Jurbarkiečiai skelbia, kad praėjusią žiemą, ypač vasarį ir kovą, už būstų šildymą jie mokėjo vienas didžiausių kainų šalyje – panašiai kaip Kauno miesto ir rajono gyventojai. Savivaldybė teigia, kad alternatyvų nėra, todėl skiria kompensacijas. Šilumos tiekėjas kainų augimą aiškina šaltesniais orais ir į tarifus įtrauktomis investicijomis.
Pareikalavo daugiau išlaidų
Šalies savivaldybės baigia šildymo sezoną, kartu apibendrinamos ir gyventojų patirtos išlaidos. Šį sezoną sąskaitos daugeliui buvo didesnės dėl šaltesnės žiemos ir padidinto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo.
Apie tai, kad šis šildymo sezonas gyventojams stipriau patuštino kišenes, neseniai skelbė ir jurbarkiečiai. Jų būstus šildo bendrovė „Kauno energija“.
„Praėjusią šaltą žiemą už būstų šildymą, ypač per vasario ir kovo mėnesius, iš didžiausių šalies miestų, kartu su Kauno ir Kauno rajono gyventojais, ir jurbarkiečiai mokėjo brangiausiai“, – rašė vietos naujienų portalas „Jurbarko šviesa“.
Jurbarko rajono savivaldybės atstovės Marijos Binkauskienės teigimu, nuo 2025 m. vasario 1 d. miesto gyventojams buvo nustatyta 8,49 ct/kWh (su 9 proc. PVM – 9,25 ct/kWh) šildymo kaina, o nuo 2026 m. vasario 1 d. – 9,81 ct/kWh (su 21 proc. PVM – 11,87 ct/kWh).
„Šilumos tiekimas Jurbarko miesto gyventojams iš AB „Kauno energija“ yra vienintelė alternatyva“, – LRT.lt pabrėžė ji.
Anot M. Binkauskienės, būsto šildymo išlaidų kompensacijoms (kartu su kompensacijomis kietu kuru ir kredito bei palūkanų kompensacijoms) per 2026 m. sausio–balandžio mėnesius išmokėta 699,4 tūkst. eurų.
Akcentuoja investicijas
Bendrovė „Kauno energija“ nurodė, jog tam, kad būtų galima objektyviai palyginti galutines kainas, būtina įvertinti skirtingas tiekėjų veiklos sąlygas ir kainą lemiančius veiksnius.
Bendrovės aiškinimu, kainą lemia kuro struktūra, investicijų į infrastruktūrą mastas, tinklų būklė, įrenginių efektyvumas, šilumos šaltinių ir tinklų apimtis, vartotojų ir sistemų skaičius ir kt.
„Svarbu įvertinti ir tai, kad žema šilumos kaina neparodo įmonės veiklos efektyvumo. Tai gali reikšti, kad įmonė neinvestuoja ar nepakankamai investuoja į šilumos gamybos įrenginių bei šilumos perdavimo tinklų atnaujinimą ar modernizavimą, kas gali bloginti įmonės finansinį pajėgumą, kelti riziką saugiam bei patikimam šilumos tiekimui ir įmonės veiklos tęstinumui“, – redakcijai raštu atsiųstame atsakyme nurodė šilumos tiekėjas.
Bendrovė pabrėžė, kad šalčiausiais 2025–2026 metų sausio ir vasario mėnesiais įmonės nustatyta šilumos kaina buvo 28-a ir 33-ia, lyginant su kitų 50 šilumos tiekėjų šilumos kaina.
„Didžiausią įtaką šilumos kainai turi nuosavos šilumos gamybos kaštai bei iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šilumos kaina. „Kauno energija“ pagamina tik apie trečdalį viso šilumos poreikio ir sausio–vasario mėn. nuosavos šilumos gamybos kaina buvo vidutiniškai 7 proc. mažesnė už kitų didžiųjų miestų nuosavos šilumos gamybos vidurkį.
Tuo tarpu iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šilumos kaina sausio–vasario mėn. buvo vidutiniškai 12 proc. didesnė už kitų didžiųjų miestų iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šilumos vidurkį“, – komentavo bendrovė.
Pasak bendrovės, dėl užsitęsusio kainos perskaičiavimo anksčiau į šilumos kainą nebuvo įtrauktos 2019–2023 m. investicijos. Jos pradėtos skaičiuoti tik nuo 2024 m. balandžio, todėl kaina staigiai išaugo.
Nurodoma, kad investicijų poveikis jau matomas: nuo 2026 m. balandžio pastovioji kainos dalis sumažinta 5 proc., o bendra šilumos kaina tuo metu buvo 7-a tarp 50 tiekėjų Lietuvoje.
Itin šalta žiema
Šilumos tiekėjai pabrėžia, kad didžiausią įtaką šildymo sąskaitoms daro lauko oro temperatūra. Šių metų sausis buvo šalčiausias per pastaruosius 16 metų, o Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis – ir antras pagal šaltumą 21 amžiuje.
Pavyzdžiui, Vilniuje vidutinė sausio oro temperatūra siekė –9,8 laipsnio, tuo pačiu laikotarpiu pernai ji buvo teigiama ir sudarė +1,4 laipsnio.
Sąskaitų augimą lėmė ne tik šaltesni orai, bet ir mokesčių pokyčiai. Seimo sprendimu pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas šildymui ir karštam vandeniui padidintas nuo 9 iki 21 procento.
Taip pat akcentuojama, kad senų, neprižiūrėtų ir energiškai neefektyvių daugiabučių gyventojai už šildymą moka bent 40 proc. daugiau. Per nesandarias pastatų konstrukcijas prarandama daugiau šilumos ir patiriami didesni šilumos nuostoliai.
LRT.lt primena, kad dalis gyventojų gali gauti kompensaciją už išlaidas šildymui.
