Lietuvoje

2021.05.10 11:06

10 patyrusios lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos patarimų abiturientams, kaip išmintingai išnaudoti likusį laiką iki egzamino

Aida Murauskaitė, LRT.lt2021.05.10 11:06

„Egzaminas yra tam tikras gyvenimo išbandymas, nereikia jo dramatizuoti. Rytoj jis bus jau praėjęs“, – paprastai tokiais žodžiais į egzaminą savo dvyliktokus palydi lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Vida Lisauskienė. 

Vilniaus licėjaus mokytoja ekspertė niekada nepavadintų šiemetinių abiturientų kartos prarastąja. Tai, anot jos, net būtų nepagarbus apibūdinimas jaunų atsakingų žmonių atžvilgiu.

„Pernai nuotolinis užgriuvo lyg audra, o šiemet mokytojai ir mokiniai išėjo į nuotolinį mokymą geriau pasirengę, turėdami daugiau patirties, susikaupę. Todėl mokymasis buvo prasmingas, naudingas. Ne tik mokytojas moko, bet ir mokinys mokosi. Tai abipusis procesas. Tie abiturientai, kurie atsakingai dirbo per karantiną, daug ko išmoko“, – kalbėjo V. Lisauskienė.

Pedagogė tikra, kad tų, kurie įdėjo daug pastangų, rezultatai bus geri.

„Per anksti dramatizuoti. Matau keistą norą dramatizuoti. O abiturientai, sakyčiau, gana blaiviai reaguoja“, – pabrėžė V. Lisauskienė.

Ji mano, kad gegužę derėtų abiturientams leisti mokytis tik tuos dalykus, kurių egzaminus jie laikys. Be to, anot V. Lisauskienės, lengvinti ar keisti egzamino užduočių nereikia.

„Juolab kitais metais jie konkuruos ir su kitais abiturientais, kurie galbūt kitomis sąlygomis egzaminus laikys, ir tais, kurie pernai laikė egzaminus galbūt sudėtingesnėmis sąlygomis, mat jiems egzaminai buvo nukelti į liepos mėnesį. Pernai nežinios dėl pandemijos buvo daugiau, dabar situacija aiškesnė.

Šiemet ir lietuvių kalbos įskaitos abiturientai nelaikė. Pernai leido egzaminus laikyti turintiems neigiamus pažymius, o tai jau apskritai negirdėtas, neregėtas dalykas. Lygiai taip pat nepritarčiau ir atestatų dalijimui be egzaminų. Juolab egzaminų yra nedaug.

Tad jei gegužę abiturientai galėtų ruoštis tik egzaminams, tai jau būtų rimtas palengvinimas. Tai būtų galimybė susitelkti į tuos dalykus, kurių egzaminus pasirinko. Kitokių palengvinimų, manau, nereikėtų“, – kalbėjo V. Lisauskienė.

Patyrusi pedagogė tikra, kad nuotolinio mokymo išmėginimus patyrę mokiniai išsiugdys didesnę atsakomybę ir savarankiškumą. Tokius bruožus sau atskleidę išskyrė ir patys mokiniai.

„Mokantis nuotoliniu būdu reikia daugiau valios. Gyvoje pamokoje mokytojas labiau kontroliuoja – žvilgsniu, paraginimu. O dabar pats turi susikaupti. Mokiniai atrado kūrinių klausymą, audioknygas. Kita vertus, jie suprato, kad klausytis nėra taip paprasta. Reikia labai susikaupti, kad tekstas ir garsas nepabėgtų“, – kalbėjo pedagogė.

Dešimt V. Lisauskienės patarimų, kaip per likusį laiką kuo geriau pasirengti valstybiniam lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui:

1. Iš 36 privalomų autorių pasirinkti kelis, kuriuos tikrai gerai mokate ir kurie jums išties patinka.

Į jų kūrybą ir reikėtų gilintis. Mokytojos manymu, pakaktų penkių autorių. V. Lisauskienė universaliais vadina Maironį, Joną Biliūną, Jurgį Savickį, Juozą Aputį, Kristijoną Donelaitį.

„Bet jei mokiniui mano išvardytieji yra svetimi, jis geriau jausis analizuodamas Henriką Radauską, Salomėją Nėrį. Tai labai individualu“, – sakė V. Lisauskienė.

„Yra mokinių, kurie mėgsta Jurgį Kunčiną, Marių Katiliškį“, – pridūrė ji.

Svarbus dalykas – gerai būtų, kad pasirinkti autoriai būtų iš skirtingo laikotarpio.

2. Taigi reikėtų gilintis į kelis pasirinktus autorius, pasikartoti kūrinius, darsyk juos išanalizuoti, išnagrinėti situacijas tuose kūriniuose.

Perskaityti, ką apie tai rašo kritikai. Paskaityti vieną kitą vadovėlį. Jokiu būdu neapsiriboti abituriento konspektais. „Konspektuose gal ir sudėlioti pagrindiniai aspektai, bet kitoje medžiagoje pateikiami kitokie požiūriai“, – pabrėžė mokytoja.

Analizuojant pasirinktų autorių kūrybą, reikia atidžiai pasižiūrėti, kokias temas, kokius kontekstus jais galima atskleisti. Tiesiog susidėlioti planą.

3. Interneto svetainė šaltiniai.info. Pasirinkus literatūros skiltį, dešinėje ekrano pusėje pateikiami straipsniai, kuriuos prasminga perskaityti.

4. Mokytoja pataria nebijoti poezijos.

„Pastebėjau, kad mokiniai kažkodėl bijo poezijos. Juk galima naudotis brandos egzamino medžiaga. Pasižiūrėti eilėraščio citatą lengviau nei prozos kūrinio. Prozos kūrinys pavojingas tuo, kad nuo situacijų analizės galime nueiti prie turinio atpasakojimo, o tai rodo žemesnį lygmenį“, – įspėjo mokytoja.

5. Atsiversti vertinimo kriterijus, juos gerai išstudijuoti. Jei neaišku patiems, paprašyti mokytojo pagalbos.

„Kodėl tai svarbu? Tai juk ne konkursas, o egzaminas, kuriame reikia vieno, antro, trečio dalyko. Išstudijavus turinio vertinimo kriterijus, galima suprasti, ko tavo rašinyje ieškos vertintojai. Tai perpratus, nekils padejavimų, kad taip visko originaliai prirašiau, o gavau tiek nedaug. Čia ne filologų konkursas, o egzaminas, kai reikia pagal tam tikrą standartą parašyti darbą. Tai geriausiai ir parodo vertinimo kriterijai“, – aiškino V. Lisauskienė.

6. Apžiūrėti savo rašinius, perskaityti mokytojo pastabas, išsiaiškinti savo stipriausias vietas, taip pat silpniausias.

Remiantis vertinimo kriterijais, reikia išsinagrinėti, ko nepadarydavau iki šiol, ir ką turiu padaryti, kad patobulėčiau.

7. Atsiminti, kad samprotavimo rašinyje galima remtis kultūros dalykais.

8. Pedagogė primena, kad internete yra daug geros medžiagos.

Tarkime, pernai mokytojai parengė medžiagos, kaip rašyti samprotavimo rašinį. Tai galima rasti „Youtube“ kanale. Yra Lietuvių kalbos instituto įrašų apie būdingiausias rašybos klaidas mokinių rašiniuose.

9. Konsultuotis galima ne tik su savo mokytoju.

Vyks konsultacijos, kurias organizuos įvairios institucijos. „Bus galima pasižiūrėti, ką jos pateiks“, – sakė mokytoja.

10. Bet svarbiausia – išsirinkti autorius ir kryptingai ruoštis jų analizei. Nesiblaškyti po 36 privalomus autorius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.