Pasikeitus ministrui, gausybė švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės inicijuotų ar tęsiamų reformų strigtų arba būtų išvis atšauktos, o tai sukeltų chaosą švietime, sako vieni šio sektoriaus atstovai. Kiti mano, kad viskas vyktų, kaip vykę, o kelios nerealizuotos reformos galbūt būtų net į naudą. Visi kaip vienas pabrėžė, kad moralinė priežastis, dėl kurios ministrė įteikė premjerei atsistatydinimo pareiškimą, akivaizdi, tad tiesiog palikti ją pašonėje nebūtų įmanoma.
LRT.lt primena, kad premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį patenkino švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės atsistatydinimo prašymą ir perdavė jį Lietuvos Respublikos prezidentui Gitanui Nausėdai.
Kita švietimo, mokslo ir sporto ministro kandidatūra prezidentui teikiama nebus. Iki Vyriausybės įgaliojimų pabaigos šias pareigas laikinai siūloma eiti teisingumo ministrei Ewelinai Dobrowolskai.
Kaip paaiškino Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), pagal Vyriausybės įstatymą ministras laikomas atsistatydinusiu nuo prezidento dekreto įsigaliojimo dienos. Prezidentas gali pavesti ministrui eiti pareigas, kol ministro pirmininko teikimu bus paskirtas naujas ministras. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas iš pareigų atleidžiamas paskutinę jį į pareigas pasirinkusio valstybės politiko įgaliojimų dieną. Taigi, pasibaigus ministrės įgaliojimui, nutrūksta ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų darbas.
ŠMSM perdavė, kad antradienį abi ministrės aptars darbų perdavimą ir politinės komandos klausimą.
Grigaitis: trūksta žodžių, laukia chaosas
Atėjus naujam žmogui, bus dar daugiau chaoso, sako lietuvių kalbos mokytojas Mindaugas Grigaitis. Net jei nesubyrės visa Vyriausybė ir švietimo sektoriui paskirtas žmogus dirbtų dar pusantrų metų, jam prireiktų mažiausiai pusmečio, kol perprastų šią sudėtingą sritį.
„Realiai žiūrint, bet kokiam žmogui reikėtų bent pusmečio susipažinti su visais vykdomais projektais, su visomis švietimo reformomis. Juk net šešios septynios reformos vyksta“, – pabrėžė M. Grigaitis.
Jis turėjo galvoje nuo rugsėjo dalyje klasių atnaujinamas ugdymo programas, pakitusią vidurinio ugdymo struktūrą su įvedamais tarpiniais patikrinimais ir kintančiais brandos egzaminais, visose mokyklose įvedamą įtraukųjį ugdymą, mokytojo karjeros modelio pokyčius, tūkstantmečio mokyklas, kolegijų tinklo pertvarką ir kitus suplanuotus dalykus.
„Nuo rugsėjo mokyklos startuoja su atnaujintomis programomis, naujais egzaminais. Greičiausiai didžioji dalis darbų atiteks Nacionalinei švietimo agentūrai, bet juk ji nuo liepos perorganizuojama. Žodžiu, visiškas chaosas.
Suprantu, kodėl vyksta ši kaita – dėl politinio skaidrumo, bet šitas pasikeitimas sukels chaosą. O jei visa Vyriausybė atsistatydina ir ateis dar naujas žmogus, tai tiesiog trūksta žodžių“, – kalbėjo M. Grigaitis.
Ir nors jis pats kritiškai vertino tokią reformų gausą vienu metu, pabrėžė, kad vis dėlto jos jau pradėtos ir numatytas jų startas mokyklose.
Taip pat skaitykite
„Ateis naujas žmogus, terminai spaus, bus dar daugiau skubėjimo ir mažiau dialogo. Vis tiek su šia ministre dialogas dar kažkiek vyko, ministerija kažkiek reaguodavo į mūsų siūlymus“, – kalbėjo pedagogas.
Jis pabrėžė nepamirštąs priežasties, dėl kurios ministrė pateikė atsistatydinimo pareiškimą.
„Suprantu, kad lėšų švaistymas, negalėjimas jų pateisinti dokumentais yra politinės moralės stygiaus ženklas. Nereaguoti negalima, bet būsena dviprasmė“, – sakė mokytojas.
Būdienė: tai ne pirmas kartas, pasaulis nesugriuvo
Švietimo ekspertė Virginija Būdienė mano, kad didelės įtakos galimas ministro pasikeitimas Lietuvos švietimui nepadarytų.
„Aišku, aš ministrę vertinu teigiamai, ji ryžtingai daug ko ėmėsi. Kartais ir kontroversiškų reformų, ne su visomis galima sutikti, per daug tikrinimo įvedama, bet vertinu teigiamai.
Tačiau manau, kad ministrės atsistatydinimas švietimui įtakos neturėtų. Atsiminkime, kad su švietimo ministrais dažnai taip nutinka. Panašiai buvo ir su Dainiumi Pavalkiu, Roma Žakaitiene, Jurgita Petrauskiene. Pasaulis nesugriuvo“, – kalbėjo V. Būdienė.
Anot ekspertės, visos pradėtos reformos būtų vykdomos toliau. O jei kuri ir būtų atšaukiama ar atidedama, galėtų būti ir naudos.
„Vaikų nevarytume į profesines mokyklas, jei vieną reformą atšauktume. Jei kitą reformą atšauktume, vienuoliktokams ir dvyliktokams nereikėtų laikyti egzamino dalių – tarpinių patikrinimų“, – kalbėjo V. Būdienė.
„Tikrai švietimas nesugrius, nors ministrės man ir gaila, bet moraliniai dalykai yra aukščiau visko“, – pridūrė ji.
Lašas: kyla rizika, kad pradėti projektai numirs
Jei visa Vyriausybė negriūva, galbūt galima tikėtis švietimo pokyčių tęstinumo, ypač jei liktų ministrės komanda, viceministrai, sako Ainius Lašas.
„Yra labai daug darbų, kurie yra pakeliui į kažką. Tai yra labai svarbu, tam nepakanka tik tokio dėmesio, kai pribėgi ir pasižiūri. Reikia realiai įsigilinti į niuansus, o jų švietime labai daug. Tad iškyla labai didelė rizika, kad pradėti projektai arba kažkur nueis sava linkme, išsikraipys, arba tiesiog numirs. Ir visos reformos baigsis niekur, baigsis savaime“, – kalbėjo A. Lašas.
Jis pateikė pavyzdį – kolegijų reformą. Šiuo metu planuojama, kad keisis jų tinklas, kai kurios turėtų jungtis tarpusavyje, kai kurios prisijungti prie kitų kolegijų ar universitetų, kai kurios kategoriškai gina savo savarankiškumą.
„Ši reforma dabar yra kritinės stadijos, kai reikia daryti sprendimus, reikia iš esmės naudoti institucinius raumenis ir formuoti optimizavimą, bet dabar nebėra to žmogaus, kuris įsigilinęs, kuris turi pasitikėjimą, viziją.
Viena vertus, galėtų būti gerai, jei jau padaryti sprendimai yra neteisingi, kritikuotini, bet, kita vertus, tai kelia riziką, kad tie projektai nebus užbaigti arba užbaigti formaliai ir niekas iš esmės nepasikeistų“, – aiškino ekspertas.
Jį nustebino premjerės siūlymas laikinai eiti švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas teisingumo ministrei Ewelinai Dobrowolskai. Jam atrodo logiškiau ministru paskirti kurį nors viceministrą.
„O ne tiesiog „prišvartuoti“ žmogų iš šono. Nebent pati premjerė mato, kad Vyriausybė nebeilgai ištemps, tuomet taip, gali atrodyti, kad tie keli mėnesiai nebesvarbūs“, – sakė A. Lašas ir tokią nuostatą vadino fatališka.
Milešinas: ar reikėjo šitaip daryti?
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkui Egidijui Milešinui ši žinia sukėlė nerimą. Jis iškėlė klausimą, kas prisiims atsakomybę už tai, kas vyks nuo rugsėjo, kai startuos ne viena reforma.
„Reikėtų klausti premjerės, ar atsistatydina viena ministrė, ar visas ministrų kabinetas, ar visa ministrės komanda – patarėjai, viceministrai. Juk pradėta tiek darbų. Nuo rugsėjo turėjo startuoti visos tos reformos – atnaujintas ugdymo turinys ir kiti dalykai. O kur dar kolektyvinės sutarties susitarimai, mokytojų darbo krūvio peržiūrėjimas, mokytojų etatinio apmokėjimo pokyčiai, augant krūviui?
Ar komanda lieka, ar tik ministrė atsistatydina, ar darbai toliau važiuos? Antraip viskas stotų“, – kalbėjo profesinės sąjungos lyderis.
Be to, jis priminė, kad keičiasi ir Nacionalinės švietimo agentūros struktūra.
„Žinokite, nežinau, kas čia bus, bet, mano galva, ar reikėjo šitaip daryti?“ – retoriškai klausė E. Milešinas.
