Lietuvoje

2021.05.18 10:01

Siekis – beveik 1000 Tūkstantmečio mokyklų: į šį titulą negalės pretenduoti mokinius atsirenkančios, privačios ugdymo įstaigos

atnaujinta 10.29
Aida Murauskaitė, LRT.lt2021.05.18 10:01

Daug diskusijų sukėlusios Tūkstantmečio mokyklos taptų šiuolaikiško ugdymo centrais, kurie pakeltų visos švietimo sistemos lygį, mažėtų mokinių atskirtis. Šitaip sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Tūkstantmečio mokykla galės tapti atranką savivaldybėje įveikusi tiek pradinė, tiek pagrindinė, tiek vidurinio ugdymo mokykla. Sausį prasidėsiančioje atrankoje negalės dalyvauti mokinių atranką vykdančios ir privačios mokyklos. Tikimasi, kad pirmieji Tūkstantmečio mokyklų rezultatai būtų matyti po daugmaž trejų metų. 

LRT.lt primena, kad Tūkstantmečio mokyklų programa sulaukė opozicijos kritikos, kad tai būtų elitinės, atskirtį, kuri yra didelė Lietuvos ugdymo bėda, dar labiau didinančios mokyklos.

Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, ilgainiui, iki 2030 m., visos šalies mokyklos turėtų tapti Tūkstantmečio mokyklomis. Šiuo metu šalyje bendrojo ugdymo mokyklų yra mažiau nei tūkstantis.

Konkursas savivaldybėms bus skelbiamas kitų metų sausį. Jame panorusios dalyvauti savivaldybės turės pristatyti planą, kaip plėtos šį projektą, įsivertinti tobulintinas sritis.

Šiuo metu, kaip sakė ministrė, dar vyksta derybos su Europos Komisija.

„Mums dar reikia programą pasitvirtinti ir pasiruošti ją įgyvendinti“, – sakė J. Šiugždinienė.

Pirmasis projekto etapas bus įgyvendintas iki 2025 m., antrasis – iki 2030 m.

Konkurse galės varžytis savivaldybė, kurioje yra ne mažiau nei 1000 pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas besimokantys mokiniai. Tačiau, kaip aiškina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), paraiškas galės teikti ir mažiau mokinių turinčios savivaldybės – kelios kartu, tarkime, didmiesčio ir žiedinė, kelios greta esančios savivaldybės. Konkrečiai mokyklai ar jungtinėms mokykloms keliamas ir mokinių skaičiaus reikalavimas – mokykla turi turėti ne mažiau kaip 200 vaikų (jei ta tai ne naujai statoma mokykla).

Skeptikams noriu pasakyti: kad pokytis įvyktų, reikia pagaliau jo tiesiog imtis, o ne trypčioti vietoje.

J. Šiugždinienė

Ministrė sakė, kad vykdant Tūkstantmečio mokyklų projektą galėtų būti ir pastatyta bent viena mokykla. Tai galėtų būti didmiesčiuose, tarkime, Vilniuje, kur stinga mokyklų. Tačiau, pabrėžė J. Šiugždinienė, būtų orientuojamasi į jau esamas ugdymo įstaigas.

„Tai nėra statybų programa, tai galimybių programa. Orientuojamės į esamas mokyklas“ – pabrėžė J. Šiugždinienė.

Pirmosios tokios mokyklos startuotų per trejus metus. Jas administruotų, konsultuotų, moderuotų, rūpintųsi tinklaveika, vykdytų stebėseną Nacionalinėje švietimo agentūroje veiksianti Tūkstantmečio mokyklų akademija.

Planuojama, kad iki 2025-ųjų ne mažiau nei 80 proc. savivaldybių bus sudariusios sutartis įgyvendinti Tūkstantmečio mokyklų projektus. Skaičiuojama, kad tokių mokyklų bus 150. Ministerija viliasi, kad taip pagerės mokymosi sąlygos ne mažiau kaip 100 tūkst. mokinių, o ne mažiau nei 10 tūkst. pedagoginių darbuotojų ir vadovų patobulins ar įgis naujų kvalifikacijų.

Išvis šiam projektui numatyta 210 mln. eurų. Tai Europos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo lėšos.

Preliminariai skaičiuojama, kad, priklausomai nuo konkursą laimėjusios savivaldybės, to, kiek joje mokosi vaikų, ar viena mokykla, ar kelios pagal jungtinį modelį taptų Tūkstantmečio mokykla, jai būtų skiriama nuo 1,5 iki 30 mln. eurų.

Pinigai bus skiriami ugdymo ir su ugdymo kokybe susijusioms problemoms spręsti, infrastruktūrai plėtoti, vadovų ir pedagoginių darbuotojų kompetencijoms stiprinti, kokybiškai švietimo pagalbai teikti ir kitiems iššūkiams įveikti.

Pasak ministrės, lėšos galėtų būti skiriamos pagal mokinių skaičių. Vienoje savivaldybėje galėtų būti ne viena tokia mokykla.

Tūkstantmečio mokyklų uždaviniai būtų stiprinti įtraukųjį ugdymą, stiprinti STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos) ugdymą, kultūrinį ugdymą ir lyderystę visais lygmenimis. Kaip regi ŠMSM, Tūkstantmečio mokyklose būtų plėtojama infrastruktūra – čia būtų įkurta gamtos mokslų laboratorija, biblioteka, sporto aikštynas, erdvės individualiam mokymuisi, poilsio ir bendradarbiavimo erdvės. Tūkstantmečio mokyklos taptų ir pedagogų kompetencijų centru.

„Programoje dalyvaujančioms mokykloms bus skiriama reali pagalba konsultuojant mokytojus, vadovus, tobulinant vadovų ir mokytojų kompetencijas“, – pabrėžė ministrė.

Ši programa grindžiama tinklaveikos principu – visi Tūkstantmečio mokyklos resursai bus naudojami ir kitoms ugdymo įstaigoms. Ministrė sakė, kad bus rengiami tarpiniai atsiskaitymai dėl progreso, tikslų pasiekimo finansavimą gavusioms savivaldybėms ir jų paskirtoms mokykloms.

„Noriu pakviesti visus – visuomenę, politikus – palaikyti šią programą ir prisidėti prie mokyklų stiprinimo, kad mūsų vaikams, kurie yra svarbiausi, kurie yra mūsų ateitis, būtų gera mokytis, o mokytojams – mokyti. Skeptikams noriu pasakyti: kad pokytis įvyktų, reikia pagaliau jo tiesiog imtis, o ne trypčioti vietoje“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.

Ji pabrėžė, kad programa rengta kartus su švietimo ekspertais.

„Ministerijoje ir kitose valstybės institucijose pilni stalčiai studijų, tyrimų, tarptautinių organizacijų rekomendacijų. Nuolat daugiau energijos skiriama strategijoms rengti, o ne joms įgyvendinti. Tačiau iki šiol didžioji dalis vaikų tebesimoko mokyklose, kurios neatitinka geros mokyklos idėjos.

Turime pagaliau nuspręsti, kad 5-8 klasių mokiniai nebegali mokytis vienoje klasėje. Vienuoliktokas turi turėti galimybę pasirinkti mokytis bet kurį dalyką, kurio reikia jo ateities perspektyvoms, o ne tik tą, kuriam susidaro klasės komplektas. Vaikai privalo turėti sąlygas gamtos mokslų žinias stiprinti praktikos darbuose, laboratorijose, o mokyklos aplinka turi būti pritaikyta įvairiems vaikų poreikiams. Mokytojai ir mokyklų vadovai privalo turėti sąlygas stiprinti kompetencijas ir įgyti naujų, mokytojai turi turėti galimybę dirbti visu etatu ir uždirbti orų atlyginimą“, – sakė J. Šiugždinienė.

Pristatant Tūkstantmečio programą dalyvavęs Kaišiadorių rajono meras Vytenis Tomkus skaičiavo, kad jo vadovaujama savivaldybė gautų Tūkstantmečio mokyklų projektui vykdyti iki 2,5 mln. eurų.

„Tai bus didelė paspirtis savivaldybei“, – sakė meras.

Jis pabrėžė, kad Kaišiadorių rajone jau nėra jungtinių klasių. Šis aspektas išskiriamas kalbant apie Tūkstantmečio mokyklas. Rajono vadovas sakė, kad konkretesnio plano, kaip bus įgyvendinamas Tūkstantmečio mokyklų projektas, kol kas neturi, vizija taps aiškesnė po diskusijų su bendruomene.

Šiaulių rajono Dubysos Aukštupio mokyklos direktorius Vaidas Bacys rengiamoje pertvarkoje išskiria įtraukųjį ugdymą.

„Didžioji Lietuvos mokyklų susiduria su įtraukiojo ugdymo problematika, o kitus klausimus vienaip ar kitaip tikrai galime spręsti. Bet norėčiau atkreipti dėmesį kaip ekspertas, mes turėtume kalbėti ne apie vienuoliktą, dvyliktą, devintą, dešimtą klasę. Mes turėtume nepamiršti ikimokyklinukų, priešmokyklinukų, socialinę atskirtį patiriančių žmonių. Dažnu atveju švietime pamatai dedami jauname amžiuje“, – kalbėjo V. Bacys.

Jis viliasi, kad savivaldybės, rengdamos pertvarkos planą, pažvelgs ne tik į viršutinę bendrojo ugdymo pakopą, bet ir į žemiausią, iš kurios atkeliauja problemos.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.