Lietuvoje

2021.05.13 05:30

Mokytojų rengimas plazda raudonomis vėliavomis: nebus kam mokyti matematikos, o fizinis ugdymas it medus traukia

Aida Murauskaitė, LRT.lt2021.05.13 05:30

Kai kurių dalykų mokytojų jau netrukus teks ieškoti su žiburiu. Į tokią padėtį įstūmė ir per menkas pedagogo darbo patrauklumas, ir pastarųjų metų stojimo tvarkos pokyčiai. Kaip rodo statistika ir poreikio prognozė, netrukus nebus kam mokyti matematikos, fizikos, lietuvių kalbos, o fizinio ugdymo, dar neseniai vadinto kūno kultūra, studijos it medus traukia abiturientus. Tikslinės 300 eurų stipendijos šios problemos, anot švietimo, mokslo ir sporto viceministro Gintauto Jakšto, neišsprendė.

Kaip rodo Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) prognozė, priklausomai nuo scenarijaus (scenarijai apima padėtį nieko nekeičiant ir padėtį keičiant stojimo mechanizmą), per ateinančius 4 metus reikės 716–739 naujų matematikos mokytojų. O lituanistų per tą patį laikotarpį, priklausomai nuo scenarijaus, stigs 642–694-ių.

Raudonos vėliavos, pasak G. Jakšto, plazda būtent šiose srityse.

STRATA prognozuoja, kad per ketverius metus kai kurių dalykų mokytojų gretas papildys nedidelis skaičius naujai baigsiančių studijas pedagogų. Beveik neprognozuojamas matematikos, IT, anglų kalbos ir gamtos mokslų mokytojų gretų pasipildymas. Tarkime, per artimiausius ketverius metus studijas baigs vos 34 matematikos mokytojai (per visus ketverius metus), 43 lituanistai, 16 fizikų.

Kaip sakė STRATA vyr. politikos analitikė Beatričė Leiputė, tyrimas atskleidė, kad ne visi pedagogines studijas baigę specialistai nueina dirbti į mokyklą. Tarkime, konkrečiai 2022–2023 mokslo metais matematikos pedagogiką baigs 5 žmonės, bet, remiantis istoriniais duomenimis, kiek baigusiųjų pasirenka dirbti su vaikais, daroma prielaida, kad iš baigusiųjų mokykloje įsidarbins statistiškai vos 0,2 jauno pedagogo.

Per tą patį laiką studijas baigs 365 kūno kultūros mokytojai, nors jų poreikis bus kur kas mažesnis – 264–298 šio dalyko pedagogai, priklausomai nuo scenarijaus.

Tokias tendencijas atskleidžia ir praėjusių metų stojimo rezultatai.

Praėjusiais metais į pirmos pakopos pedagogines studijas buvo priimti 576 studentai. Iš jų į programas, kur pedagogų trūkumas didžiausias (matematika, IT, chemija, biologija, fizika), priimti vos 24 pirmakursiai (bendrai į visas penkias studijų programas).

Didžiausia dalis stojančiųjų pernai rinkosi vaikystės pedagogikos, ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas – 371 studentas, o kūno kultūra patraukė 40 žmonių. Visi pasirinkusieji pedagogikos studijas gauna 300 eurų stipendiją. Per ketverius metus stipendijoms prireiks per 8 mln. eurų.

O už valstybės poreikį esame atsakingi mes, ministerija, nors įrankių tam reguliuoti neturime.

G. Jakštas

– Ankstesnė Vyriausybė, siekdama, kad jaunuoliai rinktųsi pedagogines studijas, jiems skyrė 300 eurų stipendijas. Ar pasiteisino šios tikslinės stipendijos?

– Tenka pripažinti, kad praėjusiais metais paskirtos tikslinės stipendijos, turėjusios pritraukti daugiau studijuojančiųjų, nedavė tokio efekto, kokio siekta. Šiemet kartojame tą patį veiksmą. Labai viliuosi, kad rezultatas bus šiek tiek kitoks, nes tokia priemonė bus taikoma antrus metus. Pernai daugelis ketinančiųjų studijuoti jau buvo apsisprendę, kur stoti, tad su šia priemone buvo įšokta paskutinę akimirką. Bet kartu bijau, kad reikšmingai kitokio efekto neturėsime.

Ir jei kalbėtume apie įsidarbinimą mokyklose po studijų, tikėtina, kad tas efektas nebus reikšmingai kitoks, nei kad buvo iki šiol.

– Kodėl?

– Prieš penkerius metus kalbėjome, kad priėmimo į pedagogines studijas problema yra tai, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija planuoja valstybės finansuojamas vietas bendrai pagal kryptis. Būdavo suplanuojamos vietos bendrai pedagogikos sričiai. O tada kur stojantieji pasirenka stoti, pagal konkursą ten ir įstoja. Didžioji dalis stodavo į kūno kultūrą, į šokio pedagogiką. O STEM dalyko pedagogiką, ypač chemijos, fizikos, matematikos, biologijos, galima sakyti, nebūdavo besirenkančiųjų.

Tą problemą buvo bandoma išspręsti įstatyme numačius galimybę valstybės finansuojamas pedagogikos vietas planuoti programos lygiu.

Į fizinį ugdymą stojantieji dažnai žiūri kaip į universalesnę programą – įgytas kompetencijas galima pritaikyti plačiau ir rinkoje, ir asmeniniame gyvenime.

G. Jakštas

Tačiau tai veikė labai trumpai. Mat visai netrukus, kai buvo įgyvendintas šis pokytis, pasikeitė studijų programos. Buvo sukurta programų, pavadintų „dalyko pedagogika“. Tos programos turi specializaciją. Ta specializacija gali būti tiek fizinio ugdymo, tiek matematikos mokytojo. Tad vėl mes nebeturime įrankio vietoms specializacijos lygmeniu planuoti.

O tikslinės stipendijos skiriamos visiems – tiek įstojusiems į matematikos, tiek į kūno kultūros specializaciją.

– Kur, jūsų akimis, atsivers didžiausių spragų?

– Remdamiesi STRATA prognozėmis, matome, kad vieno dalyko mokytojų trūks kelių šimtų, o kito – kelių dešimčių. Turime kliautis universitetais ir stojančiaisiais, kad daugiau bus priimta ten, kur tas trūkumas gali būti didesnis.

Bet stojantieji rūpinasi savais interesais – renkasi tai, kas jiems įdomiau, o universitetai stengiasi priimti kuo daugiau studentų, nes kiekvienas studentas atneša finansavimą. O už valstybės poreikį esame atsakingi mes, ministerija, nors įrankių tam reguliuoti neturime.

Į fizinį ugdymą stojantieji dažnai žiūri kaip į universalesnę programą – įgytas kompetencijas galima pritaikyti plačiau ir rinkoje, ir asmeniniame gyvenime.

O jei dar gauni stipendiją, kuri siekia 300 eurų, jei dar gauni socialinę stipendiją, o jei gerai mokaisi, gauni ir skatinamąją stipendiją, gali susidaryti visai neblogos pajamos, tokios, kurias ne visuomet ir dirbdamas gausi.

– Ką reikėtų daryti, kad padėtis keistųsi?

– Vienas veiksmas, kurį turime padaryti, – koreguoti Mokslo ir studijų įstatymą, kad galėtume planavimą atlikti ne tik programos, bet ir specializacijos lygiu. Arba neturėti programos, kuri skambėtų kaip „dalyko pedagogika“, kai yra neaišku, koks tai dalykas. Bet jos jau yra akredituotos, tai jau žengtas žingsnis. Tad turbūt turime taip susitvarkyti, gal galėtume vietas planuoti pagal specializaciją.

Ir dar vienas dalykas. Manome, kad ne visiškai geras mechanizmas yra turėti tikslines stipendijas, kurias gauna visi įstojusieji į pedagogiką, nepriklausomai nuo to, ar to dalyko mokytojų trūksta. Jas reikėtų skirti tikslingiau – ten, kur trūkumas didžiausias. O drauge reikėtų sugalvoti mechanizmą, kaip susitarti su stojančiaisiais, kad jie po studijų bent kelerius metus padirbėtų mokytojais.

Svarstomi tokie variantai, kaip paskolos teikimas įstojusiems į tas specializacijas, kur mokytojų poreikis yra kur kas didesnis. Tų paskolų nereikėtų grąžinti, jei kelerius metus padirbėtum mokytoju. Kol kas tai tik svarstymo lygmuo, bet principas toks: reikėtų kurį laiką padirbėti mokytoju gavus tikslinę stipendiją, per tuos ketverius studijų metus tai yra apie 10 tūkst. eurų. Norėtųsi, kad tos lėšos būtų panaudojamos tikslingiau.

Galiu pasiremti „Renkuosi mokyti“ patirtimi. Pasirinkę šią programą žmonės mokytojais dirba porą metų, bet, pasibaigus programai, daugiau nei pusė lieka dirbti mokykloje. O dalis baigusiųjų pedagogines studijas net nepabando dirbti mokykloje. Jei pabandytų, galbūt susidomėtų tokiu darbu.

Pirmi metai yra sunkiausi. Bet antrais, trečiais, kai įsivažiuoji, tikimybė likti dirbti mokykloje išauga. Norėtųsi susitarimo, kad jei norite gauti finansavimą studijų metu, kuris gali padengti kone visas pragyvenimo išlaidas, po studijų porą ar trejetą, penketą metų padirbėkite mokykloje, tokiu atveju skola išnyktų. Jei nusprendžia, kad tai vis dėlto ne man, absolventas per numatytą laikotarpį pinigus grąžintų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.