Pernai Rusijos informacinėje erdvėje itin padaugėjo žinučių apie Trečiąjį pasaulinį arba branduolinį karą, teigia Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas. Nors didžioji dalis informacijos skirta vidinei auditorijai, departamentas pastebi, kad kai kurios žinutės prasiskverbia ir į Lietuvos informacinę erdvę.
Ruošiant apžvalgą, fokusuotasi į Rusijos ir Baltarusijos žiniasklaidą, režimo pareigūnų komunikaciją socialiniuose tinkluose. Tos žinutės labiau skirtos Rusijos ir Baltarusijos auditorijai.
2024 m. išsiskyrė tuo, kad žinutės apie Trečiąjį pasaulinį arba branduolinį karą padažnėjo, lyginant su prieš tai buvusiais metais, sakė Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikė Ingrida Norkutė.
„Čia buvo tokia truputėlį nauja tendencija, kad tų grasinimų ir bauginimų gerokai padaugėjo. Bet, kaip ir minėjau, jie pakankamai greitai išsigazuodavo“, – teigė I. Norkutė.
Rusija planuoja skirti 1,5 milijardo dolerių informacinei manipuliacijai
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento direktorius komandoras Giedrius Valintėlis teigė, kad nematyti, jog Rusijos ir Baltarusijos informacijos erdvėje artimiausiu metu kas nors keistųsi.
Anot jo, pagrindinis Rusijos ir Baltarusijos formuojamų žinučių prieš Lietuvą ir NATO tikslas – skatinti nepasitikėjimą savo valstybe, jos institucijomis ir vienų kitais, skaldyti visuomenę. Apskritai bandoma paveikti ir Vakarų demokratinių valstybių stabilumą, ir piliečių gebėjimą priimti sprendimus.
„Šiems tikslams pasiekti Rusija Vakaruose naudoja visas įmanomas priemones ir tam skiriami dideli piniginiai resursai. Atviruose šaltiniuose minima, kad 2025 m. šiam tikslui planuojama skirti bent 1,5 milijardo dolerių. Ir tai yra tik oficialios išlaidos, neįtraukiant slaptųjų tarnybų ir kitų slaptų operacijų kaštų“, – teigė jis.
„Pagrindinis propagandos uždavinys – sukurti neišvengiamai blogos baigties atmosferą. (...) Matome aktyvių bauginimų, grasinimų branduoliniu ginklu, Lietuvos kaip Kaliningradui ir Baltarusijai grėsmę keliančios šalies atvaizdavimo“, – kalbėjo G. Valintėlis.
„Rusija siekia mus visus priversti pasiduoti dar neišaušus dienai X, pateikdama Lietuvą kaip žlugusią valstybę, kurios neverta ginti, keldama abejones sąjungininkų patikimumu ir pateisindama savo veiksmus savo vidinei auditorijai“, – tvirtino G. Valintėlis.
Jis pridūrė, kad Lietuvos visuomenė, žiūrint apskritai, yra atspari propagandai ir atskiria, kada Rusija bando daryti įtaką, tačiau kai kurios propagandinės žinutės prasiskverbia ir į mūsų informacinę erdvę.
„Kaip žinome, strateginė komunikacija susideda iš žodžių ir veiksmų. Galbūt pastaraisiais metais matėme daugiau veiksmų, kurie remia žodžius. Tai parodo, kad jų komunikacija (...) eina link savo strateginių tikslų ir jie yra linkę panaudoti ne tik žodžius, bet ir galbūt agresiją. Tai rodo karinės pratybos ir kiti veiksmai, kurie buvo fiksuoti pernai“, – sakė G. Valintėlis.
Pagrindinis propagandos taikinys – parama Ukrainai
I. Norkutė žurnalistams savo ruožtu pridūrė, kad Rusijos ir Baltarusijos propaganda vis siekia parodyti NATO kaip silpną aljansą, kurio pajėgumai neprilygsta Rusijai.
Taip pat aktyviai skleista informacija, kad NATO kelia grėsmę sąjunginei Rusijos ir Baltarusijos valstybei.
Anot jos, pagrindiniai Rusijos ir Baltarusijos propagandos akcentai buvo dėliojami ant paramos Ukrainai. Ši propaganda suaktyvėdavo kaskart su kokiu nors įvykiu. Pavyzdžiui, po Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono žodžių, kad negalima atmesti karių siuntimo į Ukrainą mokymo tikslais, F-16 naikintuvų perdavimo Ukrainai, leidimo smogti gilyn į Rusiją su tolimojo nuotolio raketomis.
„Šiame kontekste mes nuolat matėme raudonųjų linijų braižymą ir bauginimą NATO ir Rusijos branduoliniu kariu. Tačiau ilgainiui pastebėjome, kad tokia retorika išsigazuodavo“, – sakė I. Norkutė.
Taikytasi ir į Lietuvos gynybinių pajėgumų stiprinimą, teigiant, kad Rusija niekam grėsmės nekelia, tad kodėl Lietuva stiprina savo pajėgumus.
„Tie pajėgumai buvo pateikiami kaip neva ne gynybos, o puolimo pajėgumai. Nevengta žinučių, kad ruošiamasi puolimui ir kad iš čia gali kilti grėsmė Kaliningradui ir Baltarusijai“, – kalbėjo analitikė.
Lietuva ir Lenkija taip pat buvo įvardijamos kaip valstybės, kuriose esą ruošiami diversantai, siekiantys padaryti perversmą Baltarusijoje. Tokios žinutės platintos įvairiuose žiniasklaidos portaluose, tačiau to kalbėti nevengė ir režimo pareigūnai savo socialiniuose tinkluose.
Kalbant apie ateities perspektyvas, I. Norkutė akcentavo, kad tolimesnė informacinė propaganda priklausys nuo to, kaip dėliosis taikos derybos Ukrainoje.
„Labai sunku prognozuoti dabar, nes nežinome, į kurią pusę yra judama ir kokie bus rezultatai. Bet vienareikšmiškai bus reakcija ir bus daromas nuolatinis spaudimas. Gali toliau būti kažkokių grasinimų, pvz., atgaivinta tema dėl karių siuntimo į Ukrainą“, – kalbėjo ji.
Dėl Donaldo Trumpo – pozityvus atsargumas
Dėl D. Trumpo – matomas tam tikras atsargus pozityvumas, teigė I. Norkutė. Pasak jos, režimo pareigūnai jį vertina atsargiau, negu tai leidžiama komunikuoti šia tema portalams.
„Tai priimama kaip pozityvi kryptis, tačiau labai atsargiai. Sakoma: mes negalime būti tikri, kad mūsų saugumo situacija bus užtikrinta ir panašiai. Toks atsargus pozityvumas iš jų pusės“, – sakė I. Norkutė.
