Teherano koridoriuose jau seniai sklandė gandai apie valdžios perdavimą, tačiau po to, kai kovo mėnesį Mojtaba Khamenei tapo trečiuoju Islamo Respublikos aukščiausiuoju lyderiu, jo tėvui Ali Khamenei žuvus per oro antskrydį, Irano valstybės pobūdis iš esmės pasikeitė.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Daug metų Mojtaba buvo tikrasis „žinomas nežinomasis“ – paslaptingas įtakingas veikėjas, koordinavęs Islamo revoliucinės gvardijos korpuso (IRGK) ir aukščiausiojo lyderio finansinės struktūros sąveiką.
Šiandien ilgus metus skambėjusius tvirtinimus apie dvasininkų kuklumą nustelbia įrodymai, liudijantys apie sukauptą milžinišką turtą. Remiantis naujausiais „Bloomberg“ ir JAV iždo duomenimis, M. Khamenei yra pagrindinis sudėtingo užsienio nekilnojamojo turto portfelio, kurio vertė siekia šimtus milijonų JAV dolerių, savininkas.
Nuo kovo 8 d., kai buvo paskelbta, kad M. Khamenei tapo naujuoju šalies aukščiausiuoju lyderiu, jis nepasirodė viešumoje ir nepadarė jokių viešų pareiškimų, todėl imta spėlioti, kad jis taip pat galėjo žūti arba buvo sunkiai sužeistas per JAV ir Izraelio atakas.
Iranui bandant tvarkytis su karo padarytais nuostoliais ir hiperinfliacija, „paveldimo turto“ atskleidimas kelia esminį klausimą dėl režimo teisėtumo – ar Islamo Respublika iš revoliucinės teokratijos oficialiai tapo paveldima, saugumo pajėgų remiama kleptokratija?
Siekdami išsiaiškinti šio korumpuoto režimo veikimo mechanizmus ir priežastis, kodėl Vakarų sankcijos iki šiol nesugebėjo jo sugriauti, „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) žurnalistai kalbėjosi su „Demokratijos gynimo fondo“ (FDD) mokslo darbuotoju ir buvusiu JAV iždo Užsienio turto kontrolės biuro (OFAC) pareigūnu Maxu Meizlishu.
Piratavimo struktūra: revoliuciniai-religiniai fondai (bonyadai) ir šešėliniai bankai
– Kas iš tiesų yra M. Khamenei, iš kur jis susikrovė turtus ir ar tai liudija apie sisteminę kleptokratiją?
– M. Khamenei yra buvusio Irano aukščiausiojo lyderio sūnus. Jis yra kleptokratinės turto kaupimo sistemos, kuri iš esmės reiškia Irano žmonių apiplėšimą, naudos gavėjas.
IRGK ir režimo vadovybė daug metų plėtojo komercines įmones, grobdama turtą iš valstybės ir žmonių, o vėliau sutelkdama visą galią nedidelės režimo vidaus veikėjų grupės rankose.
Iš esmės Mojtaba iš to gavo finansinės naudos ir įgijo įtakingą padėtį šalyje.
– Tai tiesiogiai veda prie už viso to slypinčios finansinės sistemos. Kokį vaidmenį šiame tinkle atlieka bonyadai?
– Bonyadai iš esmės yra pusiau oficialios labdaros organizacijos – bent jau taip teigiama. Tačiau iš tikrųjų tai yra priemonės, leidžiančios IRGK ir režimo vidaus veikėjams kontroliuoti pinigus. Per jas renkamos lėšos, kurios galiausiai nukreipiamos tam tikriems režimo teroristiniams tinklams – „Hamas“, „Hezbollah“, hučių ir kitoms visame pasaulyje veikiančioms sukarintoms organizacijoms – remti.
Per pastaruosius kelerius metus Jungtinės Valstijos ėmėsi veiksmų prieš šias organizacijas. Pabrėžtina, kad įsigaliojus Bendrajam išsamiam veiksmų planui (angl. Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA), maždaug 2015 m., kai buvo panaikinta nemažai Iranui taikytų su branduoline programa susijusių sankcijų, sankcijos šioms organizacijoms taip pat buvo atšauktos, todėl vėliau jas teko vėl įvesti.
Tai tikrai įdomus poslinkis ekonominių sankcijų srityje – kaip tiesiogiai su kleptokratija ir korupcija susiję subjektai buvo įtraukti į susitarimą dėl režimo branduolinės programos ir kaip jiems vėliau vėl turėjo būti atnaujintos sankcijos.
– Kad aiškiau suprastume, kaip tai veikia už šalies ribų – kaip turtas juda pasaulinėse rinkose?
– Taip, tai gana įdomu. Žinote, dažnai esame linkę manyti, kad visa tai tik neaiškūs užkulisiniai sandoriai. Bet iš tikrųjų vienas iš dokumentų, kurį, mano nuomone, žmonėms vertėtų pamatyti, yra JAV iždo departamento Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FinCEN) atliktas tyrimas. 2025 m. spalį parengtame dokumente įvertinta, kokiu mastu Vakarų šalių sostinėse vykdoma šešėlinė bankininkystė.
Dėl korespondentinių bankų ryšių, kuriuos Iranas ir jam išvengti sankcijų padedantys tinklai palaiko su JAV bankais, per Jungtines Valstijas juda didžiulės pinigų sumos. Suskaičiuota, kad vien 2024 m. per JAV korespondentinius bankus tekėjo 9 mlrd. JAV dolerių vertės finansiniai srautai.
Didelė dalis tų lėšų atitenka Irano naftos, naftos chemijos ir sunkiosios pramonės sektoriams – visi subjektai perveda savo lėšas per neskaidrias fiktyvias įmones ir mokesčių vengimo tinklus, tačiau tai daro per Vakarų finansų įstaigas, nes, atvirai kalbant, būtent ten ir yra kapitalas.
– Jei tiksliau – Dubajus, Londonas, Europa... Per kur keliauja pinigai?
– Į Kiniją, ypač į Honkongą, plūsta didžiulės pinigų sumos. Jungtiniai Arabų Emyratai yra viena iš pagrindinių Irano finansinių srautų paskirties vietų. Taip pat pasirodė Singapūras, kuris yra gana reikšmingas naftos ekonomikos atžvilgiu.
Yra sparčiai besivystantys regionai – Malaizija ir Omanas. Taigi, iš esmės ten, kur yra ryšys su pasauline finansų sistema, kur Irano režimui atsiveria natūralus kelias įsitvirtinti su savo finansiniais tinklais, ten jis ir eina. Iš tiesų Jungtiniai Arabų Emyratai, Singapūras ir Honkongas yra vieni iš produktyviausių ir režimui svarbiausių taškų.
Parduodamas lojalumas
– Jei turtas yra pagrindas, tai įtaka – jo rezultatas. Kiek glaudūs M. Khamenei ryšiai su Irano saugumo elitu?
– Na, šiuo metu jis, matyt, yra aukščiausiasis lyderis, tiesa? Mes neturime svarių įrodymų, kad jis yra gyvas bei sveikas ir gali daryti įtaką sprendimų priėmimui, bet žinome, kad jis priklauso režimo vidaus veikėjų frakcijai – Vyriausybės kietos rankos politiką palaikančiai frakcijai.
Kalbant apie įtaką šalyje, būtent IRGK turi didelę įtaką finansų įstaigoms, sunkiajai pramonei ir naftos sektoriui. Mojtaba taip pat yra susijęs su visais šiais įtakos ir finansinės galios svertais.
– Tai kelia klausimų apie esminį kontrolės mechanizmą – lojalumą, kurį galima nusipirkti. Ar turto paskirstymas lemia IRGK lojalumą šiuo atveju?
– Manau, tai galima vertinti kaip įprastos kleptokratijos ir protekcionistinėmis tinklų struktūromis grindžiamos oligarchijos pasekmę, kai sudaromos režimo vidaus veikėjams palankios sutartys.
Svarbiausia suprasti, kad kalbant apie visus šiuos asmenis ir su jais susijusius subjektus, jei JAV ir Vakarų valstybės sugebės imtis veiksmų ir nutraukti jiems plūstančius finansinius srautus, režimo gebėjimas išsilaikyti iš tiesų ims silpti. Kaip ir bet kokios kleptokratijos bei oligarchijos atveju, viskas priklauso nuo to, ar toliau tekės šiuos tinklus palaikantys finansiniai srautai.
– Plečiantis šiai sistemai, išryškėja paradoksas – kodėl tinklai nebuvo paralyžiuoti ilgamečių sankcijų?
– Tai vienas iš įdomesnių klausimų. Viena vertus, JCPOA galiojimo laikotarpiu buvo panaikintos kai kurios anksčiau taikytos sankcijos; kai kurias iš jų teko vėl įvesti po kelerių metų. Tuo laikotarpiu susidarė spraga, kuria pasinaudojus buvo galima plėsti neteisėtus finansinius srautus. Tačiau, mano nuomone, viskas susiveda į du dalykus: viena vertus – politinė valia, kita vertus – ištekliai.
Įdomu tai, kad nors jau du mėnesius išgyvename karo su Iranu būseną, per tą laiką Iždo departamentas paskelbė vos keletą sankcijų, o kai kurios iš jų iš esmės buvo tos „standartinės“.
Jos svarbios. Pavyzdžiui, sankcijos prieš nedidelę kinų naftos perdirbimo gamyklą, vadinamąjį „arbatos puodelį“, tačiau, gerai pagalvojus, Donaldo Trumpo antrosios kadencijos sankcijos jau buvo pritaikytos keturioms tokio pobūdžio gamykloms. (PASTABA: „Arbatos puodelis“ – tai maža, nepriklausoma, privačiai valdoma naftos perdirbimo gamykla Kinijoje.) Matėme priemonių paketą, nukreiptą prieš ginklų platinimą ir režimui naudingus kontrabandos tinklus. Tačiau labai panašių veiksmų matėme ir prieš karą.
Ryškiausia eskalacija sankcijų srityje įvyko visai neseniai, balandžio 28 d., kai buvo paskelbtas sąrašas, kuriame įvardytos keliasdešimt bendrovių, iš esmės valdančių tūkstančius šešėline veikla užsiimančių įmonių bankų sistemoje – Kinijoje ir, kas įdomu, Jungtinėje Karalystėje – ir susijusių su Mojtabos turtu.
Stebime eskalaciją, kai pirmą kartą viešai atskleidžiami labiausiai atpažįstami su bankų infrastruktūra susiję elementai. Šios vadinamosios „rahbar“ įmonės valdo tūkstančių šešėlinės veiklos subjektų ir fiktyvių įmonių turtą.
Tai signalas finansų įstaigoms: „Mes stengiamės, kad viskas jums būtų kuo skaidriau; jei jūsų apskaitoje yra turto, iš kurio naudos gauna šios organizacijos ir tūkstančiai joms pavaldžių įmonių, ir jei jūs neužkirsite tam kelio, mes imsimės veiksmų prieš jus kaip banką.“
Atsakant į jūsų klausimą, kodėl mes dar nesuardėme šių tinklų. Na, todėl, kad dar nenusprendėme to padaryti. Viskas priklauso nuo politinės valios. Ar tikrai vertėjo laukti, kol atsidūrėme karo padėtyje, pačiame mūšio įkarštyje, kad imtumėmės agresyvių veiksmų? Protingiau būtų buvę tai padaryti prieš kelerius metus. Kalbant apie išteklius, kažkas iš Gynybos departamento neseniai pasakė, kad karas jau kainavo apie 25 milijardus dolerių. Aš mačiau skaičiavimus, rodančius, kad tai gali būti minimali suma.
Ir tai vos per du mėnesius. Per pastaruosius 10 metų mūsų finansinės žvalgybos institucijoms (OFAC ir FinCEN) iš viso buvo skirta vos apie 3,3 mlrd. dolerių. Per du mėnesius kariniams veiksmams išleidžiame 25 mlrd. dolerių, o ekonominei politikai, kuria siekiama užkirsti kelią tokiam karui, skiriame gerokai per mažai lėšų.
– Kokias priemones, be tų, kurias paminėjote, Vakarų vyriausybės dar galėtų panaudoti?
– Be to, ką galime padaryti savo šalyje, Jungtinės Valstijos gali vadovauti pokyčiams partnerių šalyse ir juos nukreipti tinkama linkme. Pavyzdžiui, Jungtiniai Arabų Emyratai šiuo metu atsiskiria nuo OPEC – tai labai svarbus žingsnis. Tuo pačiu metu vyksta diskusijos dėl valiutos apsikeitimo susitarimo.
Galbūt tai yra proga JAV dar labiau įtraukti Jungtinius Arabų Emyratus į Vakarų įtakos sferą kaip finansinį centrą, paskatinti griežtesnį kovos su pinigų plovimu reikalavimų laikymąsi ir keitimąsi finansine informacija, siekiant užblokuoti Irano režimo turtą. Be to, galėtume atkreipti dėmesį į šalis partneres, dar neįtraukusias IRGK į subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą.
Daugelis šalių neturi net teisinio pagrindo taikyti sankcijas tokiam subjektui kaip IRGK. Turėtume padėti joms išsiugdyti šiuos gebėjimus. Per dažnai JAV tikisi, kad kitos šalys atliks tai, ką turėtume padaryti patys. Viskas susiveda į politinę valią ir į tai, ar aprūpiname personalu įstaigas, kurių prašome atlikti šias užduotis.
– Galiausiai lieka vienas klausimas: kas yra tas „žinomas nežinomasis“ M. Khamenei finansiniame tinkle, į kurį turėtume atkreipti dėmesį?
– „Žinomas nežinomasis“ yra tikrasis poveikio pasaulio ekonomikai mastas, jeigu JAV imtųsi rimtų veiksmų prieš užsienio finansų įstaigas, tai yra bankus Kinijoje, Honkonge ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kurie iš tiesų aptarnauja šį režimą. Tai yra pagrindiniai pasaulio finansų centrai. Mes tik nežinome tikslaus galimo sukrėtimo masto.
Tačiau pažvelgę į mūsų praeitį, kai taikėme priemones Šveicarijos bankui „MBaer Bank“ ar su karteliais susijusioms Meksikos įmonėms, matome, kad tai skatina tų šalių reguliavimo institucijas imtis veiksmų ir prisiimti atsakomybę už problemas, kurias sprendžiant jos iki tol nepakankamai dalyvavo. Manau, kokia bebūtų kaina, ilgalaikėje perspektyvoje ji atsipirks, nes taip galėsime kartą ir visiems laikams įveikti šią kleptokratiją.
