Buvęs Obamos patarėjas: „Jis buvo pasiryžęs kariauti dėl Baltijos valstybių“

Buvęs prezidento Baracko Obamos patarėjas Benas Rhodesas interviu LRT pasakoja, kad B. Obama 2014-aisiais vyko į Estiją nerimaudamas, kad Rusija gali išmėginti „žaliųjų žmogeliukų scenarijų“ Baltijos šalyse. Tuometis JAV prezidentas sakydamas kalbą Taline siekė parodyti, kad Baltijos šalyse – riba: „Jei Putinas ją peržengs, eisime į karą.“ Šiandien dėl tokio JAV ryžto, pasak pašnekovo, iškilusi abejonė. 

2014-aisiais Rusija įžiebė karą, kuris per daugiau nei dešimtmetį įsiliepsnojo iki nuo Antrojo pasaulinio karo nematytos kontinentinės saugumo krizės, pasiuntusios pirmosios NATO valstybės, Lietuvos, gyventojus į slėptuves.

2014-aisiais JAV neužkirto kelio šio gaisro plitimui Ukrainoje, bet Baltieji rūmai siekė, kad jis neišsiplėstų į Baltijos šalis.

Tų metų rugsėjį tuometis JAV prezidentas B. Obama nuvyko į Estiją. Kalboje Taline jis citavo estų poetę, klaususią, „kas ateis padėti?“ ir į klausimą atsakė:

„Sakau Estijos ir Baltijos šalių žmonėms: šiandien esame įpareigoti mūsų aljanso sutarties. Turime iškilią pareigą vieni kitiems. Penktasis straipsnis visiškai aiškus: ataka prieš vieną yra ataka prieš visus. Tad jei tokią akimirką kada nors vėl klausite: „kas ateis padėti?“, žinosite atsakymą: ateis NATO aljansas kartu su Jungtinių Amerikos Valstijų ginkluotosiomis pajėgomis.“

2014-ųjų vizitą Estijoje puikiai prisimena ilgametis B. Obamos patarėjas, jo kalbų rašytojas Benas Rhodesas. Pokalbiui susėdame Vašingtono restorane.

Paklausiu, kodėl B. Obama tuo metu nutarė vykti į Estiją. Ar Baltieji rūmai matė signalų, kad Rusija gali mesti tiesioginį iššūkį NATO?

„Taip, matėme. Nerimavome, kad jie išbandys žaliųjų žmogeliukų scenarijų Baltijos šalyse“, – pasakoja buvęs B. Obamos patarėjas.

Šie signalai esą buvo ne žvalgybiniai, o analitiniai, „ir mus perspėjo Baltijos šalys, kad jie gali tai padaryti“.

B. Rhodesas tikina, kad B. Obama buvo pasiryžęs kariauti dėl Baltijos valstybių. „Būtume pasiuntę karius. Tokia ir buvo kalbos žinia“, – teigia buvęs B. Obamos patarėjas.

Paklausiu, ar dabar dėl to iškilusi abejonė. „Taip, manau, kad iškilusi“, – atsako pašnekovas.

B. Obamos vizito ir kalbos Taline tikslas buvo Rusijai aiškiai parodyti, kad egzistuoja riba: „Jei Putinas ją peržengs, eisime į karą“, – pasakoja B. Rhodesas.

„Ukraina nebuvo ta riba“, – pripažįsta jis.

B. Obamos riba buvo NATO sienos. Jis būtų kariavęs dėl NATO sąjungininkių Baltijos šalių, bet ne dėl Ukrainos, likusios už aljanso ribų. V. Putinas tuo pasinaudojo, pripažįsta Rhodesas.

O tuomečio JAV prezidento kalbą Taline iki šiandienos užgožia kritika dėl jo nesugebėjimo atgrasyti Rusijos nuo eskalacijos Ukrainoje.

Krymo užklupti Baltieji rūmai

„Prisimenu, kai buvau pakviestas į situacijų kambarį“, – paklaustas apie daug kritikos sulaukusią Baltųjų rūmų reakciją į Krymo okupaciją pasakoja B. Rhodesas.

Jis ir likusi prezidento B. Obamos komanda rinkosi kriziniam nacionalinio saugumo pasitarimui Baltųjų rūmų rūsyje įrengtame situacijų kambaryje, kai Rusijos kariai jau buvo užėmę Krymo institucijas ir iškėlę rusiškas vėliavas.

Prezidento komanda pastatyta prieš jau įvykusius faktus.

„Rezultatas toks: rusai paėmė Krymą. Tai įvyko. Nebuvo pasakyta: tai prasideda. Nebuvo perspėjimo iš anksto“, – krizinį pasitarimą Baltuosiuose rūmuose atsimena B. Rhodesas. Jis pripažįsta: tai buvo ir žvalgybos, ir politinė nesėkmė.

„Niekas to nenumatė. Ką tik turėjome sunkias derybas, kuriose dalyvavo rusai, jų rezultatas buvo Janukovyčiaus išvykimas.“

B. Rhodesas sako turintis ukrainiečių draugų, taip pat ir iš jų yra girdėjęs klausimą: kodėl neužkirtote kelio tam, kas įvyko Kryme?

„Tiesiogine to žodžio prasme: negalėjome. Tai jau įvyko“, – atsimena B. Rhodes.

Buvo belikęs vienas esminis klausimas: kaip reaguoti į nelegalią Rusijos teritorinę ekspansiją. Prezidentui Obamai buvo pateiktos opcijos.

„Nė viena iš jų nebuvo karinė. Niekas nesiūlė eiti ir karinėmis priemonėmis išstumti rusų iš Krymo“, – prisimena B. Rhodesas.

Rusijai dėl Krymo okupacijos B. Obamos įvestos sankcijos Rytų Europoje kritikuotos kaip gerokai per švelnios ir simbolinės.

„Tai nuskambės įžeidžiančiai, nesu čia tam, kad ginčiau visus mūsų sprendimus, bet tuo metu jos neatrodė simbolinės“, – apie B. Obamos sankcijas Rusijai sako B. Rhodesas.

„Mes tempėme Europą įvesti didesnes sankcijas, – prisimena B. Rhodesas. – Prancūzai nenorėjo įvesti sankcijų. Vokiečiai, Merkel, norėjo, bet ji turėjo „Nordstream“ projektą.“

Griežtesnes sankcijas Rusijai iš europiečių tuo metu Obamai esą siūlė tik Lenkija, Baltijos šalys ir britai.

„Tuo metu buvome priekyje Europos, kalbant apie sankcijas, kurias norėjome įvesti. Ne priekyje Rytų Europos, bet priekyje Vakarų ir Pietų Europos“, – pasakoja B. Rhodesas.

„Praktiškai kiekvienos naujos sankcijos Obamos laikais buvo įvedamos tokiu pačiu stiliumi: Jungtinė Karalystė, Jungtinės Valstijos ir Rytų Europa nori aukštesnio lygio sankcijų, bet tada turime įtikinti Merkel, turime įtikinti prancūzus ir turime sukinėti pietų europiečių rankas“, – prisimena buvęs B. Obamos patarėjas.

Vis tik B. Rhodesas teigia, kad „intelektualinis atvirumas“ reikalauja pripažinti, kad Vakarai neturėjo sverto rusų išstumti iš Krymo: esą jokios sankcijos to nebūtų pasiekusios.

„Jei būčiau ukrainietis, nenorėčiau to iš jūsų girdėti. Tačiau visa Putino politinė tapatybė virto Krymu. O jei pažįstate Putiną – kodėl gi jis turėtų to atsisakyti dėl sankcijų? Jis neteko šimtų tūkstančių karių ir šimtų milijardų dolerių, ir vis tiek nepasitraukė iš Rytų Ukrainos.“

B. Rhodesas nepritaria vėlesniam B. Obamos sprendimui Ukrainai nesiųsti jos prašytų ginklų, kai Rusija ir jos remiami bei ginkluojami separatistai pradėjo karą Donbase.

„Obamos argumentas buvo toks: visų pirma, jei pradėsime siųsti ginklus, galbūt Putinas puls Kyjivą. Nenoriu kalbėti apie žvalgybos duomenis, bet sakykime, buvo požymių, kad tai įmanoma“, – pasakoja B. Rhodesas.