sričių pasidalinimo, tai paprastai kažkokių ginčų viduryje kelio nebekyla.
Deja, bet šitoje situacijoje jis kilo. Galiu tik pasikartoti – tai, kad jis yra anksčiau negu nuo praėjusių metų Kalėdų neišsprendžiamas, tokiai rimtai partijai kaip socialdemokratams tikrai garbės nedaro. Ir aš tikrai galiu pakartoti tą savo pasakymą, kad tai yra pusdienio klausimas premjerei, kuriai užtektų pasikviesti ministrą ir tiesiog aiškiai pasakyti, kad reikia laikytis derybinio susitarimo, kurį mes buvome pasiekę per koalicines derybas.
– Dar labai trumpai noriu paklausti apie savaitgalio įvykius. Lietuvoje viešėjo skandalingasis Lenkijos politikas, partijos „Lenkijos karūnos konfederacija“ lyderis Grzegorzas Braunas. Kaip manote, ar jūsų politinis bendražygis Waldemaras Tomaszewskis turėjo nuo jo atsiriboti?
– Kaip suprantu, jis tam tikra prasme ir atsiribojo. Bent jau kiek aš mačiau komentarus, tai jis minėjo, kad jis nebuvo nei kviestas į renginius, kuriuose dalyvavo mūsų frakcijos Seime partijos vadovas Waldemaras Tomaszewskis.
O šiaip, kalbant apie tą skandalingą politiką, tai skandalingas jis yra visur. Europos Parlamente visiškai neseniai jam buvo atimtas imunitetas pakankamai vieningai balsuojant Europos Parlamentui.
Kas man yra, tiesą sakant, labai keista, tai žmogus, kuris yra iš principo taip labai [prieš – LRT.lt] Europos Sąjungą ir jam labai nepatinka Lietuva, aš nelabai suprantu jo veikimo logikos. Jis yra nepatenkintas Europos Sąjunga, bet sėdi Europos Parlamente. Jam nepatinka Lietuva ir jis nematytų prasmės jos ginti, kaip jis yra tam tikruose savo pasisakymuose sakęs, bet jis vis tiek į ją važiuoja.
Tai man atrodo, kad tai yra tiesiog populistinis veikimas, bet kokiais būdais stengiantis pritraukti dėmesio. Panašu, kad jam tas visai neblogai sekasi.
