Lietuvoje

2020.11.30 10:19

Nauja mokyklų realybė: tik nuotoliniu būdu dirba 30 proc. mokyklų, vienas iš būdų – mokiniai klasėje, mokytojas dėsto iš namų

Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.11.30 10:19

Varėnos „Ąžuolo“ gimnazija – viena iš tų mokyklų, kurios dirba tik nuotoliniu būdu. Tokį sprendimą priėmė pedagogai balsuodami, prieš tai pasitarę su mokinių tėvais. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, tik nuotoliniu būdu dirba 30 proc. mokyklų, daugiausiai iš jų keturmetės gimnazijos, tik kontaktiniu – 12 proc., dauguma iš jų pradinės ir specialiosios mokyklos. Visos kitos mokyklos pasirinko mišrų būdą.

„Varėnoje auga susirgimų skaičius, mokykloje dirba nemažai vyresnių mokytojų, tad kyla rizika. Diskutavome gana ilgai šiuo klausimu. Šią savaitę mokytoja kone vienu balsu nutarė, kad dirbame nuotoliniu būdu“, – pasakojo gimnazijos direktorė Milda Padegimaitė.

Tiesa, pedagogai sutarė ir dėl plano B – dėl vieno svarbaus dalyko jie grįžtų į mokyklą.

„Mums labai rūpi, kaip dvyliktokai laikys egzaminus, kaip jie tam pasirengs, tad turime minčių, kad bent kelioms dienoms per savaitę grįžtume dirbti su jais“, – sakė mokyklos vadovė.

Mokytojams padėjo mokiniai

„Ąžuolo“ gimnazija turi 383 mokinius ir 40 mokytojų.

„Žinoma, visi nori grįžti į mokyklą, bet įvertindami padėtį nutarėme, kad saugiau dirbti šitaip. Klausiau mokytojų, jie buvo gavę savotišką užduotį savaitę pagalvoti, diskutuoti su kolegomis, kalbėtis su vaikais, įvertinti, kiek nuotolinis mokymas užtikrintų kokybišką ugdymą. Susirinkę priėmėme sprendimą, mano balsas buvo turbūt paskutinis svarstant šį klausimą“, – kalbėjo M. Padegimaitė.

Ji pasakojo, kad pedagogai itin uoliai mokėsi dirbti per nuotolį dar pavasarį. Tuomet gimnazija naudojosi „Zoom“ platforma“, mesendžeriu, elektroniniu dienynu.

„Tai buvo daugmaž išbandytos priemonės, sėmėmės patirties ir vieni iš kitų. Dirbame su vyriausiomis klasėmis – gimnazijos pirmokais-ketvirtokais, tai mums labai padėjo vaikai. Tai buvo graži tarpusavio pagalba, bendradarbiavimas“, – pasakojo M. Padegimaitė.

Dabar gimnazija naudojasi „Office365“ platforma. Rudenį grįžę į mokyklą pedagogai rinkdavosi pas informatikos mokytoją ir gludindavo nuotolinio ugdymo kampus.

„Tam reikalui mokytojai panaudojo ir mokinių atostogas rudenį. Pedagogai bendradarbiauja tarpusavyje ir dabar. Tarkim, socialinių mokslų pedagogai dažną vakarą jungiasi prie sistemos tarpusavyje savanoriškai ir mokosi toliau, pasipasakoja, kaip sekasi „Teams“ naudotis, kokių klausimų iškyla.

Kaip direktorė, neturiu didelių nuogąstavimų. Jei vaikams reikia pagalbos, dirba socialinė pedagogė. Nuolat domimės, koks yra vaikų lankomumas, kaip sekasi mokytis.

Dar pavasarį įsivedėme tokią tvarką – per nuotolį susitikdavome su atskiromis šeimomis ir kalbėdavomės apie vaikų rezultatus, ką visi galime padaryti kitaip, kaip reikėtų planuoti laiką. Stengėmės spręsti problemas čia ir dabar. Jei būdavo poreikis, pati dalyvaudavau tuose susitikimuose. Tad dabar jaučiu, kad bėdų tikrai mažiau. Esame aptarę, kad tokius susitikimus vėl atnaujinsime“, – pasakojo mokyklos vadovė.

Privertė koronaviruso židinys ir mieste blogėjanti padėtis

Šilutės rajono Žemaičių Naumiesčio gimnazija prie visiško nuotolinio mokymo perėjo, nes dar prieš rudens atostogas mokykloje buvo įsiliepsnojęs koronaviruso židinys. Gimnazijoje mokosi 240 mokinių, mokykla turi 62 darbuotojus, iš kurių daugiau nei pusė – pedagogai.

„Tuomet, kai gimnazijoje buvo židinys, nusprendėme, kad geriausia imtis nuotolinio būdo. O dabar mūsų savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų valdymo centras nusprendė, kad nuo lapkričio 27 dienos dvi savaites dirbsime nuotoliniu būdu. Po to, po gruodžio 11-osios, galbūt rinksimės kitą variantą“, – sakė gimnazijos direktorė Vilma Bartušienė.

Ji sakė, kad pavasarį, kai nuotolinis buvo visiems naujas dalykas, ir mokytojams, ir mokiniams, ir tėvams teko įveikti iššūkį.

„Bet tuo metu mes pasirinkome priemones, bendraudami tarpusavyje, gaudami grįžtamąjį ryšį iš mokinių ir tėvų gerai pasiruošėme nuotolinio mokymo organizavimui, tad dabar problemų nebebuvo“, – kalbėjo mokyklos vadovė.

Ji sakė, kad mokykla, rengdamasi tokiam galimam scenarijui, panaudojo ir Ekonomikos ateities DNR lėšomis – 10 eurų vienam mokiniui.

„Saugumo aspektu, žinoma, geriau dirbti nuotoliniu būdu – tiek mokytojams, tiek mokiniams“, – sakė V. Bartušienė.

Būna ir taip: mokytojas dirba iš namų, mokiniai – klasėje

Mokykloms vis prireikia lankstumo. Kai mokytojai turi izoliuotis, jie dirba iš namų, o vaikai tuomet gali būti ir klasėje.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pirminiais duomenimis, šiuo metu daugiau kaip pusė bendrojo ugdymo mokyklų (58 proc.) yra pasirinkusios mišrų ugdymo būdą, daugiausia tos, kurios turi pradinių klasių. Tik nuotoliniu būdu dirba 30 proc. mokyklų, daugiausiai iš jų keturmetės gimnazijos, tik kontaktiniu – 12 proc., dauguma iš jų pradinės ir specialiosios mokyklos.

Kaip taikomas mišrus būdas? ŠMSM paaiškino, kad būna įvairiai – nuotoliniu iš namų mokosi klasė, klasių srautas ar vyksta kuri nors ugdymo programa, pavyzdžiui, III – IV gimnazijos klasės. Nuotolinis ir įprastas būdas dažniausiai kaitaliojami. Vieni mokiniai dirba iš namų (rekomenduojama dvi savaites), paskui susikeičia su likusiais mokiniais. Negalima ugdymo organizuoti taip, kad dalis mokinių mokykloje mokytųsi tik nuotoliniu, o kiti – tiktai įprastai.

Mokytojai, kurie nepasirinkę darbo namuose, dirba iš mokyklos, o mokiniai gali tuo metu dirbti iš namų. Taip pat iš namų gali dirbti ir mokytojas, ir mokiniai.