Prezidentas Gitanas Nausėda, paklaustas apie jungtinį žurnalistų tyrimą, parodžiusi, kad grupė politikų grynaisiais pinigais laiko daugiau nei du milijonus eurų, teigė, kad svarbi yra pinigų kilmė. Tiesa, jis pabrėžė ir tokio pinigų laikymo saugumo klausimą.
„Yra du klausimo aspektai. Pirma, laikyti dideles sumas grynaisiais yra nesaugu. Tai sakau, kaip kažkada dirbęs institucijoje, kuri atsakinga už pinigų saugumą. Todėl reikėtų, jei laikoma grynaisiais, laikyti seifuose tam skirtuose.
Kitas problemos aspektas yra pinigų kilmė. Jeigu šitų pinigų kilmė yra įrodyta, pagrįsta, deklaruota, nematau tame problemos. Jei žmogus turi polinkį laikyti pinigus grynaisiais ir iš to negauti jokios grąžos, jokio uždarbio, tai yra jo pasirinkimo reikalas“, – komentavo šalies vadovas.
Taip pat skaitykite
Tačiau, anot prezidento, jei pinigų kilmė nėra įrodyta ir jei grynaisiais laikoma suma neatitinka gaunamų pajamų, reikia aiškintis, kodėl taip nutiko. Ypač, kai kalbama apie politikus.
Portalas LRT.lt primena, kad ketvirtadienį buvo paskelbtas jungtinis skirtingų redakcijų žurnalistų tyrimas, kuriame skelbiama, jog saujelė politikų ir su jais susijusių asmenų grynaisiais pinigais laiko daugiau kaip du milijonus eurų. Daugiau kaip pusė šios sumos yra penkių partijos „Nemuno aušra“ atstovų rankose. Kiekvieno iš šių politikų ir susijusių asmenų santaupos smarkiai viršijo 100 tūkst. eurų ribą.
Tarp santaupų grynaisiais pinigais lyderių – partijos „Nemuno aušra“ vadovai Remigijus Žemaitaitis bei Robertas Puchovičius ir jų partnerių socialdemokratų atstovas R. Vyžintas. Tokias santaupas laiko ir Seimo Mišrioje grupėje dirbantis Artūras Zuokas, Elektrėnų taryboje plušantis konservatorius, Seimo narės Gintarės Skaistės patarėjas Ramūnas Kartenis, parlamentaro Igno Vėgėlės šeima, prezidento patarėjas Donatas Augulis.
Nausėda: karinė technika tampa vis brangesnė, lenktyniaujame su laiku
Praeityje suplanuota įsigyti karinė technika bei įranga laikui bėgant brangsta, todėl gali būti, jog už numatytus pinigus reikiamų priemonių bus įsigyta mažiau, sako prezidentas G. Nausėda.
„Šiandien, deja, esu priverstas tai pripažinti, lenktyniaujame su laiku, kadangi (...) tie dalykai, kurie mums reikalingi užtikrinti oro gynybą, jau buvo reikalingi vakar. Bet problema yra dar ir ta, kad laikui bėgant daugelis įrangos, karinės technikos ir amunicijos tampa vis brangesni. Vadinasi, už tuos pinigus, kuriuos mes suplanavome praeityje, galima įsigyti mažiau negu kad mes planavome vakar“, – komentavo G. Nausėda.
„Štai kodėl reikia skubėti, reikia įgyvendinti greičiau. Kalbame taip pat ir apie viešųjų pirkimų procedūrų supaprastinimą, kai kalbame būtent apie tuos nepaprastai reikalingus Lietuvos gynybai dalykus. Viešosios procedūros, viešieji pirkimai yra svarbu, jie skirti mūsų mokesčių mokėtojų pinigų taupymui, tačiau jie kartais padaro procesą labai ilgą ir tada mes prarandame pinigų dėl brangstančių dalykų. Taip kad galima ieškoti optimalaus būdo, kaip įsigyti pigiai ir įsigyti saugiai“, – tęsė jis.
Pasak šalies vadovo, šiuo metu stengiamasi atrasti pusiausvyrą, kuri leistų apsaugoti Lietuvos oro erdvę nuo įskrendančių objektų bei aprūpinti ir nacionalinę diviziją.
„Šiandien ir norime surasti tą teisingą balansą, kad būtų pasirūpinta oro gynyba, tačiau ir nepamirštume tų reikalų, kuriuos esame susiplanavę ir dėl kurių priėmėme labai svarbius sprendimus dar praėjusių metų pradžioje, t. y., skirti gynybai nuo 5-6 proc. BVP iki 2030 m.“ – kalbėjo G. Nausėda.
„Tai nėra šiaip sau pinigai, tai yra pinigai, skirti nacionalinės divizijos sukūrimui, aptarnavimui, rezervų užtikrinimui, amunicijai, infrastruktūrai ir sąjungininkų priėmimui. Tai yra dideli pinigai ir juos reikia naudoti atsakingai“, – pabrėžė prezidentas.
Kaip skelbta, trečiadienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą įsigyti 936 vienetus Suomijos gamintojo ratinių šarvuočių „Patria“ – valstybės biudžete iki 2036-ųjų tam galėtų būti skirta apie 1,5 mlrd. eurų.
Tiesa, iki 2030 metų, t. y., numatyto termino divizijos sukūrimui, ketinama įsigyti 300 šių šarvuočių vienetų.
VGT pernai lapkritį nusprendė, kad Lietuva per trejus metus privalo sukurti integruotą oro erdvės gynybos sistemą, į kurią būtų įtrauktos kariuomenė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) bei Viešojo saugumo tarnyba (VST).
ELTA primena, kad 2026-aisiais gynybos biudžetas iš viso sudaro 4,79 mlrd. eurų arba 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) – visos šios lėšos skiriamos Krašto apsaugos ministerijos (KAM) asignavimams.
VGT pernai sausį taip pat nutarė iki 2030-ųjų gynybai kasmet skirti po 5–6 proc. BVP.
