Aktyvus protestų ir incidentų dalyvis, keliose bylose teisiamas Antanas Kandrotas-Celofanas pirmadienį pranešė, kad išvyko į Baltarusiją. Ten, kaip skelbia nepriklausomas baltarusių leidinys „Naša Niva“, jis jau spėjo duoti interviu vietos propagandininkams.
Baltarusijos valstybiniame televizijos kanale „Belarus-4“ buvo transliuotas pokalbis su A. Kandrotu-Celofanu pavadinimu „Isterija Lietuvoje: žinomas Lietuvos politikas Antanas Kandrotas atvyko į Baltarusiją ir papasakojo visą tiesą apie tėvynėje patirtą persekiojimą“.
Šią publikaciją galite skaityti ir rusų kalba:
Taip pat skaitykite
Kaip rašo „Naša Niva“, jis propagandininkams papasakojo apie sunkią padėtį Lietuvoje, katastrofiškas Baltarusijai taikomų sankcijų pasekmes ir kaip Lietuvai neva trūksta Aliaksandro Lukašenkos diktatūros.
„Baltarusijoje nuo persekiojimo pasislėpė dar vienas politinis pabėgėlis iš Baltijos šalių“, – teigia baltarusių propagandistai.
Propaganda tvirtina, kad A. Kandrotas buvo „evakuotas“ iš Lietuvos.
Taip pat skaitykite
„A. Kandrotui pavyko evakuotis iš „rojaus sodo“. Baltarusijoje šis laisvas žmogus davė savo pirmąjį interviu be cenzūros ir baimės“, – teigiama pokalbio įžangoje.
Gegužės 9-oji ir „pilietinis karas“
Vienoje iš Baltarusijos propagandinio kanalo paskelbtų interviu su A. Kandrotu-Celofanu ištraukų kalbama apie Gegužės 9-osios „šventę“ Lietuvoje. Lietuvis tvirtina, kad šią datą minintys žmonės jo tėvynėje yra persekiojami.
„Žmonės, kuriems ši šventė, ši diena yra svarbi, eina su gėlėmis [į kapines]. Galima atvirai pasakyti, kad prieš juos vykdomos represijos, nes tiek teisėsaugos institucijos, tiek kai kurie fašistinių pažiūrų aktyvistai persekioja šiuos žmones, juos demaskuoja, praneša apie juos, trina jų socialinių tinklų paskyras, kišasi į jų gyvenimą“, – televizijos kanalui „Belarus-4“ kalbėjo A. Kandrotas-Celofanas.
Jo nuomone, tai stumia Lietuvą „pilietinio karo“ link.
„Manau, kad tai visiškai neteisinga. Ši istorija yra dar vienas susiskaldymas ir, galbūt, tam tikrų jėgų siekis tiesiog persekioti šiuos žmones. Mes judame link pilietinio karo“, – tęsė jis.
A. Kandrotas-Celofanas užsiminė ir apie sovietinių paminklų griovimą Lietuvoje, pareiškęs, kad tai yra istorijos trynimas.
„Man atrodo, kad kažkokios jėgos stengiasi, jog šiems žmonėms būtų blogai. Na, apie paminklų griovimą apskritai nenoriu kalbėti. Tai atskira tema. Labai liūdna, kad mes triname savo pačių istoriją“, – sakė A. Kandrotas-Celofanas.
Išvyko iš Lietuvos
Keliose bylose Lietuvoje kaltinamas A. Kandrotas-Celofanas pareiškė, kad išvyko į Baltarusiją. Apie tai pirmadienį pranešė portalas „Delfi“.
„Vakar atvykau į Baltarusiją, atskridau lėktuvu. Manęs pasienyje niekas nesulaikė, čia vykstu jau antrą kartą šiais metais“, – portalui patvirtino A. Kandrotas-Celofanas.
Anksčiau „Telegram“ kanale paskelbtame vaizdo įraše vyras sakė, kad atvyko į Minską spręsti įvairių problemų.
„Kaip sakoma, tėvynę myli ne žodžiais, o darbais. Šiais metais jau antrą kartą dirbu Minske. Būtent taip. Yra rimtų atvejų, daug problemų, kurias reikia išspręsti. Gerai padirbėjome. Sveiki visi. (...) Dar daug ką reikia nuveikti“, – sakė jis vaizdo įraše.
Šiuo metu A. Kandrotui-Celofanui taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš šalies. Tačiau jis pats tvirtina, kad išvykęs į Baltarusiją šio apribojimo nepažeidė, nes, jo teigimu, tai netrukdo teisminiams procesams.
Teisminiai procesai
Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka baigta nagrinėti 2021 m. Seimo prieigose įvykusių riaušių byla, kurioje rugsėjo mėnesį A. Kandrotas-Celofanas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme. Sprendimas dar nėra įsigaliojęs, jį apeliacine tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos teismas.
Teismo atstovė Lina Nemeikaitė agentūrai „Elta“ pranešė, kad kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš šalies – galioja iki tol, kol nuosprendis įsigalios galutinai. Jos teigimu, nei pats A. Kandrotas-Celofanas, nei jo gynėjas nepateikė jokių prašymų dėl leidimo išvykti į užsienį.
„Jokių prašymų nebuvo gauta“, – pažymėjo L. Nemeikaitė.
Anksčiau už finansinius nusikaltimus teistas vyras kovo mėnesį buvo pripažintas kaltu dėl neapykantos kurstymo prieš buvusį Seimo narį Tomą Vytautą Raskevičių dėl jo seksualinės orientacijos ir viešosios tvarkos pažeidimo. Tuomet jam buvo skirta vienų metų laisvės atėmimo bausmė, jis pripažintas recidyvistu, tačiau ir šis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs.
Be to, balandį Vilniaus miesto apylinkės teismas pradėjo nagrinėti naują baudžiamąją bylą, kurioje A. Kandrotas-Celofanas kaltinamas viešoje vietoje sudavęs smūgį visuomenininkui Valdui Bartkevičiui.
