Narkotikų karštinė – taip apibrėžiama pastarųjų metų padėtis bendrojo ugdymo įstaigose. Neretai narkotikų prekeivių taikiniu tampa vadinamosios elitinės mokyklos, kuriose mokosi aukštesnių finansinių galimybių tėvų vaikai, sakė Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Rytis Komičius. Tačiau, anot jo, tai yra didžiulė problema dažnoje šalies mokykloje, o gal net ir visose.
Derėtų išklausyti vaikus, kurie spręsdami problemas neretai renkasi neatsakingą būdą – narkotikus. Kad Lietuvos ugdymo įstaigose susitrauktų narkotikų vartojimo mastas, susitelkti turėtų ir pedagogai, ir tėvai, ir pareigūnai, ir medikai.
Tokias išvadas padarė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) organizuojamoje nuotolinėje diskusijoje „Narkotikai mokyklose: kodėl svaiginasi vaikai ir kaip juos apsaugoti?“ dalyvavę specialistai.
Praskleidė uždangą to, apie ką dažnai nutylima
„Sakykime, per užpraėjusius metus turėjome du mokinius, įtariamus platinimu. Manau, kad taikiniai – tos mokyklos, kur mokosi finansiškai pajėgesnių tėvų vaikai. Tikėtina, kad ten yra pardavimų“, – kalbėjo Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius.
R. Komičius pasidalijo, kad tenka pasitelkti policijos pareigūnus, pedagogai kartais tikrina vaikų daiktus, – tai apibrėžta pakeistose mokyklos ir tėvų sudarytose sutartyse. R. Komičius sakė, kad dauguma tėvų sutinka, kad daiktus galėtų patikrinti ir pedagogai. Aptikę svaiginimosi priemonių mokytojai praneša tėvams.
Net jei ir vykdome daiktų patikrinimo akcijas, mes patys nežinome, kaip atrodo tie dalykai, jie gali būti ir tušinuko formos, ir lipduko.
R. Komičius
„Norėčiau pasakyti, kad ne tik kratos yra tarp tų prevencinių priemonių, kurios vykdomos. (...) Iki pandemijos savo mokykloje gana gerai susitvarkydavome su šiuo iššūkiu. Jei mokiniai rūkydavo tradicines cigaretes, jie negalėdavo išeiti iš mokyklos, tad mums būdavo lengviau užtikrinti (...). Bet po pandemijos atsirado veipinimų, kitokių formų, kur net detektoriai fiksuoja. Net jei ir vykdome daiktų patikrinimo akcijas, mes patys nežinome, kaip atrodo tie dalykai, jie gali būti ir tušinuko formos, ir lipduko. Tiesiog mokytojai neturi kompetencijos“, – kalbėjo R. Komičius.
Taip pat skaitykite
Šio pedagogo vadovaujama mokykla kviečiasi į pagalbą pareigūnus.
„Kartais net nevykdome reido, sakykime. Užtenka pasikviesti išgerti kavos į valgyklą ir pakampėse gali rasti visur paslėptų priemonių – nuo veipų iki skysčių“, – pasakojo R. Komičius.
Direktorius sakė kad administracija imasi ir kitų priemonių: intensyviau budi mokytojai, apžiūrimi atokesni mokyklos kampai, mokytojai kviečiasi specialistus, kad šie apie narkotikų žalą papasakotų vaikams.
„Mokyklos šiuo atveju yra paliktos be stipresnių įrankių, bet ieškome būdų. Žinote, tai yra vieša paslaptis, kad visose mokyklose tai vyksta“, – sakė gimnazijos vadovas.
Katinienė: kova su vėjo malūnais
Pasak Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkės Romos Katinienės, narkotikų vartojimo mastas mokyklose yra smarkiai išaugęs. Ji pasigenda tėvų įsitraukimo ir pozicijos sprendžiant šią problemą.
„Visiems reikėtų sutarti, ko mes norime, – ar saugios aplinkos vaikams mokyklose, ar mes nenorime, kad narkotikai plistų. Tad reikėtų visiems bendradarbiauti“, – kalbėjo R. Katinienė.
Ji pabrėžė, kad jei būtų deramai vykdoma prevencija, tai mokyklose narkotikų ir nebūtų randama.
„Sakoma, kad reikia prevencijos, bet prevencijos priemonių planas yra numatytas gal po dvejų metų (...) Tai kova su vėjo malūnais. Jei narkotikai bus prieinami laisvai, jei mokiniai norės jų įsigyti, jei švietimo įstaigos ar patys tėveliai prieštaraus, kad policija atliktų vienas ar kitas priemones, iš tikrųjų rezultatų nebus. Reikia ir politinės valios“, – kalbėjo R. Katinienė.
Direktorius: reikia stiprinti mokyklą
R. Komičius pritarė, kad susitelkti turi visi, kad problema būtų sprendžiama.
„Tikrai neveikia jokie plakatai. (...) Paskaitos, kai atvažiuoja nepasiruošę žmonės, neveiksmingos. Bendraamžių pasakojimai irgi neveiksmingi. (...) Reikia pačią mokyklą stiprinti. Džiaugiuosi, kad mes savo mokykloje tai turime. Jei yra geri santykiai su mokytojais, stipri mokymosi motyvacija, vaikai saugiai jaučiasi, tai eliminuoja priežastis, dėl kurių vaikas gali imti svaigintis.
O priemonės turėtų būti interaktyvios, struktūruotos, vaikams patraukliai pateiktos, paveikios, geriausia, kad atvyktų pasirengę specialistai, o ne savamoksliai, reikalingos periodinės sesijos, išvažiavimai“, – kas galėtų padėti kovojant su šia problema, apibūdino R. Komičius.
Medikė: išklausykime vaikus
Respublikinio priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja Aušra Širvinskienė sakė, kad didžioji dalis vaikų, kurie patenka į jos vadovaujamą įstaigą, yra tie, kuriems stinga šilumos artimoje aplinkoje.
„Ir, be jokios abejonės, yra daug priežasčių. Tai ir socialinių įgūdžių stoka, negebėjimas integruotis. Galbūt ne visai sutikčiau, kad anksčiau mažiau vartojo. Vartojo visais laikais, bet keičiasi medžiagos“, – kalbėjo A. Širvinskienė.
Abejoju, ar pasitikėjimą įgytume ką nors drausdami, atiminėdami, mokinius vadindami epidemine karta.
A. Širvinskienė
Ji ragino išsiaiškinti, kodėl numatytos prevencinės priemonės Lietuvoje neveikia, ir skatino atsigręžti į mokslą. A. Širvinskienė sakė, kad itin griežta kontrolė yra netgi nepageidautina prevencijos priemonė. Ji pabrėžė, kad gera prevencija yra pasitikėjimas.
„Abejoju, ar pasitikėjimą įgytume ką nors drausdami, atiminėdami, mokinius vadindami epidemine karta“, – kalbėjo medikė.
Antras dalykas – prevencija turėtų būti patraukli, interaktyvi. Be to, prevencinės priemonės turėtų būti pateikiamos taip, kad nebūtų akcentuojami narkotikai, derėtų akcentuoti galimybę įsitraukti į įdomias veiklas.
„Dar vienas svarbus momentas – išklausykime jaunimą. Dabar mes jiems nurodinėjame, ką jie turi daryti. Išmokime klausyti ir per klausymą jiems padėkime, užkirskime kelią neatsakingam elgesiui“, – aiškino A. Širvinskienė.
Taip pat skaitykite
Be to, ji pabrėžė, kad, tarkime, paviršių testas, kuris dažnai taikomas ugdymo įstaigose, neparodo tikrosios narkotikų situacijos mokyklose, o mokinius išgąsdina, jie užsisklendžia.
Pasak A. Širvinskienės, derėtų keisti požiūrį į narkotikus vartojančius žmones, jų nedemonizuoti.
„Reikėtų labiau įsiklausyti į ekspertus, moksliniais tyrimais pagrįstas rekomendacijas“, – pabrėžė specialistė.
Vaikus kamuoja tos pačios bėdos, tik jie renkasi blogą būdą joms spręsti
Filosofijos mokslų daktaras Ruslanas Baranovas taip pat mano, kad itin griežtos priemonės neduoda didelės naudos kovojant su narkotikais.
„Mes turime iš ko pasimokyti. JAV, Vakarų Europa šimtą metų kovoja su narkotikais. Kratos ir panašūs dalykai yra išbandyti JAV ir jie neveikia“, – pabrėžė R. Baranovas.
Jis sakė, kad suaugusiesiems derėtų suprasti, kad vaikus kamuoja tos pačios problemos, kaip ir suaugusiuosius – nepritapimas, skausmas, tik vaikai renkasi narkotikus, o suaugusieji kovodami su stresu galbūt eina į sporto klubą, galbūt renkasi alkoholį ar persivalgymą.
„Vaikas susiduria su tais pačiais dalykais, su kuriais susiduria suaugusieji, tik jis pasirenka labai blogas priemones, nes kitų nerado. Padėti rasti kitas priemones yra labai svarbu“, – pabrėžė filosofas.
