Švedijoje veikianti Stokholmo lituanistinė „Saulės“ mokykla savaitgalį paminėjo 30-ąsias veiklos metines. Prasidėjusi nuo keturių šeimų, dabar mokykla turi daugiau nei 100 mokinių. Čia lietuviškai mokosi ne tik vaikai – besimokančiųjų amžius svyruoja nuo dvejų iki 72 metų.
Keturių šeimų indėlis
Stokholmo lituanistinė „Saulės“ mokykla – viena seniausių lituanistinių mokyklų Europoje. Savaitgalį vykusiame minėjime mokyklą ir jos bendruomenę pasveikino Lietuvos ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius, vyko moksleivių ir svečių pasirodymai.
Mokyklos kelias iniciatyvių mamų pastangomis prasidėjo 1996-ųjų pavasarį. Iš pradžių mamos su vaikais užsiėmimus rengė savo namuose.
„Po kurio laiko, pasklidus žiniai apie iniciatyvą, prisijungė daugiau šeimų. Tad nuo mažos pasėtos sėklos ši idėja išaugo į stiprią ir didelę bendruomenę jungiančią mokyklą. Džiaugiamės, kad buvę mokytojai ir tėvai nepraranda ryšio su šiandienine mokykla: apsilanko įvairių švenčių proga, planuoja atvesti anūkus“, – sako šios mokyklos mokytoja Karolina Musteikytė.
Prasidėjusi nuo keturių šeimų, dabar mokykla turi daugiau nei 100 mokinių. Anot mokyklos tarybos pirmininkės Rasos Cikanavičiūtės-Hernandez, mokykla nėra skirta tik vaikams – mokinių amžius čia svyruoja nuo dvejų iki 72 metų.
„Patys vyriausi suaugusieji mokosi lietuvių kaip užsienio kalbos“, – paaiškina pašnekovė.
Mokytoja K. Musteikytė priduria, kad idėja suaugusiųjų klasei kilo norint įtraukti kitakalbius mokinių tėčius ir mamas.
„Tačiau mūsų vyriausia mokinė – švedė, mokosi kalbos dėl jos amžinąjį atilsį vyro ryšio su Lietuva. Jos vyro tėvas buvo lietuvis, Antrojo pasaulinio karo metais pabėgęs iš vokiečių nelaisvės Suomijoje į Švediją ir čia likęs“, – komentuoja pedagogė.
Greta kalbos pamokų ir šoka, ir organizuoja šventes
Veikla rengiama kas antrą sekmadienį ir trunka dvi akademines valandas, po pamokų vyksta tautinių šokių būrelių repeticijos. Be pedagoginės veiklos, mokykla bendruomenei organizuoja įvairias šventes, renginius.
„Organizuojame tautinių šokių pamokas 5–9 ir 10–15 metų vaikams, savaitgalio šeimų stovyklą mokslo metų pabaigoje, švenčiame Užgavėnes parke, Vasario 16-osios šventę, Atvelykio šventę, organizuojame Knygų mugę, Kaziuko mugę vaikams ir jų tėveliams, Kalėdinę šventę su lietuvišku teatru“, – vardija R. Cikanavičiūtė-Hernandez.
Mokykloje šiuo metu dirba aštuoni kalbos ir keturi šokių mokytojai, viena mokytojos asistentė, taip pat yra trys pavaduojančios mokytojos. Mokyklos veiklą administruoja ir organizuoja mokyklos taryba, kurią sudaro septyni nariai, dirbantys neatlygintinai.
Pasak mokytojos K. Musteikytės, mokyklos augimą per 30 metų lėmė ne tik gausus lietuvių būrys, bet ir nuolatinis, sistemingas mokyklos tarybos bei mokytojų darbas.
„Mokomasi pagal Integruotą lituanistinio švietimo programą, yra rengiami klasių metiniai planai, žymimas mokinių lankomumas, mokytojos turi aukštąjį pedagoginį arba lietuvių kalbos filologijos išsilavinimą. Tautinių šokių kolektyvų vadovai yra profesionalūs šokėjai“, – komentuoja ji.
Bendradarbiauja su kitomis lituanistinėmis mokyklomis
Pedagogės teigimu, mokyklos bendruomenė yra viena gausiausių iš visų lietuvių organizacijų Švedijoje.
„Mokyklą juokais vadinu idėjų inkubatoiumi, nes tėvai, laukdami vaikų, prigalvoja įvairių dalyvių. Čia gimsta įvairūs projektai: mokykloje savo veiklą pradėjo etnografinis ansamblis „Bitkrėslė“ ir moterų choras „Upė“, šiuo metu veikiantys kaip savarankiški vienetai.
Mokyklos renginiuose mielai dalyvauja ne tik šie kolektyvai, bet pasirodo ir tautinių šokių kolektyvas „Baltija“. Paaugę mokyklos mokiniai lietuvišką veiklą tęsti gali Jaunimo bendruomenėje, paaugę šokėjai – „Baltijoje“. Veikiame visi kartu, vieni kitus papildydami, palaikydami“, – pasakoja K. Musteikytė.
Lituanistinė mokykla bendradarbiauja ir su kitomis Švedijoje veikiančiomis mokyklomis – Eskilstiunos „Ryto“ mokykla, „Obuoliuko“ ir „Draugystės“ mokyklomis Geteborge. Ugdymo įstaiga organizuoja ir tarptautinius projektus, į kuriuos įtraukia Norvegijos, Airijos, Italijos, Islandijos lituanistinių mokyklų pedagogus.
„Vienas svarbiausių projektų, prasidėjęs „Saulės“ mokykloje, yra „Draugystės tiltas“. Tai lituanistinių mokyklų bendruomenių sąskrydis, kasmet vykstantis vis kitoje šalyje“, – sako K. Musteikytė.
Anot pedagogės, per visus gyvavimo metus mokykla įveikė ne vieną iššūkį – nuo patalpų paieškos iki mokytojų trūkumo. Dalį rūpesčių, pasakoja pašnekovė, padėjo išspręsti Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos finansavimas.
„Šiuo metu mokykla gali nuomotis tinkamas patalpas visiems patogiai pasiekiamoje vietoje. Nuolat galvojame, kaip ne tik pritraukti, bet ir išlaikyti mokinių bei tėvų motyvaciją sekmadieniais keltis ryte ir važiuoti į mokyklą. Tai tikriausiai vienas svarbiausių uždavinių ateičiai“, – mintimis dalijasi K. Musteikytė.
