Medžioklės metas – taip pavasarį ir vasarą vadina pedagogų bendruomenė. Mokytojų paieškų ritmu gyvena dažna, tiksliau – kone kiekviena Lietuvos mokykla. Kai kurioms mokykloms stinga ir po dešimt pedagogų. Šio galvosopio kamuojami direktoriai sako visomis išgalėmis laikantys į pensiją jau ne vienus metus besiruošiančius išeiti pedagogus ir netgi liūdnai juokauja juos užrakinsiantys kabinetuose, kad jie neišeitų ar kad jų neperviliotų kitų mokyklų vadovai. Sulaukti naujų kolegų svajoja ir dažnas pedagogas, sunkiai bepavežantis, tarkime, pusantro krūvio.
Kaip skaičiuoja Vilniaus miesto savivaldybė, numatoma, kad jau šių metų rugsėjį sostinės ugdymo įstaigoms stigs beveik tūkstančio darbuotojų, iš jų beveik 300 mokytojų dalykininkų. Tarkime, skaičiuojama, kad stigs 69 lituanistų, 53 matematikų. Trūks ir kelių šimtų švietimo pagalbos specialistų bei mokytojo padėjėjų, juk nuo dar kito rugsėjo startuos įtraukusis ugdymas, vadinasi, į klases ateis ir specialiųjų poreikių turintys vaikai, jiems reikės specialistų pagalbos.
Didžiule bėda, po kelerių metų virsiančia katastrofa, esamą padėtį vadino ir mažesnių miestų ar miestelių mokyklų vadovai. Dalis jų nenorėjo viešintis.
Priimtų ukrainietę mokytoją, bet ji nemoka lietuviškai
Devynių. Tiek mokytojų ieško Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazija. Tarp jų – deficitiniais vadinami chemijos, biologijos, matematikos ir lietuvių kalbos mokytojai.
„Ši problema yra aktuali visai Lietuvai. Ypač išgyvename dėl gamtos mokslų mokytojų trūkumo. Jų tikrai reikia. Kur tik mes jų neieškome“, – sakė Vilniaus V. Kačialovo gimnazijos direktorė Roza Dimentova.
Jei šiandien jie išeitų iš darbo, būtų katastrofa.
R. Dimentova
Paskelbusi kitų dalykų mokytojų konkursą, mokyklos administracija kartais sulaukia kandidatų gyvenimo aprašymų, bet, anot direktorės, jų būna dažniausiai vos po vieną. Dar prieš kelerius metus dėl vietos varžydavosi net penki mokytojai ir mokykla galėdavo pasirinkti.
„Tarkime, mums reikalingas anglų kalbos mokytojas. Norėtų įsidarbinti mokytoja iš Ukrainos, bet kol kas ji nemoka lietuvių kalbos. Jeigu būtų taikomos išimtys, lengvatos, mes mielai ją priimtume. Ji ieško lietuvių kalbos kursų, bet sunku rasti vietos juose“, – pasidalijo R. Dimentova.
Direktorė sako esanti be galo laiminga, kad jau surado socialinį pedagogą ir psichologą, viliasi, kad ateis dar du žmonės, baigę programos „Renkuosi mokyti“ mokymus.
„Mūsų mokykla nemažėja, vis atvyksta naujų vaikų, todėl ir reikia mokytojų. Į pensiją išeina tik viena mokytoja, kuri mus gelbėjo šioje situacijoje“, – sakė gimnazijos, turinčios 760 mokinių, direktorė.
Dar viena mokytoja išeina motinystės atostogų. Direktorė viliasi, kad ji sugrįš.
„Mums labai reikia ir lietuvių kalbos mokytojų. Turime mokinių iš Ukrainos, Baltarusijos, kurie pas mus pradėjo mokytis pernai, yra keletas vaikų, kurie tik šiemet rugsėjį pradėjo lankyti mūsų gimnaziją. Jiems reikia papildomų pamokų. Mūsiškiai lietuvių kalbos mokytojai labai apkrauti, todėl ieškome dviejų lituanistų“, – sakė direktorė.
Administracija jau sulaukė vieno gyvenimo aprašymo, bet kandidatas niekada nedirbęs mokykloje, tik vaikų darželyje.
„Greičiausiai reikės priimti, nes kitų variantų neturiu“, – neslėpė R. Dimentova.
Kartais darbo ieško pedagoginį išsilavinimą turintys žmonės, kurie ilgai, tarkime, net du dešimtmečius, nedirbo mokytojais. Tad, sakė R. Dimentova, tenka jiems daug padėti, kad stotų į vėžes.
Dimentova: jei ateitų mokytojas, priimčiau jį tą pačią minutę
Mokyklų rusų ugdomąja kalba vadovai nekart yra sakę susiduriantys su dar viena bėda – kone neįmanoma rasti dalykininkų, kurie mokėtų rusų kalbą. Tačiau R. Dimentova sako į tai jau nebekreipianti dėmesio.
„Jei ateitų biologas, kuris nemoka rusiškai, aš jį priimčiau tą pačią minutę. Tai jau nebėra taip svarbu. Tarkime, pas mus dirba du geografai ir jie abu dėsto lietuviškai. Mums tai nėra problema. Bėdų kyla nebent dėl vaikų, kurie atvyko iš Ukrainos, Baltarusijos, arba mūsų emigrantų, kurie grįžo namo, tarkime, iš Jungtinės Karalystės. Būna, kad vaikai jau ir gimtosios rusų gerai nebemoka“, – kasdienos rūpesčiais dalijosi direktorė.
Taip pat skaitykite
Ji sakė, kad ne rusakalbių mokytojų stygius yra didžiausia bėda, o tai, kad išvis nėra mokytojų. Pasak direktorės, vienas ar du kiekvieno dalyko mokytojai jau yra pensinio amžiaus – sulaukę šio amžiaus prieš metus ar net ir prieš septynerius.
„Jei šiandien jie išeitų iš darbo, būtų katastrofa“, – neslėpė R. Dimentova.
Gimnazijos vadovė sakė, kad vasara bus nerami ne tik todėl, kad nepavyksta rasti kelių specialistų. Ji nerimauja, kad dirbantys mokytojai, kurių krūvis kartais siekia apie pusantro etato, yra pervargę.
„Gal žmogus dar ir padirbėtų kelerius metus, bet jie tempia didelį krūvį. Jie turi daug valandų, o ir naujai atėjusiems kolegoms turi padėti. Kas kitas padės? Tie patys mokytojai“, – kalbėjo R. Dimentova.
Vyresnius mokytojus baugina ir atnaujintos programos
Nors rugsėjį dar pavyks kaip nors užtikrinti, kad mokyklos turėtų pedagogų, po kelerių metų vienai didžiausių Molėtų mokyklų gali stigti net dešimties pedagogų, nes esami išeis į pensiją, sakė Molėtų rajono Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Kralikevičius.
„Žiūrint į stojimo rezultatus, akivaizdu, kad padėtis yra tragiška. Niekas nesirenka studijuoti fizikos ir chemijos. Tad nėra rezervo“, – sakė jis.
Supraskite – mokytojų tiesiog nėra! Taip yra ne tik provincijoje, bet ir miestų mokyklose.
D. Skebienė
Molėtų rajono Alantos gimnazijai dar neseniai trūko keturių mokytojų. Dabar direktorė Dalia Skebienė jau džiaugiasi suradusi dvi pradinių klasių mokytojas.
„Atėjo jaunos mokytojos, labai džiaugiuosi. Bet niekaip nerandu matematikos mokytojo ir tai yra labai didelė problema. Mūsų mokytojas yra pensinio amžiaus, nori išeiti, pailsėti. Ieškau žmogaus į jo vietą ir niekaip nerandu“, – bėdomis dalijosi direktorė.
D. Skebienė sakė, kad vyresnius mokytojus kiek gąsdina atnaujintos bendrojo ugdymo programos, kurios dalyje klasių startuos rugsėjį.
„Tas neapibrėžtumas, neaiškumas kamuoja“, – sakė direktorė.
Direktorė: supraskite – mokytojų tiesiog nėra
Kad matematikos mokytoją surasti yra didelis iššūkis, sutartinai sakė ir sutikę būti pristatyti, ir nepanorę viešai kalbėti LRT.lt kalbinti mokyklų direktoriai. Jie sakė besigriebiantys už galvos dėl šios problemos ir graudžiai juokavo esantys pasirengę turimus specialistus užrakinti kabinetuose, kad šie nesusiviliotų kitų darbdavių, ne tik mokyklų vadovų, pasiūlymais, ir prisipažino, kad radę trūkstamą mokytoją jaučiasi it aukso puodą laimėję.
„Pažiūrėkite, kiek metų praktiškai nerengiami matematikos mokytojai. O jei įstoja penki šeši žmonės, tai būkime atviri: tai taip pat reiškia tą patį – specialistai nerengiami. Juk ne visi baigs, o tie, kurie baigia, nebūtinai nueina į mokyklą. Juk turėdami matematiko profesiją jie paklausūs darbo rinkoje. Po trejų metų išvis bus katastrofa.
Supraskite – mokytojų tiesiog nėra! Taip yra ne tik provincijoje, bet ir miestų mokyklose“, – emocingai kalbėjo D. Skebienė.
Ji sakė, kad net atėjusiems jauniems, vos baigusiems studijas mokytojams tenka padėti pradėti dirbti. O kai stinga pedagogų, esamiems trūksta laiko šiam darbui. Be to, sakė D. Skebienė, tokiam mentoriavimui apmokėti mokyklos tiesiog neturi pinigų.
Alantos gimnazijai stinga ir chemijos mokytojo, tačiau direktorė turi planą: įkalbės padirbėti pensinio amžiaus mokytoją dar metus, o per tą laiką biologijos mokytoja, kuriai dar daugmaž 15 metų iki pensijos, išplės kvalifikaciją ir taps dar ir chemijos mokytoja.
Pasak D. Skebienės, mokytojų kartai vyresnėjant, per artimiausius penkerius metus jos gimnazijoje turėtų pasikeisti apie 70 proc. mokytojų.
Rastų graikų kalbos mokytoją
Nacionalinei švietimo agentūrai išplėtus ugdymo dalykų sąrašą, mokiniai galės rinktis mokytis astronomijos, filosofijos, geografijos, informacinių technologijų, antrųjų užsienio kalbų – lenkų, ispanų, ukrainiečių, kitų naujų dalykų. Direktoriai sako, kad net vaikams panorus šių disciplinų mokyklos nerastų mokytojų.
Vis dėlto D. Skebienė sako, kad jei būtų toks poreikis, ieškotų pedagogų ir šiems dalykams dėstyti.
„Rastume sprendimą. Prieš penkerius metus esame mokę penkių užsienio kalbų – anglų, vokiečių, prancūzų, rusų ir lotynų kaip pasirenkamąjį dalyką. Dabar jau nebėra poreikio, vaikai nebesirenka kalbų“, – kalbėjo direktorė.
Dabar gimnazijoje kaip antrosios kalbos siūlomos dvi – rusų ir vokiečių, bet pastaroji tarp vaikų, tiksliau – tarp tėvų, nepopuliari.
Direktorė sakė, kad galėtų rengti netgi graikų kalbos pamokas – Alantoje būtų toks specialistas.
Vilniaus ugdymo įstaigose – beveik tūkstančio darbuotojų stygius
Didžiausia bėda dėl mokytojų stygiaus yra sostinėje. Rugsėjį vien Vilniuje trūks 298 mokytojų dalykininkų, 296 švietimo pagalbos specialistų, 168 ikimokyklinio ugdymo pedagogų, 34 priešmokyklinio ugdymo, 58 pradinio ugdymo mokytojų ir 114 mokytojų padėjėjų. Iš viso tai beveik tūkstantis darbuotojų. Tokiais duomenimis dalijasi Vilniaus miesto vicemerė Donalda Meiželytė.
Ji sakė, kad Vilniuje ruošiamas tarybos sprendimas, kad mokyklų vadovai ieškodami mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų (logopedų, psichologų, socialinių pedagogų) galėtų siūlyti didesnį atlygį, nei nustatyta ministerijos.
„Kad tie, kurie pradėjo mokyti pernai, dar dvejus metus gautų priedus, o naujai atėję dirbti į mokyklas juos gautų trejus metus. Atskaičius mokesčius, tai būtų 180 eurų į rankas – ne aukso kalnai, bet juk pradedančiam pradinukų mokytojui 1020 eurų į rankas patraukliau nei 840 eurų. Švietimo komitetui pedagogų trūkumo problemą išsakėme, savo siūlymą dėl priedų pradedantiesiems mokytojams jau pristatėme, biudžete finansų tam būtų, dabar tik tarybos pritarimo reikia“, – aiškino vicemerė.
Dėl to apsispręsti taryba turėtų birželio pradžioje.
Kaunas: į mokytojų gretas stoja ir ukrainiečiai
Kaune ateinantiems mokslo metams bendrojo ugdymo mokyklos ieško apie pusšimčio pedagogų, maždaug tiek pat pedagogų trūksta ir ikimokyklinėse ugdymo įstaigose.
Kaune labiausiai jaučiamas matematikos (13), anglų kalbos (10), lietuvių kalbos (6), pradinio ugdymo (7) mokytojų trūkumas. Mažiesiems kauniečiams ugdyti daugiausia ieškoma ikimokyklinio ugdymo mokytojų – 38.
Žinoma, neišvengiama priežastis – mokytojai išeina į pensiją, persikvalifikuoja, siekia naujų pareigų.
O. Gucevičienė
Pasak Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjos Onos Gucevičienės, pedagogų poreikį reikšmingai didina ugdymo įstaigų tinklo plėtra – į kiekvieną naujai pastatytą darželį, išplėstą klasę, atidarytą naują mokyklos ar darželio padalinį ateis daugiau vaikų, o jiems prižiūrėti ir ugdyti buriamas naujas personalas.
„Žinoma, neišvengiama priežastis – mokytojai išeina į pensiją, persikvalifikuoja, siekia naujų pareigų“, – pridūrė ji.
Tiesa, pabrėžė ji, nemažą dalį trūkstamų vietų, maždaug 30 proc., sudaro ne visas etatas. Taip pat kuriamos specifinių žinių reikalaujančios vietos – krašto gynybos, karybos pagrindų, inžinerijos mokytojų. Ne visam etatui ieškoma švietimo pagalbos specialistų – logopedų, specialiųjų ir socialinių pedagogų, psichologų, surdopedagogų.
Taip pat skaitykite
„Skaičiai nėra maži, tačiau mokyklos deda didžiules pastangas ir vykdo atrankas ištisus metus, kad užpildytų trūkstamas darbo vietas. Tikime, kad jos bus sėkmingos ir mokytojų gretas gausiai papildys savo srities profesionalai. Ieškodami naujų pedagogų, bendradarbiaujame su Kauno kolegija ir miesto universitetais“, – aiškino O. Gucevičienė.
Ji sakė, kad Kaune prie vietos pedagogų jungiasi ir ukrainiečių mokytojai – vien šiais mokslo metais įdarbinta 22 rusų kalbos, anglų kalbos, neformaliojo ugdymo ir kitų specialybių mokytojai.
„Esame nusiteikę pozityviai, kad trūkstamas vietas iki Rugsėjo 1-osios užpildysime“, – viltį išsakė O. Gucevičienė.
Panevėžys: stigs 56 pedagogų
Mokytojų stygius ramybės neduoda ir kitoms savivaldybėms. Tarkime, Panevėžyje, šios dienos duomenimis, kitais mokslo metais stigs 56 pedagogų.
Šio miesto savivaldybė praneša, kad, kovo duomenimis, mokyklų vadovai prognozavo, kad būsimiems mokslo metams trūks 4 matematikos, 6 pradinio ugdymo, 13 ikimokyklinio ugdymo ir kitų mokomųjų dalykų mokytojų, 5 logopedų. Bendras skaičius siekia 56 pedagoginius darbuotojus.
Kaip LRT.lt sakė Panevėžio miesto savivaldybės atstovė Loreta Kaškelienė, priežastis – pedagoginių studijų nepopuliarumas, mokytojo profesijos nelaikymas prestižine, senstanti pedagogų bendruomenė.
Panevėžio miesto mokytojų amžiaus vidurkis – 55 metai, jis perkopia šalies vidurkį, kuris siekia 51 metus.
L. Kaškelienė sakė, kad savivaldybėje įgyvendinama Jaunųjų specialistų pritraukimo į Panevėžio miesto ugdymo įstaigas ir pedagogų perkvalifikavimo 2021–2023 m. programa. Pasak savivaldybės atstovės, ji padeda efektyviai spręsti mokytojų trūkumo problemą ikimokyklinio ugdymo mokyklose.
Kauno rajonas: 15 mokytojų išeis į pensiją
Kauno rajono savivaldybės duomenimis, 2023–2024 m. m. mokyklose trūks 47 mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų. Daugiausia trūks ikimokyklinio (11) ir pradinio (9) ugdymo mokytojų, matematikos – 6, po 3 fizikos, anglų kalbos mokytojus ir specialiuosius pedagogus, po 2 priešmokyklinio ugdymo, lietuvių kalbos ir literatūros, informacinių technologijų mokytojus, po 1 biologijos, prancūzų kalbos, vokiečių kalbos, dailės, gyvenimo įgūdžių mokytoją ir psichologą.
Anot savivaldybės, mokytojų trūkumo problema iškyla dėl kelių priežasčių. Viena jų – kasmet didėja vaikų skaičius rajone. Tarkime, 2022 metais priešmokyklinio amžiaus vaikų rajone buvo 1 068, 2018-aisiais – 879.
Bendras mokinių skaičius atitinkamais metais buvo 10 491 ir 9 231.
Pernai Kauno rajonas turėjo 3 628 ikimokyklinukus, 2018-aisiais – 2 474.
Savivaldybės atstovai sako, šiais metais 15 mokytojų išeina į pensiją. Kauno rajone mokytojų vidutinis amžius siekia 49,5 metų. Mažiausias mokytojų amžiaus vidurkis – ikimokyklinėse švietimo įstaigose (44,15 metų).
Kauno rajono savivaldybės duomenimis, nuo 2021 m. skirta 100 tūkst. eurų mokytojų pritraukimo priemonėms įgyvendinti. Tarkime, pagal studijų kainą 24 mokytojams 100 proc. finansuotos persikvalifikavimo, papildomo mokomojo dalyko specializacijos studijos, taip pat 10 Kauno rajono gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą ir norinčių įgyti pedagogo ir mokomojo dalyko kvalifikaciją, finansuojama 80 proc. studijų kainos. 12 studentų, pasirinkusių tų mokomųjų dalykų pedagogikos studijas, kurių specialistų trūksta labiausiai, skirtos 200 Eur mėnesio stipendijos.
Pasak Kauno rajono savivaldybės atstovų, nuo 2022 m. rugsėjo mėn. mokymo priemonėms įsigyti kiekvienam bendrojo ugdymo mokyklos mokytojui mokslo metams skirta po 100 eurų, ikimokyklinio ugdymo mokytojui – po 50 eurų.
Pagal programą „Renkuosi mokyti!“ mokyklose dirba 4 mokytojai (po 1 rusų kalbos ir istorijos, 2 geografijos).
2022 m. lapkričio mėn. savivaldybės tarybos posėdyje patvirtinta pedagoginių darbuotojų kelionės į darbą ir atgal išlaidų kompensavimo tvarka. Kompensacija nuo 2023 m. sausio 1 d. mokama, jei faktinė gyvenamoji vieta nutolusi nuo darbovietės daugiau nei 5 kilometrus.
Didžiausias stygius – švietimo pagalbos specialistų
Kad mokytojai yra deficitas, patvirtino ir Šilutės rajono savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Dainora Butvydienė. Tarkime, šiame rajone ieškoma 3 matematikų. Tikimasi, kad per vasarą pavyks juos surasti.
Didžiausias stygius – švietimo pagalbos specialistų, tai yra psichologų, specialiųjų pedagogų, logopedų ir kitų.
Ateityje mokytojų trūkumas bus kur kas skausmingesnis, patikino Šilutės rajono atstovė.
