Jau netrukus prasidėsianti vasara Vilniuje šiemet kaip niekada intensyvi renginių gausa. Organizatoriai bei miesto turizmo vystymo atstovai tikisi, kad jų metu į šalies sostinę suplūs dešimtys tūkstančių turistų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių. Visgi, ekspertai kalba, kad, nors Vilnius – neabejotinas šalies turizmo centras, visas potencialas taip ir lieka neišnaudotas.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 m. į Lietuvą atvyko daugiau nei 1,2 mln. užsienio turistų, tai yra didžiausias skaičius per pastaruosius penkerius metus.
Pasak banko „Luminor“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico, didžiausias užsienio turistų traukos centras yra šalies sostinė.
„Vilnius yra pagrindinis turistų traukos objektas, ypač kalbant apie užsienio turistus, maždaug 70 proc. visų užsienio turistų išlaidų susižeria Vilnius“, – portalui LRT.lt teigė Ž. Mauricas.
Augant šalį aplankančių turistų skaičiui, natūralu, kad auga užsieniečių išlaidos Lietuvoje – pernai šis rodiklis viršijo simbolinę milijardo eurų ribą.
Visgi Ž. Mauricas akcentavo, kad augant gyventojų pajamoms ir kainų lygiui, Lietuvos turizmo balansas išlieka neigiamas, tai yra daugiau išleidžiame užsienio šalyse, nei užsieniečiai išleidžia Lietuvoje.
„Todėl labai džiugu, kad atsiranda tokios iniciatyvos, kaip šaltibarščių festivalis, kuris sutraukia žmones iš užsienio šalių“, – kalbėjo pašnekovas.
Vasarą – renginių gausa
Visgi šaltibarščių festivalis toli gražu ne vienintelis masinis renginys, turintis potencialo į sostinę sukviesti ne tik vietos, bet ir užsienio turistus, mat, kaip portalui LRT.lt sakė Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ turizmo skyriaus vadovė Vilma Daubarienė, vasaros pradžia, o ir likę jos mėnesiai sostinėje šiemet bus kaip niekad aktyvūs.
Renginių gausa pažymėtam sezonui startą duos gegužės 29–31 d. vyksiantis jau minėtas šaltibarščių festivalis „Vilnius Pink Soup Fest“.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- 2025 m. Lietuva sulaukė rekordinio turistų skaičiaus, o Vilnius išlieka pagrindiniu traukos centru.
- Vilnius šią vasarą siūlo daugybę renginių, kurie, tikimasi, pritrauks daugybę vietinių ir užsienio turistų.
- Nepaisant augančio turistų skaičiaus, ekspertai sako, jog potencialas lieka neišnaudotas: trūksta aukštos klasės viešbučių, tiesioginių skrydžių ir pan.
- Augant atotrūkiui tarp atvykstamojo ir išvykstamojo turizmo, svarbu, jog Lietuvoje būtų skatinamas vietinis turizmas.
Anot V. Daubarienės, pernai šis renginys į sostinę pritraukė apie 93 tūkst. dalyvių, 17 tūkst. – iš užsienio.
„Svarbu paminėti, kad be „Vilnius Pink Soup Fest“, savaitgalį vyks ir daugybė kitų renginių: „Kaimynų diena“, „Skamba skamba kankliai“, bus nemokamas muziejų lankymas sekmadienį, dviračių lenktynių „Tour of Lithuania 2026“ finalinis etapas, „Mados infekcija“ Nacionalinėje dailės galerijoje, Lewiso Capaldi koncertas Vingio parke – mieste veiklų tikrai niekam netrūks“, – platų veiklų sąrašą vardijo pašnekovė.
Renginių gausa pasižymės ir pirmosios vasaros dienos.
Birželio 2–6 d. organizuojamas „Lithuanian Pride“. Pernai „Baltic Pride“ eitynėse dalyvavo apie 20 tūkst. dalyvių.
Birželio 7–12 d. mieste susiburs piligrimai iš įvairių šalių, nes vyks WACOM Pasaulinis Apaštalinis Gailestingumo kongresas. Pasak „Go Vilnius“ turizmo skyriaus vadovės, bendrai planuojama, kad šis renginys galėtų pritraukti iki 5 tūkst. dalyvių.
Birželio 12 d. Vilniuje šurmuliuos Kultūros naktis, kuri taip pat tikimasi suburs dešimtis tūkstančių žmonių.
Liepos 3–6 d. mieste vyks masinė Lietuvos moksleivių dainų šventė, planuojama, kad joje dalyvaus apie 24 tūkst. dalyvių.
„Šį vasaros sezoną Vilniuje renginių vyks išskirtinai daug. Matome, kaip stiprėja ir auga tradiciniai – „Vilnius Pink Soup Fest“, Kultūros naktis, Vilniaus dienos, o juos papildo tokie nauji renginiai, kaip WACOM kongresas, Lietuvos moksleivių dainų šventė, Paupio turgaus 5-asis gimtadienis. <...> Daugiau dėmesio sulaukia ir sporto renginiai, pavyzdžiui, praėjusiais metais Vilniaus maratone apie 20 proc. dalyvių sudarė svečiai iš užsienio“, – kalbėjo V. Daubarienė.
Turistai iš viso pasaulio
Pasak kalbintų renginių organizatorių, tikimasi, kad į sostinę atvyks turistų iš viso pasaulio.
Lietuvos gėjų lygos (LGL) atstovė Monika Antanaitytė portalui LRT.lt teigė, jog tikimasi, kad birželio pradžioje organizuojamas „Lithuanian Pride“ sutrauks apie 20 tūkst. žmonių, nemaža dalis dalyvių atvyks ir iš kitų šalies miestų, kiti – iš užsienio.
„Iš tų 20 tūkst. dalyvių bent apie 10–15 proc. yra užsieniečiai. <...> Labai tikimės iš mūsų Šiaurės aštuoneto: mūsų Šiaurės kaimynų, Latvijos, Estijos, taip pat kitų Baltijos kaimynių. Šiais metais išsiskiria Lietuvos „Pride“ eitynės tuo, kad tikimės didelio ispaniško matomumo“, – kalbėjo M. Antanaitytė.
Tuo tarpu pirmąjį savaitgalį prasidėsiančio WACOM Pasaulinio Apaštalinio Gailestingumo kongreso koordinatorė Inesa Čeikauskienė teigė, kad dėl Gailestingumo kongreso į sostinę atvyks 2 tūkst. turistų iš kone 45 pasaulio valstybių.
„Jos labai įvairios, yra ir labai egzotiškų, pavyzdžiui, Volisas ir Futūna, tai yra užjūrio Prancūzijos teritorija. Taip pat ir iš visos Europos, nemažai Azijos šalių, pavyzdžiui, Indijos, Pakistano, Filipinų, taip pat Honkongo, Okeanijos regiono, Samoa salos, Papua Naujosios Gvinėjos“, – vardijo pašnekovė.
I. Čeikauskienė pridūrė, kad organizuojant renginį pastebėta, jog vasaros sezono metu rasti pageidaujamą viešbučio kambarį nėra taip paprasta.
„Ta didelė viešbučių pasiūla, kuri atrodo iš pirmo žvilgsnio, ji nėra jau tokia didelė. Kai yra sezonas, birželio mėnuo, vyksta ir kitų renginių mieste, kai sutampa su savaitgaliais, tai dar sutelpame, bet jau taip vos vos“, – patirtimi dalijosi renginio koordinatorė.
Laisvų kambarių gali nelikti
Pasak V. Daubarienės, apgyvendinimo vietų užimtumas visais vasaros savaitgaliais iš tiesų yra labai didelis ir daugelis viešbučių neturi laisvų kambarių.
Pavyzdžiui, šaltibarščių festivalio metu, pasak V. Daubarienės, apgyvendinimo rezervacijų svetainė „Booking.com“ likus keletui dienų iki renginio pradžios rodo 97 proc. viešbučių užimtumą ir 94 proc. bendrą visų tipų apgyvendinimo įstaigų užimtumą.
„Išpirkti standartiniai numeriai, likę brangesni arba esantys atokesnėse vietose“, – teigė pašnekovė.
Tuo tarpu „Airbnb“ platforma šaltibarščių savaitgaliui rodo apie 40 laisvų būstų, esančių senamiestyje ir netoliese, arba apie 70 visame mieste.
„Tačiau žinome, kad yra ir paskutinės minutės keliautojų, todėl likę būstai taip pat gali būti užimti“, – teigė „Go Vilnius“ atstovė.
Tikėtina, kad gerokai didesnio lankytojų skaičiaus tomis dienomis sulauks ir sostinės restoranai, tad planuojantiems pietauti ne namie, rekomenduojama staliuką rezervuoti iš anksto.
„Girdime, kas kai kurios maitinimo vietos gerokai padidins ir personalo pajėgumus. Be to, kviečiame pasirūpinti, kad prie festivalio prisijungiančiose vietose pakaktų šaltibarščių, nes praėjusį festivalį dalis juos tiesiog išpardavė“, – apie praėjusių metų šventę kalbėjo V. Daubarienė.
Apie didelį miesto viešbučių užimtumą kalbėjo ir Lietuvos turizmo bei restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
Pasak pašnekovės, nors žmonių poilsio planavimo įpročiai yra pasikeitę, mat retas nakvynę užsisako prieš keletą mėnesių, tačiau pastarųjų kelerių metų rezultatai džiugina.
„Turiu su džiaugsmu pasakyti, kad jau turbūt antri metai, kai viešbučių užimtumas yra geras ir renginių metu, kitais metais nusimato Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungai, bus begalė renginių ir įvairių kitokių švenčių“, – kalbėjo E. Šiškauskienė.
Potencialas lieka neišnaudotas
Visgi E. Šiškauskienė akcentavo, nors nauji renginiai pritraukia vis didesnes turistų minias, viso potencialo miestas neišnaudoja.
„Nesuprantu, kodėl Vyriausybė nepasilenkia ir nepaima aukso maišo, nes nebuvimas konferencijų centro (mieste – LRT) yra juokinga. Keletą metų renginių vidurkis Vilniuje yra 200–300 žmonių per renginį, kai tuo tarpu farmacininkai, gydytojai, IT srities specialistai daro milžiniškus renginius, kurie įneštų į biudžetą dideles sumas. Tačiau Vilnius negali net dalyvauti tokiuose konkursuose, nes mes neturime ką pasiūlyti tokiems tarptautiniams renginiams“, – kalbėjo E. Šiškauskienė.
Pasak jos, nors džiugu, kad ateityje Vilniuje išdygs modernus kongresų centras, o šalia jo yra numatyta vieta ir viešbučiui, visgi, mieste turėtų išdygti dar bent vienas didelis aukštos klasės viešbutis, o kaip potencialią lokaciją jam E. Šiškauskienė įvardijo dabartinį Seimo viešbutį.
Pašnekovė pridūrė, kad su panašiomis problemomis susiduria ir Kaunas – nors mieste sparčiai statomi įspūdingi ir turizmą paskatinti galintys objektai, aukštos klasės viešbučių trūksta ir čia.
„Yra be galo sudėtinga gauti viešbučiams, restoranams bet kokių investicijų iš bankų, ne tai įvardijama kaip rizikingas verslas. Tai yra didelė problema“, – teigė LVRA prezidentė.
O kaip Vilnius atrodo kitų Baltijos šalių kontekste?
Pasak Ž. Maurico, anksčiau Vilnius išties lenkdavo kitas Baltijos šalių sostines, mat čia lankydavosi daugiau turistų iš kaimyninių šalių, ypač Rusijos ir Baltarusijos, tačiau užsidarius sienoms situacija pasikeitė.
Negana to, Vilnius pralaimi konkurencinę kovą Rygai, mat čia oro susisiekimas yra gerokai geresnis.
„Ten visuomet lankydavosi daugiau turistų iš kitų užsienio šalių“, – kalbėjo ekonomistas.
Pašnekovo žodžius atspindi ir statistika.
Remiantis Latvijos civilinės aviacijos agentūros duomenimis, 2025 m. Rygos oro uostas aptarnavo 7,1 mln. keliautojų.
Tuo tarpu Lietuvos oro uostų skelbiama statistika nurodo, kad Vilniaus oro uoste per praėjusius metus aptarnauta 5,11 mln. žmonių.
„Jeigu norime didesnių srautų, reikia skatinti didesnį oro susisiekimą“, – akcentavo Ž. Mauricas.
Visgi ekonomistas pabrėžė, kad augant atotrūkiui tarp atvykstamojo ir išvykstamojo turizmo, svarbu, jog Lietuvoje būtų skatinamas vietinis turizmas.
„Šalies mastu norėtųsi, kad žmonės daugiau keliautų šalies viduje. <...> Reikia daugiau vietinio turizmo regionuose, ne tik Vilniuje, kiti didesni miestai turėtų orientuotis į kokybę, į kokybiškų renginių organizavimą“, – kalbėjo pašnekovas.
