Kalbant apie imigracijos į Lietuvą valdymą, reikia nepamiršti, kad iš Pakistano, Indijos ir kitų šalių atvykstantys žmonės ne tik kelia tam tikrų rizikų, bet ir praturtina mūsų šalį, sako Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Ruslanas Baranovas.
Savo ruožtu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad šioje srityje svarbus balansas.
„Ekspertai teigia, kad jeigu užsieniečių skaičius visuomenėje yra daugiau nei 10 proc., jau yra daug rizikų. (...) Tai yra Stokholmas, Berlynas, Paryžius (miestai, kuriuose susiformavę imigrantų getai, – LRT.lt) – nežinau, ar jie labai prasiturtina viso to, bet faktas, kad yra rimta problema. Ir čia reikia viską labai aiškiai sudėlioti“, – ragino jis.
Apie imigracijos politiką diskutuota pirmadienį transliuotoje laidoje „LRT forumas“.
R. Baranovas sakė, kad lietuviai patys dar visai neseniai patyrė dideles migracijos į užsienį bangas.
„Nėra taip, kaip kartais atrodo, kad čia visi bijo kažkokių kitokių žmonių. Buvo lietuviai Londone ir visur, kur tik nori. Ir jie matė tos įvairovės. Ir ta įvairovė duoda mūsų šaliai įvairių gerų dalykų“, – aiškino Seimo narys.
Situacija valdoma
Laidoje taip pat dalyvavęs vidaus reikalų ministras Vladislovas Kondratovičius teigė, kad šiuo metu migracija Lietuvoje yra visapusiškai subalansuota.
„Nematome augimo, nematome, kad būtų kažkokių grupių, kur žmonės neregistruoti arba neturi leidimų“, – sakė jis.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis akcentavo, kad Lietuva šiandien turi didžiausią įdarbintų žmonių skaičių per visą savo istoriją. Be to, jis atkreipė dėmesį, kad iš maždaug 200 tūkst. imigrantų Lietuvoje apie 80 tūkst. sudaro pabėgėliai iš Ukrainos, o Centrinės Azijos atstovų yra tik apie 25 tūkst.
„Tai yra mažiau negu 1 proc. nuo mūsų gyventojų“, – sakė jis.
A. Romanovskis priminė, kad imigracijai į Lietuvą galioja kvota – šiuo metu ji yra 25 tūkst. asmenų per metus.
„Verslas sako, kad jeigu tas skaičius būtų iki 30 tūkst., tai tikriausiai būtų ta viršutinė riba. Dar noriu pasakyti, kokios populiariausios profesijos tarp imigrantų iš trečiųjų šalių, tai yra vilkikų vairuotojai, kurie 90 proc. laiko yra ne Lietuvoje, ir betonuotojai, suvirintojai“, – dėstė jis.
Pasikeitusi realybė
Vis dėlto Vilniaus meras Valdas Benkunskas ragino pripažinti, kad kalbant apie imigraciją realybė Lietuvoje yra pasikeitusi.
„Kažkada Lietuva buvo patogi tranzito į Vakarų Europą valstybė, o dabar mes su savo ekonominiu augimu tampame jau gera vieta apsistoti ilgesniam laikui. Vilniaus regionas jau seniai pralenkė Europos Sąjungos vidurkį pagal ekonominį išsivystymą. Dirbti Vilniaus regione jau yra ekonomiškai naudingiau negu kokioje Ispanijoje“, – teigė jis.
Vilniaus savivaldybės duomenimis, sostinėje nuolat gyvena apie 78 tūkst. užsieniečių.
„Reikia pradėti šnekėti labai atvirai, ką mes turime su migracijos politika. Taip, kol kas situacija yra valdoma. Mes neturime didelių problemų su miesto švara ar pan. Bet jeigu mes tą migraciją paliksime savieigai, tai mes turėsime lygiai tokias pačias problemas, kaip turi daugelis Vakarų Europos miestų. Dėl to mano pasiūlymas centrinei valdžiai labai aiškus – pirmiausia peržiūrėti laikinų leidimų statusą, nes dabar jie iš esmės neturi jokios reikšmės“, – sakė meras.
Anot V. Benkunsko, imigrantus reikia integruoti, net jeigu jie čia tik dirba.
„Čia girdisi kitų kalbų, rusų kalba dominuojanti. Tie žmonės, kurie čia atvažiuoja metams, trejiems ar dešimtmečiui, tampa mūsų visuomenės dalimi, norime mes to ar nenorime. Jie vaikšto į tas pačias parduotuves, į tuos pačius restoranus. Mes kartu gyvename. (...) Dėl laikotarpio galime diskutuoti, bet jeigu jau yra indikacijų, kad žmogus nori čia ilgiau likti, valstybė turi pasakyti: „Žmogau, turi ne tik teises, turi ir pareigų mūsų valstybėje“, – aiškino jis.
Parengė Edgaras Savickas
