Būsimų vienuoliktokų mokytojai sako ir šiandien, jau gegužę, nežinantys, kaip reikės mokyti šių klasių vaikus. Vienuoliktokai – vieni iš tų, kurie kitus mokslo metus pradės pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas, be to, jų jau lauks ir tarpinis patikrinimas. Pedagogai nuogąstauja, kad nei vadovėlių, nei mokymo priemonių, nei pamokų planų ar konkrečių patikrinimų pavyzdžių dar nėra, nors ant nosies jau vasara, o ir rugsėjis nebe už kalnų.
Pirmiausia, t. y. nuo rugsėjo, atnaujintos bendrojo ugdymo visų dalykų programos startuos 1, 3, 5, 7, 8 ir 11 klasėse, po metų jos bus diegiamos likusioms klasėms.
Istorijos mokytojas Antanas Jonušas sako, kad tokiai permainai pasirengti reikėjo kelerių metų – naują sistemą išbandant atrinktose klasėse, atliekant tyrimus, kaip tai veikia. Kad pernelyg skubama, pritaria ir lituanistas Mindaugas Grigaitis.
Išsamiau apie pokyčius galite skaityti ČIA.
Jonušas: sunerimę ir mokiniai, ir jų tėvai
„Mokytojai yra sunerimę dėl kelių priežasčių. Pirma, programa atnaujinta, bet galima sakyti, kad istorijos programa vienuoliktoms ir dvyliktoms klasėms ne atnaujinta, o išvis nauja. Ji iš esmės skiriasi nuo dabar galiojančios. Tai nebūtų problema, jei turėtume iš ko ruoštis“, – LRT.lt kalbėjo istorijos mokytojas Antanas Jonušas.
Jis pabrėžė, kad kol kas istorijos mokytojai neturi nei vadovėlių, nei kitų mokymo priemonių, nors tiksi paskutinės šių mokslo metų dienos.
„Mokymo priemonių vis dar laukiame, nors šie mokslo metai eina į pabaigą, tuomet atostogos ir jau nauji mokslo metai“, – sakė pedagogas.
Vadovėliai, anot A. Jonušo, pasirodys galbūt rugsėjį, galbūt dar vėliau.
„Žinutės, kurias girdi mokytojai, yra tokios: mokytojai kūrybiški ir galės patys pasiruošti, patys susikurti, ko ir kaip mokyti“, – sakė A. Jonušas.
Anot jo, tokie atgarsiai atvilnija iš mokytojų, kurie dalyvavo darbo grupėse.
„Rugsėjį atėjęs į klasę mokysiu taip, kaip pasiruošiu per vasarą. Mokytojai kalbasi, kad ši vasara bus įtempta, nes reikės pasiruošti kitokiam darbui. Jaučiamės išduoti, nors gal tai ir nebūtų tinkamas žodis. Bet jaučiamės negavę tinkamos pagalbos iš valstybės, juolab tai bendras interesas. Mes privalome turėti ir metodinių priemonių, ir aiškumą dėl programos, dėl egzamino, tarpinio patikrinimo pobūdžio.
Yra jausmas, kad viskas prasideda per greitai ir nepasiruošus. Vasarą mokytojai turėtų ilsėtis, o ne ruoštis ir daryti tuos namų darbus, kuriuos turėjo padaryti valstybė“, – apgailestavo mokytojas.
Sumišimo, nerimo ir baimės tiek tarp mokinių, tiek tarp tėvų yra labai daug.
A. Jonušas
Kitas dalykas, kuris, anot mokytojo, labai svarbus, – keisis ir brandos egzamino, kurio dalis bus ir tarpinis patikrinimas, struktūra.
„Bet kaip ji keisis tiksliai, dar nežinome. Dabar, gegužę, aš, mokytojas, nežinau, ko ir kaip turėsiu mokyti savo vienuoliktokus rugsėjį“, – sakė M. Jonušas.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad istorijos brandos egzaminą sudarys ir teksto kūrimas.
„Tai bus naujovė, nes iki šiol esė rašymas neužėmė daug vietos arba jo visai nebuvo. Tai bus naujovė mokytojams. Kaip mokyti rašyti esė, kaip ją vertinti, kokie bus vertinimo kriterijai, kokie yra pavyzdžiai?“ – kalbėjo A. Jonušas.
Jis sakė, kad iki šiol paskelbta tik šiek tiek žinių apie tarpinį vienuoliktokų patikrinimą ir dvyliktos klasės egzaminą.
„Bet tos informacijos labai mažai ir ji abstrakti. Sakoma, kad dalis egzamino bus teksto kūrimas, bet tik tiek ir žinome. Kaip istorikas žinau, kad tai gali reikšti begalę dalykų, esė būna skirtingos ir mokant tai rašyti reikia skirtingų strategijų“, – įžvalgomis dalijosi A. Jonušas.
Taip pat skaitykite
Tarpinius patikrinimus mokytojas vadino idėjiškai geru dalyku, tačiau tai, kaip tai įgyvendinama, yra, anot jo, skubota ir tinkamai nepasirengus.
„Matau, kad tai yra neatsakinga“, – sakė A. Jonušas.
Pasak mokytojo, įsitempę ne tik mokytojai, bet ir šiandieniniai dešimtokai.
„Sumišimo, nerimo ir baimės tiek tarp mokinių, tiek tarp tėvų yra labai daug“, – sakė pedagogas.
Jis pasidžiaugė vienu – nuo šiol galios viena istorijos programa. Nebeliks dviejų, kaip buvo iki šiol, istorijos mokymo ir istorijos egzamino programų, o tai sukeldavo painiavą.
„Ko mums tikrai reikėtų? Aiškumo dėl egzamino – tiek dėl tarpinio, tiek dėl galutinio. Taip pat laukiame žinių dėl priemonių. Mes turėtume žinoti, kada jas turėsime, ar turėsime pavyzdinius ilgalaikius planus.
Neaišku, ar galime kvestionuoti sistemą, kuri startuos rugsėjį, nors labai norėtųsi tai daryti. Man atrodo, kad mes bent metais per anksti visa tai pradedame. Kelerių metų pasirengimas nebūtų per daug.
Pasitikrintume su bandomosiomis klasėmis, tyrimais, refleksija. Bet jei negalime sustabdyti proceso, tai bent aiškumo, priemonių ir pagalbos mokytojams tikrai reikia“, – kalbėjo istorijos mokytojas.
Grigaitis: smarkiai vėluojama
Labai smarkiai vėluojama, tad galbūt derėtų tarpinį patikrinimą, kuris laukia būsimų vienuoliktokų, atidėti arba išvis atšaukti, sako Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkas Mindaugas Grigaitis. Arba, anot jo, patikrinimas pirmais metais galėtų būti labiau skirtas tik mokytojams ir mokiniams išsibandyti, kaip sistema veikia, nesuteikiant jam tokio svarbaus statuso, koks yra numatytas.
Pedagogas pabrėžė, kad lituanistams, kurie dirbs ir su vienuoliktokais, ir su dvyliktokais, teks dvigubas vargas: su dvyliktokais jie dirbs pagal seną programą ir juos ruoš egzaminui pagal senąją tvarką, o su vienuoliktokais – pagal atnaujintą ir juos ruoš tarpiniam patikrinimui, dėl kurio iki galo neaišku.
„Mokytojams reikės permąstyti visą ugdymo turinį, visą dvejų metų ciklo planavimą ir ruošti juos tarpiniam patikrinimui, kuris bus dalis brandos egzamino ir numatomas vasario 19–23 dienomis“, – kalbėjo M. Grigaitis.
Šio patikrinimo rezultatas bus įskaičiuojamas į galutinį rezultatą, kuris bus aiškus dvyliktoje klasėje išlaikius brados egzaminą.
Ar sąžininga užduotis mums duoti mokslo metų pabaigoje ir reikalauti, kad dirbtume atostogų metu? Tai nėra sąžininga.
M. Grigaitis
„Akivaizdu, laiko yra per mažai, kad visavertiškai susidėliotume naują programą ir kartu ruoštumėmės atsiskaitymui, kuris yra visiškai naujas. NŠA kartais sako, kad nieko nauja, nes mokiniai ir dešimtoje klasėje turi kalbėjimo įskaitą, bet tai yra kitokio pobūdžio užduotys. Dešimtoje klasėje mokiniai atlieka mažą tiriamąjį darbą, jie tai atlieka namie ir po to klasėje jį pristato. O čia, vienuoliktoje klasėje, mes kalbame apie tai, kad mokinys ekspromtu, per 20 minučių, turės komentuoti publicistinį tekstą. Mes, be to, kad ruošime egzaminui rašyti literatūros analizę ar samprotavimo tekstą, dar turėsime ruošti analizuoti publicistinį tekstą“, – skirtumus paaiškino lietuvių kalbos mokytojas.
Jis sakė, kad vienuoliktokų laukiantis egzaminas (ar bent jau dalis, vadinama tarpiniu patikrinimu) yra visiškai kitoks nei tas, kurį laiko ir laikė esamų ar buvusių kartų abiturientai.
Pasak pedagogo, visuotinai mokytojams ir kitai visuomenei tarpinio patikrinimo užduotys nėra pristatytos.
„Tikrai negaliu planuoti, kaip tai reikės integruoti (…). Net negaliu dėlioti savo strategijos, nes nežinau, kaip integruoti pasiruošimą patikrinimui, mat nežinau, kokio tipo bus užduotys. Būsimų mokslo metų strategavimas yra apribotas“, – kalbėjo M. Grigaitis.
Mokytojas: gal vertėtų patikrinimą atidėti ar atšaukti?
„Mane kartais gąsdina, kaip mes nesusikalbame su Nacionalinės švietimo agentūros žmonėmis, kurie atsakingi už šitą procesą. Man, kaip mokytojui, rūpi konkretumas – duokite man užduotis, o aš tada jau pats dėliosiuosi metodinę medžiagą, ugdymo procesą. Mes tą sakome nuo sausio – duokite užduotis, duokite užduotis. Niekas neduoda. Dabar pažadėta, kad tai bus gegužės pabaigoje.
Po mėnesio mes išeiname atostogauti. Ar sąžininga užduotis mums duoti mokslo metų pabaigoje ir reikalauti, kad dirbtume atostogų metu? Tai nėra sąžininga. Informacija turi būti duodama darbo metu ir suteikiama galimybė oficialaus darbo metu dirbti tą darbą, o ne tikėtis, kad mokytojai normaliai negyvens ir vasarą. Man atrodo, kad tai neatsakingas požiūris“, – kalbėjo M. Grigaitis.
Anot pedagogo, sąžininga būtų buvę visą reikiamą ir išsamią informaciją suteikti likus metams iki naujovės starto. Pasak jo, tuomet reikėjo pateikti programą, būsimas užduotis ir komentarus, kaip reikės vertinti tarpinį patikrinimą. Jei mokytojai visa tai būtų turėję laiku, anot M. Grigaičio, būtų palengva pratinę dešimtokus prie pokyčių, kurie jų lauks vienuoliktoje klasėje.
Jis mano, kad ministerijai būtų prasminga pasvarstyti, kad gal derėtų atšaukti arba perkelti tarpinį atsiskaitymą, mat dabar yra pernelyg daug nežinomybės.
Vėliausias terminas, kada įsigyti vadovėliai turi būti pristatyti į mokyklas, – rugsėjo paskutinė diena.
NŠA
„Mokytojams reikia keisti visą programos susiplanavimą, nes sumažėja autorių, keičiasi apimtys, atsiranda tekstų pasirinkimo galimybė, mokytojams reikės kurtis metodinę medžiagą. Tikrai reikėtų pagalvoti, galbūt šitą kartą padaryti pereinamąjį laikotarpį ir šitų egzaminų nevykdyti, leisti mokytojams tiesiog išsibandyti. Tai nebūtų egzaminas, o tiesiog išsibandymas“, – apie tarpinį patikrinimą vienuoliktoje klasėje sakė M. Grigaitis.
Negailėdamas kritikos naujiems patikrinimams, M. Grigaitis pabrėžė santūriai besidžiaugiąs atnaujinta lietuvių kalbos ir literatūros programa.
„Ir pakeista koncepcija, ir sumažintas ugdymo turinys, ir principas, kad grįžtame prie literatūros kaip meno rūšies. Kaip dirbti pagal atnaujintą programą, aš įsivaizduoju, turiu sau galvoje susidėliojęs planą. Bet nesąžininga sakyti: „Dirbkite pagal tą programą, kurią sugalvoję, o egzaminas tik patikrins, ką jūs natūraliai dirbate.“ Juk egzaminas yra programos tąsa“, – kalbėjo M. Grigaitis.
Jis kol kas nematė ir vadovėlių, iš kurių teks mokyti vaikus. Mokykla, kurioje dirba M. Grigaitis, planuoja įsigyti po vadovėlį iš visų leidyklų ir pasižiūrėti, kuris parankiausias.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkas sakė žinąs, kad kai kurių mokyklų vadovai reikalauja lituanistų jau dabar pateikti planus, kaip mokys vienuoliktokus.
„Man pačiam tai negresia, bet yra mokytojų, kurie dėl to patiria stresą, juk net vadovėlių dar nėra“, – sakė M. Grigaitis.
Vadovėlius žada mokslo metų pradžioje arba jiems jau prasidėjus
Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) sako, kad vėliausias terminas, kada istorijos vadovėliai turėtų pasiekti mokyklas, – paskutinė rugsėjo diena. Vadinasi, pirmąjį mokslo metų mėnesį pedagogams gali tekti dirbti be jų.
NŠA LRT.lt aiškino apklaususi leidyklas apie planuojamus leisti vadovėlius. Trys numato atnaujinti 29 istorijos vadovėlius, skirtus 5–12 klasėms lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis. Tai pat planuojama parengti ir išleisti 8 naujus istorijai skirtus vadovėlius 5, 7, 9 ir 11 klasėms.
NŠA paaiškino, kad informacija apie atnaujintas ugdymo programas atitinkančius vadovėlius yra skelbiama Švietimo portale ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo leidyklos prašymo gavimo dienos.
NŠA teigimu, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiais metais papildomai prie mokinio krepšelio lėšų skiria apie 8,5 mln. eurų iš Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos Sanglaudos fondo ir valstybės biudžeto lėšų Lietuvoje išleistiems vadovėliams įsigyti.
„Vadovėlius ir mokymo priemones iš mokinio krepšelio lėšų mokyklos gali įsigyti įprasta tvarka – niekas nesikeičia. Vadovėlių, kuriuos mokyklos galės įsigyti iš papildomai skiriamų lėšų, sąrašas bus pateiktas mokykloms birželį. Informaciją šiam sąrašui pateiks leidyklos. Vadovėlius mokyklos galės nusipirkti iki rugsėjo. Vėliausias terminas, kada įsigyti vadovėliai turi būti pristatyti į mokyklas, – rugsėjo paskutinė diena“, – paaiškino NŠA atstovai.
Be to, sako NŠA atstovai, mokyklos gali naudoti ir turimus vadovėlius, kol bus išleisti nauji ar atnaujinti vadovėliai.
„O mokytojai, remdamiesi bendrųjų programų įgyvendinimo rekomendacijomis, gali siūlyti mokiniams tinkamą medžiagą, esančią anksčiau mokyklų įsigytuose vadovėliuose ir savo sukauptoje mokymo medžiagoje. Kuriamos skaitmeninės mokymo priemonės „Lietuvos istorija 5–6 klasėms“ ir „Lietuvos istorija 7–8 klasėms“. Pirmosios priemonės mokyklas pasieks jau rudenį“, – rašoma NŠA atsakymuose į LRT.lt klausimus.
NŠA sako, kad, remiantis leidyklų apklausa, numatoma atnaujinti 94 vadovėlius 1–12 klasėms: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, gamtos mokslų, geografijos, istorijos, biologijos, fizikos, ekonomikos ir verslumo, užsienio kalbos (rusų), informatikos.
Naujų vadovėlių 1–11 klasėms – 52: lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos, matematikos, geografijos, biologijos, gamtos mokslų, visuomeninio ugdymo, astronomijos, fizikos, ekonomikos ir verslumo.
„Pagal leidyklų pateiktą informaciją, planuojama, kad nauji vadovėliai turėtų būti išleisti šių metų antrąjį pusmetį (tarp jų – 8 nauji istorijai skirti vadovėliai, iš jų 1 – 11 klasei). Leidėjai numatę, kad vadovėlių atnaujinimas vyks palaipsniui“, – atsakė NŠA.
NŠA: paaiškinta išsamiai
LRT.lt NŠA paklausė ir kada bus aišku dėl tarpinių patikrinimų vienuoliktokams ir valstybinių brandos egzaminų. Pasak agentūros, jau dabar mokytojai gali susipažinti su išsamiai išdėstytu patikrinimų pobūdžiu.
„Šiuo metu viešai paskelbtas Dalykų tarpinių patikrinimų ir valstybinių brandos egzaminų aprašų projektas, kuriame išsamiai išdėstytas nuo 2024 m. III–IV gimnazijos klasėse vyksiančių tarpinių patikrinimų ir nuo 2025 m. vyksiančių valstybinių brandos egzaminų užduočių pobūdis. Su projektu galima susipažinti Švietimo portale (www.emokykla.lt). Pagal šiuos aprašus rengiami užduočių pavyzdžiai“, – skelbia NŠA.
Nurodytame šaltinyje matyti, priklausomai nuo ugdymo dalyko, vienas ar keli puslapiai, kas turėtų būti tiek tarpinio patikrinimo, tiek egzamino užduotyje, kiek truks patikrinimai, kokia bus tikrinimo tvarka. Tačiau čia nėra konkrečių užduočių pavyzdžių.
„Numatyta, kad istorijos tarpinę užduotį sudarys 40 proc. viso egzamino taškų, užduotis bus parengta atlikti elektroniniu formatu, mokinio atliktas darbas bus vertinamas automatiškai. Egzamino užduotyje numatyta, kad bus, kaip ir šiuo metu yra, struktūriniai klausimai pagal pateiktus šaltinius, mokiniams taip pat reikės rašyti istorinį pasakojimą.
Birželio viduryje NŠA planuoja susitikti su istorijos mokytojų asociacija ir aptarti pasirengimo tarpiniam patikrinimui bei valstybiniam brandos egzaminui eigą bei laukiamą rezultatą“, – pridūrė NŠA.
