Prezidentui Gitanui Nausėdai pažėrus kritikos apie sprendimą dėl pavogtų Registrų centro duomenų pranešti tik gegužės pabaigoje, nors Vyriausybė apie incidentą žinojo gerokai anksčiau, į premjerės Ingos Ruginienės pusę stoja Socialdemokratų partija. Ji pažėrė kritikos Generalinei prokuratūrai. Tiesa, po įrašo paviešinimo praėjus kelioms valandoms, įrašas iš partijos socialinės paskyros buvo ištrintas.
„Dabar bandoma sakyti, kad premjerė ir ministrai neinformavo. O tas, kas pradėjo tyrimą, ar turėjo informuoti visuomenę, ar ne? Kai vyksta rezonansiniai tyrimai, įprastai matome prokurorus ir įvairius pareigūnus, rengiančius spaudos konferencijas“, – socialinėje erdvėje kritikos teisėsaugos pareigūnams žeria valdančiosios koalicijos didžiausia partija.
Įraše cituojamas šios partijos lyderis Mindaugas Sinkevičius.
Jis retoriškai, bet kandžiai klausia: „Tai dabar kieno atsakomybė? Ar premjerė turėjo tapti generalinės prokurorės spaudos pranešėja?“.
Prokuratūra: informuoti apie nutekėjusius duomenis turėjo Registrų centras
Ketvirtadienio popietę sureagavo ir Generalinė prokuratūra. Ji socialinėje erdvėje teigia, kad šio skandalo epicentre atsidūręs Registrų centras pats turėjo informuoti apie nutekėjusius duomenis, nes, pasak prokuratūros, yra duomenų valdytojas.
„Prokuratūra pažymi, kad pagal BDAR pareiga pranešti apie asmens duomenų saugumo pažeidimą pačiam duomenų subjektui nustatyta būtent duomenų valdytojui, pas kurį toks pažeidimas įvyko – šiuo atveju RC, o ne prokuratūrai, kuri vadovauja ikiteisminiam tyrimui, pradėtam dėl šio įvykio“, – teigiama Generalinės prokuratūros įraše socialinėje erdvėje.
Generalinė prokuratūra tiria galimus neteisėtus prisijungimus ir daugiau nei 600 tūkst. Nekilnojamojo turto registro įrašų, įskaitant žmonių asmens kodus, pasisavinimą.
Teisėsaugos teigimu, prisijungimai vyko per iš užsienio „nulaužtas“ Migracijos departamento darbuotojų paskyras.
Prezidentas tikino nesulaukęs aiškaus paaiškinimo, kodėl apie susidariusią situaciją jis nebuvo informuotas realiu laiku.
„Tikrai nepateisinama tai, kad informavimas visuomenės įvyko, galima sakyti, mėnesiu ar dviem pavėlavus, – po Valstybės gynimo tarybos posėdžio trečiadienį sakė šalies vadovas. – Negalima slapstytis po jokiais Generalinės prokuratūros apribojimais.“
„Man mėgino aiškinti, kad iš pradžių neva buvo nustatyti tik atskiri incidentai ir nebuvo matoma šito proceso masiškumo. Tačiau kai į procesą įsitraukė Generalinė prokuratūra, buvo jau akivaizdus tas masiškumas ir tai įvyko maždaug balandžio pabaigoje“, – sakė G. Nausėda.
„Vienas iš paaiškinimo būdų, vėlgi aš nemanau, kad tai yra pateisinantis argumentas, buvo laukiama, kol bus sukurta programėlė, kuri leistų žmonėms pasitikrinti, ar jų duomenys buvo nutekinti“, – kalbėjo jis.
Pasak prezidento, apie incidentą po Nacionalinio saugumo komisijos posėdžio praėjusį trečiadienį buvo informuotas jo patarėjas, tačiau šis informacijos šalies vadovui irgi neperdavė.
G. Nausėda akcentavo, kad pavogti duomenys – ne „lokalus skandalas“, o „nacionalinio saugumo pamatus drebinantis skandalas“.
Seimo opozicija dėl to inicijuoja parlamentinį tyrimą. Atsižvelgdama į jo rezultatus, neatmeta galimybės kelti politinės atsakomybės klausimo.
Premjerė ir ekonomikos ministras pripažino apie incidentą Registrų centre sužinoję balandžio 3 dieną, kai visuomenė apie didelio masto duomenų vagystę informuota gegužės 22 dieną.
Anot jų, balandžio pradžioje nebuvo informacijos apie tai, kad incidentas yra tokio didelio masto.
