Pasigedęs ramybės ir gamtos daugiau nei prieš 20 metų verslininkas ir muzikantas Kazimieras Jakutis Pagulbio kaime (Molėtų raj.) įsigijo visiškai apleistą šimtametę sodybą. Dabar autentiškai atkurtoje sodyboje rengiami poezijos ir muzikos renginiai, o jos savininkas apylinkėse vis labiau žinomas ne kaip verslininkas, o kaip muzikantas – bardas.
Visą laidos įrašą galite peržiūrėti čia:
Apleista šimtametė sodyba K. Jakučio rankomis buvo prikelta antrajam gyvenimui – šiandien tai kultūros, poezijos ir kūrybos vieta, kur susitinka bendruomenės gyventojai ir gimsta dainos. Sodybos savininkas tikina, jog gamtą ir jos teikiamą ramybę jis romantizavo nuo ankstyvos vaikystės.
„Baigęs mokyklą sprukau į miestą, mane ten labai traukė, norėjau pabėgti nuo tėvų valios. Taip atsidūriau žemės ūkio akademijoje, ten praleidau penkerius metus, bet radau savo jonavietę žmoną“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Gyventi kaime gera“ pasakoja verslininkas.
Jaunoji pora išsikėlę į Jonavą, kurioje praleido ne vieną dešimtmetį, sukūrė šeimą. Kazimierui pagaminus sūnums triaukštę lovą gimė ir jo verslas, kuris nulėmė tolimesnį prisirišimą prie judraus miesto ir darbo ritmo.
„Buvo toks metas, kai dainavimas man trukdė, nors tai yra mano prigimtinė savybė. Dabar, kai valdymą perėmė mano sūnūs, galiu leisti sau blaškytis, groti gitara“, – priduria jis.
Šiandien Kazimieras su žmona keliauja po pasaulį, bet nepamiršta užsukti į gimtuosius namus. Viena mėgstamiausių poros vietų – Pagulbio kaime įsikūrusi šimtametė sodyba.
„Mane vedė pažiūrėti kitos sodybos, esančios šalia ežero. Šią sodybą tik praėjome, bet ji krito man į akį, pajaučiau pulsuojančią jos energiją. Sodyba buvo apaugusi krūmais, šalia augo beržai, pro langus kyšojo karklai. Sodyba mane traukė, norėjau greičiau apžiūrėti ją iš vidaus“, – sako jis.
Meilė iš pirmo žvilgsnio pastūmėjo Kazimierą įsigyti senąją sodybą kiauru stogu, išlūžusiais langais ir tuščiais kambariais. Kazimierui teko viską kurti iš naujo, ieškoti autentiškų sprendimų ir atstatyti trobą nuo pamatų.
„Šioje sodyboje gyveno nevedę broliai ir seserys. Sako, jog vienas kitam neleido tuoktis, kad tik neišnešiotų turto, bet kalbama, kad jie buvo labai darbingi. Atėję bolševikai juos apiplėšė, kai kuriuos išvežė į Sibirą. Taip ištuštėjusi sodyba tapo mokykla (...). Šie namai turi ypatingą aurą, lubos čia nėra mačiusios dažų, sienos išlikusios, reikėjo tik pakeisti laiptus“, – pasakoja Kazimieras.
Muzikanto namų sienas puošia dailūs, ranka tapyti ornamentai, spintos lūžta nuo knygų, o kambariuose netyla muzika.
„Muzika mane lydėjo periodiškai. Pirma mano daina gimė man sulaukus pilnametystės, puikiai ją atsimenu, ji buvo skirta pirmai mano meilei. Kai mokiausi akademijoje, nieko nesukūriau (...). O čia dainos gimsta ir naktį, žodžiai gimsta ir troboje, ir prie laužo“, – teigia jis.
Parengė Emilija Balcerytė
