Lietuvoje

2021.05.23 15:06

Iššūkį surengti 1000 nuotolinių fizinio ugdymo pamokų išsikėlęs mokytojas įveikė ir save – numetė 13 kilogramų

Aida Murauskaitė, LRT.lt2021.05.23 15:06

Surengti tūkstantį pamokų per karantiną visos Lietuvos vaikams. Tokį tikslą sau išsikėlė fizinio ugdymo mokytojas metodininkas Egidijus Marozas iš Panevėžio rajono Ramygalos gimnazijos. Ne tik savo mokinius paskatinęs sportuoti pedagogas įveikė dar vieną iššūkį – pats per pandemiją numetė 13 kilogramų padidinęs fizinį aktyvumą ir paisydamas sveikos mitybos. Jis turi ir dar vieną tikslą – apsiginti aukštesnį pedagogo laipsnį ir tapti ekspertu.

E. Marozas sako į mokyklą atėjęs iš gatvės – jį, ne vienus metus dirbusį statybose, gimnazijos vadovas prieš 21 metus paprašė padirbėti su vaikais ir baigti fizinio ugdymo studijas. Egidijus sako tuomet įgyvendinęs savo seną svajonę – būti mokytoju.

O ir dar vienas argumentas yra: Egidijus šypsodamasis pabrėžia gimęs spalio 5-ąją, per Mokytojo dieną.

Per du mėnesius, kai metė pats sau iššūkį, pedagogas vedė pamokas 281 mokyklai.

Šiuo metu E. Marozas yra surengęs 958 nuotolines pamokas. Per jas sportavo per 7960 vaikų. Pats mokytojas taip pat per pamokas uoliai lieja prakaitą. Netinginiauja ir per nuotolį prisijungiančių pradinukų mokytojos, ir vaikų mamos.

Įlaužė net sceną

„Sveiki, visi. Pasiruošę pasportuoti?“ – šūkteli 52 metų pedagogas prieš kompiuterio ekraną, kuriame – entuziastingai nusiteikę vaikai iš įvairių Lietuvos vietų, ir pradeda savo pamoką.

Pamokoje, kurią stebėjo LRT.lt, dalyvavo aštuonių mokyklų pirmokai ir antrokai – apie šimtą vaikų.

Dar pirmojo karantino pradžioje E. Marozas susikūrė fizinio ugdymo pamoką – atsirinko 20 pratimų, derino juos prie skirtingo amžiaus vaikų, išbandė pats. Kiekvienos pamokos pradžioje – mankšta, po jos – pagrindinė dalis, tuomet tempimo pratimai. Na, o užbaigiama pamoka grįžtamuoju ryšiu.

Tokias pamokas jis pirmiausia vedė savo – Ramygalos gimnazijos – mokiniams. Ir nuotoliniu būdu, ir parke, kai vasarą atlaisvėjo karantino taisyklės ir vaikai grįžo į klases. Dabar mokytojas jau šypsosi – parke entuziastingai sportuodamas ir pratimus rodydamas vaikams įlaužė atnaujintą sceną.

„Feisbuke transliavau tą pamoką, tad tai išvydo visa Lietuva“, – pasakojo mokytojas.

Per pamokas atsigauna ir švyti

Penktokams-dvyliktokams dėstantis mokytojas ilgainiui pasisiūlė pagelbėti Ramygalos gimnazijos kolegėms – pradinių klasių mokytojoms. Vėliau užmojis dar išsiplėtė – Egidijus nutarė vesti nuotolines pamokas ne tik savo mokyklos vaikams.

Tad jo pamokose per nuotolį aidi jauniausių mokinių balsai iš visos Lietuvos. Ir ne tik jos. Ramygaliečio mokytojo pamokų panoro ir Jungtinės Karalystės, ir JAV Čikagos lietuviškos mokyklos.

„Taip dalijuosi savo gerąja patirtimi. Aš atsigaunu per tas pamokas, galima sakyti, švyčiu“, – sakė E. Marozas.

Egidijus noriai ir šiltai dalijasi mintimis apie paskutinį pamokos etapą – atgalinį ryšį.

„Matau tų vaikų akis, jie klausia, kada, mokytojau, vėl susitiksime? Yra Lietuvoje tokių mažų mokyklų, kur išvis yra aštuoniolika vaikų. Jei matau, kad turiu laisvo laiko, parašau mokytojoms: junkitės ir dirbsime. Man sako, kad iki vasaros nuolat norėtų jungtis“, – pasakojo pedagogas.

Sulaukė pagyrimų, tai ir išaugino sparnus

Dar praėjusį pavasarį, anot E. Marozo, buvo aišku, kad kils antroji koronaviruso infekcijos banga, tad jis pradėjo sukti galvą, ko reikės imtis rudenį. Rengdamasis naujiems iššūkiams jis dalyvavo ne viename mokytojams skirtame seminare.

E. Marozas neslepia, kad viename praėjusią žiemą vykusiame seminare į kai kurių kolegų pasidalijimus patirtimis pažiūrėjo kreivai, – ten skambėjo daug teorinių dalykų, o pačiam sportavimui buvo skiriama menkai dėmesio.

„Kai atėjo mano eilė, pasakiau, kad nekalbėsiu, o praktiškai parodysiu, kaip vedu pamokas“, – sakė mokytojas. Vėliau savo filmuotą pamoką jis išplatino socialiniame tinkle ir sulaukė palaikymo žinučių.

„Supratau, kad reikia kažko imtis“, – kaip galvoje gimė mintis plėsti veiklos mastą, pasakojo ramygalietis.

Direktorius leido mokykloje kone nakvoti

E. Marozas džiaugiasi, kad jį labai palaikė Ramygalos gimnazijos direktorius.

„Jis man sukūrė tokias sąlygas, kokių turbūt nė vienas kitas pedagogas neturi. Sakė, kad galiu čia ir nakvoti“, – šypsojosi E. Marozas.

Mokykloje jis nenakvoja, bet čia užsibūna ilgai. Vakarais mokytojas dar rengia sporto būrelį, vaikai jungiasi į nuotolines treniruotes. Bet jei per pamokas ar būrelį jie nepanorsta sportuoti, E. Marozas nebūna kategoriškas.

„Jei vaikai nenusiteikę sportuoti, aš juos kartais paleidžiu, bet jie turi man atsiųsti nuotrauką, kaip sportavo savarankiškai kitu metu. Jie gali vaikščioti, vyresnėliai – malkas kapoti. Tinka kiekviena judri veikla, kad ir žaidimas mėtantis sniego gniūžtėmis. Svarbiausia pakilti nuo ekrano. Prašau tik datą parodyti, kad senos fotografijos nesiųstų.

Per karantiną vertinu vaikus kiekvieną pamoką. Pažymį gauna kiekvienas vaikas. Ekrane matau, kaip mano mokiniai dirba“, – pasakojo pedagogas.

Jis ir pats augina dvi mokyklinio amžiaus atžalas, kurios lanko tas pačias pamokas ir būrelį.

Į mokyklą atėjo „iš gatvės“

Ištikimas savo gimtinei ramygalietis E. Marozas iš savo nedidelio miesto ilgam laikui, galima sakyti, nebuvo išvykęs. Jis visuomet varžydavosi sportuodamas už Ramygalą. Net nesvarbu, kokia sporto šaka. Žaisdavo ir futbolą, ir krepšinį. Tiesa, jo širdis visuomet linko į futbolą, todėl ir jaunųjų futbolininkų komandą užsiaugino, o to įrodymas – sporto salės prieigose besirikiuojančios vaikų laimėtos taurės.

21 metus šioje mokykloje dirbantis pedagogas anksčiau dirbo kitokius darbus – ir krosnis katilinėje kūreno, ir sporto metodininku seniūnijoje dirbo.

„Sustojo direktorius kartą, paklausė, gal norėčiau dirbti mokykloje. Sakau: noriu. Bet jis iškėlė sąlygą, kad man teks mokytis. Gerai, pasakiau. Įstojau į Sporto universitetą“, – pasakojo E. Marozas.

Maža to, jis pats yra baigęs tą pačią mokyklą, kurioje dabar mokytojauja.

„Į mokyklą atėjau iš gatvės. Keliolika metų, ją baigęs, svajojau būti mokytoju, bet nepavyko. Man ir fizinio lavinimo mokytojas sakydavo, kad man tiktų mokytojauti. Bet reikėjo kabintis į gyvenimą. Statybose dešimt metų dirbau, paskui buvo kitokių darbų. Tad mano svajonei tapti mokytoju – penkiolika metų. Labai džiaugiuosi, kad ji išsipildė“, – pasakojo Egidijus.

Dabar pedagogas siekia aukštesnio laipsnio – nori tapti mokytoju ekspertu.

„Aš ir gimęs per Mokytojo dieną“, – dar vieną pedagoginį argumentą savo kelyje šypsodamasis nurodė E. Marozas.

Saldumynai – tik savaitgalį

Tūkstantis nuotolinių pamokų – tik vienas iššūkis, į kurį E. Marozą pastūmėjo karantinas.

„Karantinas mane užvedė. Pradėjau ir pats rimčiau sportuoti. Bėgdavau ratus. Bet supratau, kad nuobodu, todėl ir susikūriau pratimų sistemą“, – pasakojo E. Marozas.

Bet vis tiek per vasarą jis nubėgo 1500 kilometrų.

Dar viena taisyklė, kurios griežtai paisė, – gerti daug vandens, o ir valgyti mažiau. Dar viena griežta nuostata – penkias dienas per savaitę nevalgyti saldumynų.

„Saldainiai – tik šeštadienį ir sekmadienį“, – šypsodamasis sakė E. Marozas ir patikino, kad to laikytis nėra taip sunku.

Jo asmeninis laimėjimas – trylika per pandemiją sutirpusių kilogramų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.