Švietimo pasaulyje vykstanti kolegijų tinklo pertvarka sukėlė nemažai aršių diskusijų. Šią reformą inicijavusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) aiškina, kad taip siekiama sustiprinti neuniversitetines aukštąsias mokyklas – kolegijas. Jau per kitų metų priėmimą dalies kolegijų nebebus – jos taps kitų kolegijų arba universitetų dalimi.
Pertvarką inicijavusi ŠMSM planuoja, kad dar po metų pirmakursius priimtų nebe 12, o 7 valstybinės kolegijos.
ŠMSM jau sulaukė pačių kolegijų vizijų ir planų, kaip jos matančios savo ateitį. Mažėjant studentų skaičiui, dalis jų mato save kaip kitų aukštųjų mokyklų padalinį. Kai kurios stipresnės kolegijos, kurios atitinka ŠMSM keliamą reikalavimą turėti ne mažiau nei 1200 studentų, pasiūlė mažesnėms kolegijoms prisijungti prie jų.
Dalis kolegijų nori išlikti savarankiškos ir pateikė stiprinimo planus. Tokį statusą išsaugoti siekia Vilniaus, technologijų ir dizaino kolegija, Panevėžio kolegija, Kauno valstybinė kolegija, Šiaulių valstybinė kolegija, Utenos kolegija.
Kaip per Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį sakė ŠMSM atstovas Andrius Zalitis, ministerija yra subūrusi darbo grupę, kuri vertina šiuos planus ir iki gegužės pabaigos pateiks švietimo, mokslo ir sporto ministrei pasiūlymus, kaip stiprinti kolegijų tinklą.
Regionų atstovai – tiek pačios kolegijos, tiek vietos verslas – nesyk kritikavo numatytą pertvarką, mat, anot jų, kolegijos netekę regionai praras patrauklumą – tiek tarp jaunimo, tiek tarp investuotojų, kuriems svarbu, ar vietoje yra specialistų rengimo institucija. Apie tai išsamiau galima skaityti ČIA.
Taip pat skaitykite
Švietimo ir mokslo komitete dalyvavę politikai kritikavo, kad imantis pertvarkos stinga kokybinio kolegijų vertinimo.
Kaip sakė A. Zalitis, pertvarkos tikslas – stipresnės kolegijos.
„Suprantama, kad yra baimių, kad ši iniciatyva su pertvarka kažkaip sumenkins kolegijų vaidmenį regionuose arba visiškai sunaikins, jei norime būti dramatiški“, – per posėdį kalbėjo jis.
Bet, sakė jis, prognozės, grįstos skaičiais, kaip keisis studentų, personalo rodikliai, rodo, kad nieko nedarant iki 2029 bent kelios regionų kolegijos negalės vykdyti kokybiškos aukštosios mokyklos misijos ir veikos.
„Siekis ir yra, kaip užtikrinti jų veiklos tęstinumą ir pakelti bendrai kokybės kartelę“, – sakė A. Zalitis.
Svarbiausios pertvarkos datos:
ŠMSM iki birželio 30 dienos įsipareigojo Vyriausybei pateikti kolegijų stiprinimo veiksmų plano įgyvendinimo priemones.
Iki 2023 metų gruodžio 31 dienos vykdomos kolegijų stiprinimo jas reorganizuojant procedūros.
Iki 2024 m. gruodžio 31 d. įgyvendinami kolegijų pertvarkos projektai, finansuojami RRF lėšomis.
Nuo 2024 m. vykdomas priėmimas į reorganizuotas aukštąsias mokyklas.
Iki 2029 m. ŠMSM kasmet atlieka kolegijų stiprinimo įgyvendinimo stebėseną.
Planai: kas su kuo ir kaip jungsis
Kaip skelbia ŠMSM, dalis valstybinių kolegijų pateikė abipusius sutarimus susijungti su kita aukštąja mokykla.
– Kauno technikos ir Kauno miškų aplinkos inžinerijos kolegijos siūlo jungtis ir kurti specializuotą Lietuvos inžinerijos kolegiją.
– Lietuvos aukštosios jūreivystės mokykla siūlo prisijungti prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto, jo sudėtyje įsteigiant naują padalinį – Lietuvos jūreivystės akademiją.
– Alytaus kolegija pateikė siūlymą tapti savarankišku padaliniu, prisijungiant prie Klaipėdos universiteto.
– Marijampolės kolegija siūlo prisijungti prie Mykolo Romerio universiteto ir taip pat tapti padaliniu – Sūduvos akademija.
Individualius projektus dėl dalyvavimo reorganizavimo procese pateikė keturios valstybinės kolegijos.
Vilniaus kolegija siūlo prisijungti Vilniaus technologijų ir dizaino kolegiją, o Kauno kolegija – Kauno technikos, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos, Marijampolės bei Alytaus kolegijas. Šiaulių valstybinė kolegija, kaip alternatyvą savarankiškam stiprinimo planui, siūlo prisijungti Panevėžio kolegiją. Klaipėdos valstybinė kolegija, taip pat kaip alternatyvą, pateikė planą prisijungti Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą.
Kelios kolegijos gina savo savarankiškumą. Išsaugoti savo statusą siekia Vilniaus technologijų ir dizaino, Panevėžio ir Utenos kolegijos, Šiaulių ir Klaipėdos valstybinės kolegijos. Šios aukštosios neuniversitetinės mokyklos parengė planus, kaip stiprės išlikdamos savarankiškos.
Individualių siūlymų dėl jungimosi galimybių ŠMSM sulaukė ir iš universitetų. Klaipėdos universitetas siūlo prisijungti Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą, o Vytauto Didžiojo universitetas – Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją.
