Ugniagesiai daugiau nei parą gesino pirmadienį Kupiškio rajone užsidegusį Šepetos durpyną.
Kaip rašo Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba (VPGT), 21:32 val. paskelbta gaisro lokalizacija, tačiau vietoje vis dar lieka ugniagesiai gelbėtojai bei durpyno darbuotojai. Per naktį bus vykdomi vandens pylimo darbai visoje degusioje teritorijoje, bus vykdomas ir patruliavimas.
ELTA primemena, kad pranešimas apie gaisrą durpyne buvo gautas pirmadienį 13:23 val.
Pranešta, kad Kupiškio rajone, tolumoje, ties Bukėnų kaimu, matomi dūmai. Ugniagesiams atvykus į įvykio vietą, paaiškėjo, kad dega Šepetos durpynas. Šis durpynas užima apie 50 hektarų plotą. Pirmadienį nurodyta, kad degė apie 15 hektarų durpyno teritorijos.
Ugniagesiai skelbė, kad 15 kilometrų spinduliu nuo gaisravietės buvo išsiųstas trumpasis perspėjimo pranešimas gyventojams, kuriuo informuota apie galimą oro taršą. Aplinkiniams gyventojams rekomenduojama vengti buvimo lauke, uždaryti namų langus.
Apie situaciją informuotas ir Aplinkos apsaugos departamentas.
Paskelbta ekstremalioji situacija
Antradienį dėl durpyne kilusio gaisro sušauktas neeilinis Kupiškio rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdis, visoje savivaldybės teritorijoje paskelbta ekstremalioji situacija.
„Įvertinus situaciją ir galimą dūmų plitimą dėl vėjo krypties, savivaldybės mero potvarkiu paskelbta ekstremalioji situacija visoje Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje“, – pranešė savivaldybė.
Perspėja apie gaisrų gamtoje grėsmę
PAGD duomenimis, šiemet miškuose kilo 125 miško ir miško paklotės gaisrai. Jų metu išdegė daugiau kaip 44 ha miško bei miško paklotės.
Pernai tuo pačiu metu buvo kilę 99 tokie gaisrai, jų metu išdegė daugiau kaip 66 ha miško ir miško paklotės. Iš viso pernai ugniagesiai gelbėtojai gesino 180 miško ir miško paklotės gaisrų, jų metu išdegė 87 ha.
Daugiausia gaisrų miškuose šiemet kilo Vilniaus (62) ir Kauno (20) apskrityse. Penkerių metų gaisrų statistikos duomenimis, daugiausia tokių gaisrų būna balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais.
Šeštadienį Kybartų savivaldybėje, Keturkaimio kaime, išdegė apie 3 ha miško paklotės.
Tą pačią dieną Panevėžio rajone, Kapinės kaime, degė miško paklotė ir dalis medžių. Gaisro metu išdegė 2 ha miško paklotės, taip pat atvira liepsna degė keletas medžių, kurie buvo nupjauti ir užgesinti.
„Miškuose šiuo metu sausa ir situacija yra labai sudėtinga, – sako Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkė Irma Meškauskaitė. – Kilus gaisrui miške, ugniagesiai ne visada gali privažiuoti su gaisrine technika, o vandenį neretai tenka vežioti keletą kilometrų. Net ir užgesinus tokius gaisrus, ugniagesiams tenka ilgai budėti gaisro vietoje, nes po kurio laiko liepsnos ir vėl gali įsiplieksti. Todėl prašome gyventojų miškuose būti labai atsargių“.
Poilsiaujančius gamtoje ugniagesiai įspėja, jog būtina laikytis lankymosi miške taisyklių ir priešgaisrinės apsaugos reikalavimų, nes daugiau kaip 90 proc. miško gaisrų kyla dėl neatsargaus žmonių elgesio. Draudžiama miške mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas, palikti stiklo šukes ir kitas šiukšles. Laužus kūrenti galima tik tam skirtose vietose, išvykstant būtina juos užgesinti, užpilant žemėmis ar vandeniu, kol visiškai nustos rusenti.
„Pamačius gaisrą, užgesinti ugnį ir neleisti jai išplisti į didesnius plotus galima paprasčiausiomis priemonėmis: užplakant liepsną medžių šakomis, užtrypiant kojomis arba užkasant žemėmis, užpilant vandeniu. Jeigu matote, kad ugnies įveikti nepavyks, nedelsdami skambinkite skubiosios pagalbos numeriu 112 ir kuo skubiau iš miško eikite prieš vėją“, – pataria gelbėtojai.
