Seimas ėmėsi svarstyti didžiulį įstatymo paketą, susijusį su savivalda, bet jame yra ir pakeitimų dėl vadinamųjų vidaus sandorių. Tai išimtis iš taisyklių, kai leidžiama sudaryti sutartį su pavaldžia įmone ar įstaiga ir nusipirkti paslaugas be konkurencijos. Šiomis išimtimis dažniau naudojasi savivaldybės, kai organizuoja atliekų išvežimą, aplinkos tvarkymą, gyventojų pavėžėjimą ir panašias paslaugas.
Viešųjų pirkimų tarnybos viešai pateikiamais duomenimis, bendra šių išimčių arba vidaus sandorių vertė 2025 metais siekė 492 mln. eurų, 2024 m. – 334 mln. eurų 2023 m. – 735 mln. eurų.
Verslas teigia, kad valdantieji siekia palengvinti taisykles sudaryti vidaus sandoriams ir taip gali išstumti privatų verslą iš rinkos, o tai turės ir platesnių neigiamų pasekmių – regionuose privataus verslo mažės, vadinasi, mažės ir darbo vietų.
Savivalda teigia, jog kai kuriais atvejais susiduria su privataus verslo piktybiškumu ir neturi kitos išeities, kaip tik pirkti paslaugas iš pavaldžių įmonių, nes kitaip negalės užtikrinti gyventojams būtino paslaugų teikimo.
Konstitucinis Teismas yra dukart pasisakęs, kad tokie vidaus sandoriai galimi tik išimtiniais atvejais, kai tai būtina užtikrinti būtinų viešųjų paslaugų prieinamumą gyventojams, paslaugų teikimo nepertraukiamumą ir gerą kokybę, ir tik tada, kai to nebūtų įmanoma atlikti įprastu būdu – skelbiant konkursus.
Šiuo metu visas įstatymų paketas yra atsidūręs Seime, jam pritarta po pateikimo, tad neilgai trukus parlamente užvirs lemiamas mūšis tarp savivaldos ir verslo atstovų.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Seime pradedamos diskusijos dėl vidaus sandorių, kai savivaldybės tam tikrais atvejais gali paslaugą pavesti teikti savo pavaldžiai įmonei be konkurso.
- Konstitucinis Teismas dukart yra konstatavęs, kad tokie sandoriai turi būti išimtis, o ne taisyklė.
- Lietuvos verslo konfederacija teigia, kad taisyklių lengvinimas bus būdas išvengti konkurencijos vien todėl, kad taip patogiau savivaldybei.
- Savivaldybės pasakoja susiduriančios su privačių įmonių neatsakingumu ar net šantažu.
- Įtampa kyla, nes verslas ir savivaldybių įmonės ar įstaigos konkuruoja dėl mokesčių mokėtojų lėšų. 2025 metais vidaus sandoriai sudarė beveik 0,5 mlrd. eurų.
Ukmergė kariauja teisme dėl atliekų vežimo
Ukmergės rajono meras Darius Varnas pasakoja susidūręs su nepavydėtina situacija, kai prieš kelerius privatus atliekų tvarkytojas pareiškė savivaldybei, jog pagal sutartyje nurodytą įkainį nebegali suteikti paslaugų ir pasiūlė arba nutraukti sutartį ir sumokėti netesybas, arba padidinti įkainius, kad veikla nebūtų nuostolinga.
„Jūs tikriausiai įsivaizduojat, kas nutiktų vieną dieną, jeigu paimi ir nutrauki sutartį? Apsikrauni šiukšlėmis, visokiomis atliekomis, gauni kažkokią pandemiją ir taip toliau“, – pasakojo D. Varnas.
Pasak mero, savivaldybė paprašė privataus atliekų vežėjo neskubėti, dar šiek tiek padirbėti, o savivaldybės taryba nutarė greitai ieškoti savo įmonės, su kuria būtų galima sudaryti vidaus sandorį dėl atliekų tvarkymo.
„Buvo vienintelė įmonė „Ukmergės autobusų parkas“, kuris užtikrina keleivių vežimo paslaugą ir kuri atitiko sąlygas. Mes pasikvietėm direktorių, su juo perkalbėjom. Jis sako, galiu bandyti vystyti ir pradėjo ieškoti, kiek kainuotų transportas ir panašiai. Tada įvyko visa procedūra, pasirašėme vidaus sandorį, bet privatus atliekų vežėjas mus apskundė teismui. Teismas mums liepė nutraukti sandorį“, – teigė meras.
Ukmergės rajono savivaldybė pralaimėjo ir Apeliaciniame teisme, tad dabar svarsto kreiptis į Lietuvos aukščiausiąjį teismą. Iš Lietuvos apeliacinio teismo nutarties matyti, kad pasiskundęs atliekų vežėjas aiškiai tikėjosi, jog savivaldybė organizuos naują viešą konkursą, klausinėjo apie tai, bet savivaldybė jo neskelbė. Dėl to savivaldybė atliekų vežėjai turi sumokėti beveik 179 tūkst. eurų negauto pelno.
„Čia, mano nuomone, atidaryta Pandoros skrynia. Reiškia, atliekų vežėjas teismui įrodė, kad jeigu mes būtume skelbę konkursą, galimai jie būtų laimėję, jie taip galvojo. Jūs įsivaizduokite, mums teismas priteisė beveik 200 tūkst. eurų, nes jie galimai būtų laimėję, galimai pelną gavę. Tai ar čia protu suvokiamas dalykas? Niekas neįvyko, nebuvo konkurso, nieko nebuvo, bet mums vis tiek priteisė beveik 200 tūkst. eurų“, – stebėjosi D. Varnas.
Reikalavimai vidaus sandoriams gana griežti, jie lengvinami
Šiuo metu vidaus sandoriai su pavaldžiomis įmonėmis, kai nepaisoma konkurencijos, galimi tik išskirtinai išimtiniais atvejais.
Visų pirma, tokie sandoriai galimi, jei perkančioji organizacija ir organizacija, iš kurios perkama, atitinka keliamas kontrolės, pajamų struktūros ir privataus kapitalo nedalyvavimo sąlygas.
Antra, tai leidžiama, jei perkant paslaugas viešojo pirkimo būdu būtų neįmanoma užtikrinti paslaugos teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo.
Trečia, tokia sandoriai galimi, jei perkamos viešosios paslaugos arba jei paslaugoms teikti naudojamas savivaldybių ar jų įstaigų nekilnojamasis turtas arba gaunamas Konkurencijos tarybos pritarimas, kai teikiama viešoji paslauga yra ūkinė veikla.
Vidaus sandorius gali atlikti ir valstybės įmonės bei valstybei priklausančios akcinės bendrovės, kurios įsigyja vidaus administravimui reikalingas paslaugas.
Dabar norima šiek tiek pakeisti vidaus sandorių sudarymo tvarką viešųjų paslaugų įsigijimo atveju taip, kad savivaldybė galėtų sudaryti vidaus sandorį trimis būdais: jei nepavyksta viešasis pirkimas, jei atliekama rinkos konsultacija arba jei parengiama vadinamoji „konkrečiais duomenimis pagrįsta analizė“.
Užteks tik „patogaus popieriaus“?
Būtent „konkrečiais duomenimis grįstos analizės“ reikalavimas verslui atrodo įtartinai per menkas, kuris greičiausiai paskatintų savivaldybes kur kas dažniau sudaryti vidaus sandorius ir leisti gyventojų pinigus pavaldžioms įmonėms ar įstaigoms.
„Praktikoje tai reikštų, kad savivaldybė galėtų pati užsisakyti analizę, kuri pagrįstų jau iš anksto pasirinktą sprendimą sudaryti vidaus sandorį. Tokiu atveju analizė rizikuotų tapti tik formalia procedūra, o ne realiu rinkos įvertinimu“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė.
„Pirmosios dvi siūlomos alternatyvos bent jau leidžia patikrinti realią situaciją rinkoje. Viešasis pirkimas parodo, ar yra tiekėjų, galinčių suteikti reikiamą paslaugą, o konsultacija su rinkos dalyviais leidžia įvertinti jų galimybes ir interesą. Tačiau trečioji alternatyva – vadinamoji konkrečiais duomenimis pagrįsta analizė – kelia daugiausia klausimų. Jai nenumatyta nei aiški metodika, nei privalomi turinio reikalavimai, nei kontrolės mechanizmai. Matome riziką, kad tokia analizė taps tiesiog patogiu popieriumi, pagrįsti iš anksto priimtą politinį ar administracinį sprendimą“, – teigia pašnekovė.
I. Rizgelė sako, kad verslas pastebi ir kitų trūkumų. Pavyzdžiui, įstatyme nenumatyta pareiga viešinti duomenų ir analizės, kurie nulems savivaldybės sprendimą sudaryti vidaus sandorį – bus apsiribojama tik paties sprendimo paskelbimu.
Be to, vidaus sandoriai nėra detaliai kontroliuojami. „Sudarius vidaus sandorį iš esmės egzistuoja savivaldybės ir jos įsteigtos įmonės vidaus sandorio vykdymo laisvė, t. y. tokio sutarties vykdymo, paslaugų teikimo kokybės, terminų ir panašiai niekas nekontroliuoja ir netikrina. Akivaizdu, kad savivaldybė savo įsteigtai įmonei netaikys nei baudų, nei delspinigių dėl netinkamos sutarties vykdymo, kas reiškia, kad vidaus sandoriuose kokybės kontrolės ir atsakomybės dalis iš viso neegzistuoja“, – sako I. Rizgelė.
Galiausiai, pasak pašnekovės, nėra numatyta jokio privalomo sprendimų dėl vidaus sandorių galiojimo termino, kas reiškia, kad vieną kartą priimtas sprendimas gali galioti neribotą laiką, neatsižvelgiant į vėlesnius rinkos pokyčius ar privataus sektoriaus pajėgumus.
Neatrodo kaip labai reta išimtis
Viešųjų pirkimų tarnybos švieslentėje pateikiami duomenys rodo, kad vidaus sandoriai kai kuriose savivaldybėse ar valstybei priklausančiose įmonėse nėra išimtinis reiškinys ir dabar.
Vidaus sandoriai Lietuvoje leidžiami nuo 2010 metų. Apimant visus pirkimų vykdytojus iš viso iki 2025 metų vidaus sandoriams išleista 4,8 mlrd. eurų.
Vidaus sandorių skaičiumi labiausiai išsiskiria „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) – per penkiolika metų sudaryti 1024 sandoriai.
Iš savivaldybių 168 vidaus sandorius per penkiolika metų sudarė Vilniaus miestas, 107 – Raseinių rajonas, po 102 – Vilniaus rajonas ir Šiaulių rajonas.
2025 metais aktyviai vidaus sandorius sudarinėjo Kauno rajono savivaldybė – per metus sudaryta 17 vidaus sandorių. Tuo tarpu Klaipėdos miesto savivaldybė pernai sudarė 2 vidaus sandorius, bet jų vertė siekia net 220 mln. eurų.
Klišonis: tiekėjai kai kada šantažuoja savivaldybes
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Plungės meras Audrius Klišonis pasakoja, kad privatūs paslaugų teikėjai visuomet nori teikti paslaugas, kai tai pelninga. Pavyzdžiui, pastebimas aktyvus noras būti baseinų operatoriais ar užsiimti atliekų išvežimu. Tačiau ne tokios pelningos veiklos privačius paslaugų tiekėjus domina menkiau.
Konstitucinis Teismas yra dukart pasisakęs apie vidaus sandorius. Pirmą kartą tai buvo 2022 metais, kur nurodė, jog vidaus sandoriai turi būti taikomi tik išimtiniais atvejais, t. y. tik tada, kai siekiama užtikrinti viešųjų paslaugų teikimo nepertraukiamumą, gerą kokybę ir prieinamumą, ir tik prieš tai įvertinus tokio sprendimo įtaką sąžiningai konkurencijai.
Antrą kartą Konstitucinis Teismas pasisakė 2024 metais. Savo nutarime Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad teisinis reguliavimas turi būti toks, jog būtų eliminuotos prielaidos piktnaudžiauti vidaus sandorių institutu ir apeiti konkurencines procedūras.
„Su Vidaus reikalų ministerija turėjome ilgą diskusiją po paskutinio Konstitucinio Teismo sprendimo, kaip savivaldybės gali daryti tuos sandorius. Tai sprendimai, susiję su viešųjų paslaugų prieinamumu, tęstinumu. Pavyzdžiui, autobusų parkai, keleivių vežimas, bet kas užtikrins tą paslaugą mobilizacijos ar evakuacijos atvejais? Ar tas operatorius išties užtikrins tą paslaugą? Tų klausimų mes turime daug. Arba Palangos savivaldybės atvejis dėl viešųjų erdvių tvarkymo. Kai būna graži diena, prie jūros būna keli šimtai tūkstančių poilsiautojų, tai tada atliekų išvežimą reikia daryti keletą kartų per dieną. O kai diena nekokia, vėjas, bangos, žmonių gali būti tik keli šimtai. Tai tą paslaugos teikimą galima daryti rečiau. Kaip tą dalyką apsibrėžti viešuosiuose pirkimuose, labai sunku pasakyti“, – pasakojo A. Klišonis.
„Ukmergės savivaldybės, pavyzdžiui, buvo konkursas, laimėjo įmonė ir po kelių mėnesių atliekų vežimo paslaugos teikimo jie atėjo ir pasakė savivaldybei, arba jūs mokat didesnę sumą už atliekų išvežimą, arba mes nutraukiam sutartį. Jie, matyt, pasiskaičiavo per mažus kaštus, veikla buvo nerentabili, todėl jie atėjo su tokiu reikalavimu. Galutiniam variante, sutartis buvo nutraukta, paslaugos teikimas buvo pavestas savivaldybės įmonei, bet savivaldybė turi bylinėtis, nes neorganizavo viešo konkurso“, – kitą pavyzdį pasakojo pašnekovas.
Savivaldybių asociacijos prezidentas sako, kad savivaldybės, teikdamos viešąsias paslaugas per savo pavaldžias struktūras ar įmones, gali būti lankstesnės, atsižvelgti į konkretų poreikį.
„Niekad nepasirašyti tokios sutarties, kur numatysi absoliučiai visas sąlygas. Ir šiuo atveju [per vidaus sandorį] įmanomas tas lankstumas“, – mano A. Klišonis.
Pasak pašnekovo, problema ta, kad į konkursą atėję privatūs paslaugų teikėjai, kurie laimi konkursą, iš pradžių pasiūlo žemesnes kainas, savivaldybės įmonė sunyksta, o tuomet privatus tiekėjas šantažuoja savivaldybę nutraukti veiklą ir prašo mokėti daugiau.
„Jūs įsivaizduojate, kaip atrodytų miestas, jei atliekos nebūtų išvežamos mėnesį? Kažkas kalba apie Neapolį. Tai taip būtų ir toje savivaldybėje, ypač vasaros laikotarpiu. Ir tada savivaldybė statoma prieš faktą: mokėk, nes tu neturi, kam pavesti darbų. Šitoje vietoje yra problemų ir jos skaudžios“, – sako A. Klišonis.
Tačiau pašnekovas teigia, jog siūlomas teisės aktas, kuriam Seime pritarta po pateikimo, netenkina savivaldybių, mat vis dar yra yra per griežtas. Teisės aktai Lietuvos parlamente priimami trimis etapais: pirma būna pateikimas, tuomet svarstymas ir priėmimas.
Nenori dar vieno aiškinimosi Konstituciniame Teisme
Vidaus reikalų viceministrė Alicija Ščerbaitė sako, kad vidaus sandorių reglamentavimas išties labai sudėtinga sritis, todėl siūlant pakeitimus įstatyme bandyta atliepti tiek savivaldybių lūkesčius, tiek įgyvendinti paskutinį Konstitucinio Teismo nutarimą ir neapriboti konkurencijos.
„Darbo grupė sugalvojo, kad savivaldybės galės sudaryti vidaus sandorį su savo įsteigtu paslaugų teikėju tik tada, kai atliekamas viešas pirkimas ir nerandamas tiekėjas, arba atlikus rinkos konsultaciją arba atlikus konkrečiais duomenimis grįstą analizę. Tą analizę labai prašė palikti Lietuvos savivaldybių asociacija. Šiuo metu savivaldybės turi daug bylų dėl vidaus sandorių ir tokią analizę jos teikia teismui kaip įrodymą dabar. Padiskutavę dėl to mes nutarėme, jog ji galėtų būti viena iš alternatyvų vidaus sandoriui sudaryti, bet su griežtu reglamentavimu“, – sako A. Ščerbaitė.
Pasak viceministrės, nutarta, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengs metodiką, kaip turi atrodyti tokios vidaus sandorį pagrindžiančios analizės.
„Analizė kainuoja, jos turinys turi būti atitinkamas, kad nebūtų, kaip jūs sakote, rašinėlis“, – pasakoja viceministrė ir priduria, kad analizė turės būti paviešinta, skirtingai nei baiminasi Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė.
Anot viceministrės, jos didžiausias rūpestis, kad nebūtų galimo prieštaravimo Konstitucijai, nes vidaus sandoriai jau dukart svarstyti Konstituciniame Teisme. Seimo Teisės departamentas pastabų neturėjo.
„Vidaus sandoriai yra sudėtinga sritis, bet kažko reikia imtis, nes dabar savivaldybėse sudaryti vidaus sandoriai galimai sudaryti pagal negaliojančias teisės nuostatas. Ir kai pasibaigs terminai, gali būti, jog vėliau išvis neturės galimybės jų sudaryti. Savivaldybėms skauda, bet turime po truputį persiorientuoti. Jau dabar žinau to įstatymo riziką, kad jeigu priimsim ir pradėsim įgyvendinti, susidursime vėl su kreipimusi į Konstitucinį Teismą. Bet turime palikti savivaldybėms tą galimybę“, – sako A. Ščerbaitė.
