Savaitgalį Lietuvoje nuskambėjo istorija, kai paaiškėjo, kad pirmadienį į Iraką bus grąžintas pažeidžiamai grupei priklausantis migrantas, dirbantis Vilniuje ir čia patekęs dar prieš 5 metus. Pasieniečiai atkreipia dėmesį, kad ilgą laiką vyras buvo pabėgęs iš Lietuvos, o Migracijos departamentas situacijos nekomentuoja.
Užsieniečiui atstovaujančio teisininko R. Satkausko teigimu, 2021 m. per Baltarusiją į Lietuvą atvykęs vyras kreipėsi į Migracijos departamentą dėl prieglobsčio, jo prašymas buvo atmestas.
Tais pačiais metais irakietis Ali, kaip ir kiti migrantai tuo metu, buvo paleistas iš užsieniečių registracijos centro ir porą mėnesių dirbo kirpykloje, vėliau iš Lietuvos pabėgo į Liuksemburgą, iš kur 2024 metais buvo grąžintas. Tada jis nebeprašė prieglobsčio – anot R. Satkausko, dėl to, nes bijojo, kad vėl bus sulaikytas.
Taip pat teismas yra įvertinęs, kad vyras priklauso pažeidžiamai grupei. Nuo to laiko iki pat dabar Ali dirbo Vilniuje kirpėju, išgarsėjo.
„Jis yra labai charizmatiška asmenybė, geras kirpėjas“, – LRT.lt sakė R. Satkauskas. Ali pagyrų socialiniuose tinkluose negailėjo ir jo klientai.
Tačiau šį rugsėjį Ali ir keli kiti užsieniečiai sulaukė pasienio pareigūnų vizito, jiems buvo pranešta apie gresiančią deportaciją. Jis jau neturėjo galiojančio paso, kuris, anot R. Satkausko, visą laiką buvo Migracijos departamente. Bet problema ta, sako R. Satkauskas, kad Irakas nepriima jam grąžinamų piliečių.
„Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) sugalvojo, kad parašys laišką į ambasadą ir užskaitė, kad elektroninis laiškas, į kurį atsakė ambasada, jame rašoma, jog šis asmuo yra Irako pilietis, yra pakankamas pagrindas sulaikyti ir prašyti išsiuntimo dokumentų. Kaip jis man pats nurodė, jam liepė pasirašyti ant arabiško sprendimo atsisakyti suteikti prieglobstį, kurį jie perdavė ambasadai, gal norėdami patvirtinti, kad jis sutinka su sprendimu“, – sakė R. Satkauskas.
Tada pradėtas vykdyti išsiuntimas. Žinoma, kad pirmadienį trys kiti Irako piliečiai buvo išsiųsti iš Lietuvos.
Migranto atstovai pateikė dokumentus, kad jo kilmės šalyje jam kyla grėsmė ir jis negali būti siunčiamas, jis taip pat pateikė prieglobsčio prašymą. Nepaisant to, Ali vis tiek gali būti deportuotas, nes prieglobsčio prašymas neapsaugo nuo išsiuntimo, Lietuva gali išsiųsti ir asmenį, kurio prašymas svarstomas, sako R. Satkauskas.
Įžvelgia sisteminių problemų
Anot R. Satkausko, Lietuva dabar panašiu principu išsiunčia daug migrantų, nes artėja 5 metų terminas, kai įstatymas privalėtų suteikti jiems leidimą čia laikinai gyventi.
Jis kritikuoja tai, kad išsiunčiant šiuos migrantus remiamasi 2021 m. nustatytomis aplinkybėmis, kai turėtų būti atsižvelgiama į naujas.
„Įstatymas numato, kad, priimant sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo, įvertinamas jo padaryto nusižengimo mastas, taip pat jo socialiniai, ekonominiai, šeiminiai ryšiai“, – atkreipė dėmesį teisininkas.
R. Satkauskas taip pat sako, kad Lietuvos įstatymai sudaro sąlygas lengvai išsiųsti migrantus, tačiau situacija yra kitokia nei 2021 metais.
„Šiuo metu nėra jokio migrantų antplūdžio. Bet kokios insinuacijos, kad yra, tėra manipuliacijos, migracijos grėsmės, antplūdžio nėra, o prieglobsčio prašytojų yra daug mažiau, nei buvo iki 2021 metų“, – sakė pašnekovas.
Išskyrė šeimą
R. Satkauskas atkreipia dėmesį ir į tai, kad sprendimas išsiųsti migrantus, anot jo, neparemtas proporcingumu. Jis priminė neseniai nutikusį atvejį, kai rugsėjį buvo deportuotas Kamerūno pilietis, nors vyras per tą laiką buvo sukūręs šeimą. Teisininkas įžvelgia ir diskriminaciją – anot jo, Lietuvoje paprasčiausiai nepageidaujami kitataučiai.
„Tokių atvejų yra daugiau, kai vykdanti institucija taiko sprendimą nepaisant to, kad sprendimas, pavyzdžiui, buvo panaikintas, ar, nepaisant to, kad yra nauja aplinkybė – Lietuvoje gyvena to asmens vaikas, nuo kurio jis yra atskiriamas ir su kuriuo jis negalės susijungti, ignoruojant vaiko interesus“, – sakė pašnekovas.
Pasak jo, užsieniečiai ir jų šeimos gali kreiptis į teismą ir prašyti įpareigoti Migracijos departamentą peržiūrėti sprendimą – taip sprendimą jau apskundė ir irakietis Ali. Vis tik ne kiekviena šeima turi galimybių samdyti teisininkus.
R. Satkauskas turi priekaištų ir tam, kaip vyksta išsiuntimo stebėsena – anot jo, keista, kad nė karto nebuvo nustatyta pažeidimų. Pašnekovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad išsiuntimai vykdomi greitai, kaip ir irakiečio Ali atveju – apie išsiuntimą migrantai sužino prieš kelias dienas, juos, surakintus antrankiais, į lėktuvą lydi pasienio pareigūnas.
„Visi žmonės, kurie siunčiami po tokio ilgo integravimosi, dauguma jų kalba lietuviškai, turi draugų, pažįstamų, būstą, darbą, investicijų Lietuvoje. Sprendimas deportuoti pagal 2021 m. aplinkybes dažniausiai yra neadekvatus, neatitinkantis šiandienos situacijos“, – sako jis.
Sulaukė protesto
Tuo metu pirmadienio rytą nevyriausybinės organizacijos „Sienos grupės“ atstovai surengė protestą prie VSAT pastato Vilniuje, reikšdami prieštaravimą institucijos sprendimui deportuoti iš Lietuvos šešis irakiečius.
Prie pasieniečių būstinės susirinkusi grupelė nevyriausybininkų laikė plakatus su užrašais: „Nedeportuok artimo savo“, „It could be you“ (liet. „Tai galėtum būti tu“), „Stop deportation now“ (liet. „Stop deportacijai dabar“), „Žmogaus teisės neturi sienų“.
Organizacijos „Sienos grupės“ vadovas Mantautas Šulskus žurnalistams sakė, kad protestu siekiama atkreipti dėmesį į šešių irakiečių, kurie šiandien bus deportuojami į kilmės šalį, situaciją.
„Mes susirinkome, nes šiandien vyksta šešių irakiečių deportacija. Mes pažįstam daugumą žmonių, jie Lietuvoje praleido ketverius metus, atėjo per Baltarusijos sieną, jie negavo prieglobsčio. Žmonės čia gyveno, kai kurie iš jų puikiai integravosi, kūrė santykius, šeimas, turėjo darbus, vienas iš deportuojamųjų yra populiarus kirpėjas Vilniuje“, – pasakojo M. Šulskus.
Tuo metu VSAT atstovas Giedrius Mišutis pabrėžė, kad minėtas irakietis Ali anksčiau buvo atvykęs į Lietuvą, bet iš jos pabėgo.
„Aš manau, kad reikia vertinti kritiškai jų (migrantų – LRT.lt) pasakymus, kad Lietuva yra tikslo šalis – jie atvyksta ir paskui pabėga“, – sako VSAT atstovas. Jis LRT.lt taip pat komentavo, kad ir gyvendamas pasienio užkardose vyras esą buvo pasišalinęs.
G. Mišutis pakomentavo ir kritiką, kad Lietuva neturi susitarimo su Iraku dėl migrantų grąžinimo.
„Ilgo darbo rezultatas, suderinama, kad jie ten lieka. Aišku, tai yra sudėtinga (...), nėra Irako ambasados“, – sakė jis.
VSAT duomenimis, šiais metais buvo įvykdyta apie 100 tokių deportavimų, tiesa, grąžintų asmenų gali būti daugiau, nes dažnai vienu metu grąžinami keli asmenys.
VSAT atstovas taip pat akcentavo, kad pasieniečiai tik vykdo Migracijos departamento sprendimą, t. y. nėra atsakingi už tai, kas lieka Lietuvoje ar išvyksta.
Tuo metu Migracijos departamentas komentavo, kad dėl konfidencialumo neteikia informacijos apie konkrečius prieglobsčio prašytojus.
„Sienos grupės“ vadovas taip pat minėjo, kad, pasibaigus draudimui, deportuotieji galės sugrįžti į Lietuvą, kai kurie yra išmokę kalbą, turi šeiminių ryšių ir darbą.
„Mes nepasitikime to stebėjimo kokybe ir nemanome, kad atsižvelgiama į visas aplinkybes. (...) Deportacijos yra ne tik nehumaniškos, bet ir neracionalios, nes tie žmonės, kurie sukūrė čia šeimas, jie galės po tam tikro laikotarpio grįžti ir manau, kad tai padarys. Taigi, šios priverstinės ir nebūtinai saugios „atostogos“ jų šalyje jiems yra nereikalingos. Ir Lietuvai jos yra nereikalingos, nes tie žmonės prasikankins ir grįš“, – mano M. Šulskus.
VSAT atstovas G. Mišutis Eltai teigė, kad šią parą trys Irako piliečiai jau buvo išsiųsti.
„Vykdant Migracijos departamento sprendimą, pasieniečiai vykdo išsiuntimą. Trys išsiųsti naktį. Šiemet tokių išsiuntimų jau buvo beveik 100. Tokie užsieniečiai su palyda skraidinami iki kilmės šalių arba palydimi iki sienos“, – sakė G. Mišutis.
Elta primena, kad migrantai į rytines Europos Sąjungos šalis ėmė keliauti 2021 m., Vakarai dėl to apkaltino Minsko režimą.
Iš viso nuo Baltarusijos sukeltos migracijos krizės pradžios į šalį neįleista 24 tūkst. neteisėtų migrantų.
