„Žiūrėdami į egzaminų rezultatus vis dar negalėtume džiaugtis – ne visi vaikai išlaiko egzaminus. Bet, lyginant su praėjusiais metais, jie reikšmingai geresni. Ypač matematikos“, – antradienį paskelbus dalies brandos egzaminų rezultatus kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.
Tiesa, matematikos rezultatai šiemet kur kas geresni tik tokiu atveju, jei juos lygintume su praėjusiais metais, kai egzamino neišlaikė 35 proc. egzaminą laikiusiųjų.
Vos paviešinus egzaminų rezultatus naujasis švietimo, mokslo ir sporto ministras pasidalijo, kad šiemetinis rezultatas yra didelis žingsnis pirmyn, tačiau 15 proc. neišlaikiusiųjų vis tiek yra per daug.
LRT.lt primena, kad matematikos valstybinį brandos egzaminą šiemet laikė 14 334 kandidatai, o tai pusantro šimto mažiau nei praėjusiais metais. Egzaminą išlaikė 84,6 proc. kandidatų (2022 m. – 64,6 proc., 2021 m. – 84,8 proc.). Šimto balų įvertinimą gavo 179 kandidatai, tai sudaro 1,2 proc. visų egzaminą laikiusių kandidatų (2022 m. – 0,8 proc.).
Matematikos egzamino išlaikymo riba buvo nustatyta aukštesnė nei pastaraisiais metais – 10 taškų iš 60 galimų.
„Džiugu, kad pagaliau galėjome sugrįžti prie tos ribos, kuri būdavo iki 2017 metų, t.y. 10 taškų kartelės. Nuo 2017 metų ta riba būdavo nuleidžiama iki 9, o vienais metais – ir iki 8 taškų“, – pabrėžė G. Jakštas.
Pasak ministro, nors šiemetiniai rezultatai geresni nei pernai, pirmiausia derėtų kalbėti apie mokinių įgyjamas žinias.
„Žinoma, egzaminas yra žinių atspindys. Manau, kad galėtume džiaugtis, jei egzamino išlaikymo riba būtų ne 16 proc., o 40 proc. ir egzaminą išlaikytų visi abiturientai. Tuomet sakyčiau, kad esame sėkmingi matematikoje“, – į klausimą, kada jis džiaugtųsi matematikos egzamino rezultatais, atsakė ministras.
Taip pat skaitykite
Pasak G. Jakšto, mūsų mokiniai turi didelių matematikos spragų.
„Paskutiniais metais susiėmus išlaikyti egzaminą turbūt įmanoma, bet tos spragos formuojasi anksti. Mano pagrindinė žinutė būtų: švietime nebegalime skubėti.
Matome, kad daug metų vaikai, vos tenkinantys apatinę pasiekimų ribą arba jos nelabai tenkinantys, perkeliami į aukštesnes klases. Ypač matematikoje tos spragos lemia tolesnį mokymąsi. Jei nėra žinių, įgytų penktoje klasėje, tai šeštos klasės turinio nėra ant ko statyti. Tai vaikas būna iškritęs, pastrigęs kažkur anksti ir pasivyti būna be galo sudėtinga. (...)
Manau, turime likti toje klasėje tol, kol tos klasės turinį išmokome. Jei prireikia daugiau laiko, galima likti ir kartoti kursą“, – pabrėžė G. Jakštas.
Ministras išskyrė šiemet kur kas geresnių rezultatų pasiekusias Jonavos ir Kaišiadorių rajonų savivaldybes – jose daugiau kaip 7 kartus pagerinti matematikos egzamino rezultatai.
Pernai matematikos neišlaikė 47 proc. Jonavos rajono abiturientų, šiemet – 6,6 proc. Kaišiadorių rajone nuo matematikos neišlaikiusių 40,2 proc., skaičius sumažėjo iki 5,4 proc.
