Lietuvoje

2020.04.07 05:30

Apsilankėme nuotolinėse pamokose: kaip virtualiai analizuojamas homo sovieticus, o pradinukai per jogą mokosi rašybos

Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.04.07 05:30

Ir virtualiose pamokose įgyjamos žinios gali prilygti toms, kurias mokiniai įgyja per realias. Taip tikino LRT.lt kalbinti mokytojai, į kurių pamokas sutarus su tėvais buvo įsileista ir žurnalistė. Pedagogai neslėpė, kad tam tikrų iššūkių kyla, reikia išlaisvinti kūrybiškumą, o drauge tiesiog paprasčiausiai žmogiškai palaikyti darbinę dvasią ir įkvėpti vaikus. 

Į virtualias pamokas taip pat kartais vėluoja mokiniai. O mokytojui, kad ir kaip pasitikėtų savo mokiniais, tenka paprašyti per diktantą nukreipti kamerą į sąsiuvinį. Per tokias pamokas kartais nuaidi ir prašymas nueiti į tualetą ar pajuokavimai.

„Viskas kaip realioje klasėje“, – pabrėžė nuotoliniu būdu jau tris savaites dirbantys pedagogai.

Tiesa, kartais nutinka ir tai, ko realioje mokykloje per pamoką neišvysi. Tarkim, ant stalo susirango katinas ar į klase tapusį kambarį įbėga jaunesnis brolis ar sesuo.

Lietuvos mokyklos šiuo metu dėl karantino dirba nuotoliniu būdu. Dalyje mokyklų toks ugdymo būdas startavo praėjusios savaitės pradžioje, o kai kuriose nuo kovo vidurio.

Per kūno kultūrą pasikartojo vietininko rašybą

Į antrokų kūno kultūros pamoką žurnalistei teko „keliauti“ mūvint sportines kelnes. Virtualioje klasėje pradinukai pasitiesė realius kilimėlius.

Vilniuje įsikūrusios mokyklos „Pažinimo medis“ mokytoja Jurgita Steponaitienė savo pareigas tąkart perleido vienai iš mokinių mamų – ji sekdama pasaką apie džiunglėse gyvenančią beždžionėlę Juko dukters bendraklasiams vedė kūno kultūros su jogos elementais pamoką.

Atlikdami tempimo pratimus antrokai pasikartojo ir vietininko rašybą – paprasčiau, pradinukų žodžiais tariant, į daiktavardžių, atsakančių į klausimus „kur“, „kame“, rašybą.

Įsitaisius prieš kompiuterio ekraną – 20 minučių mankšta, po kurios pamokos vadeles perėmusi J. Steponaitienė paskyrė namų darbus – susitvarkyti spinTĄ, taip primindama ir daiktavardžių, kurie atsako į klausimą „ką“, rašybą.

Taip pat skaitykite

Kitą kūno kultūros pamoką ves taip pat ne mokytoja. Šio vaidmens imsis viena antrokė.

„Mums, mokytojams, labai padeda tėvai. Vos prasidėjus nuotoliniam mokymui sulaukėme jų pasiūlymų, kaip jie galėtų prisidėti“, – sakė pedagogė.

„Pažinimo medis“ neatostogavo, kaip kad daugelis šalies mokyklų, tad virtualiai pamokas veda jau trečia savaitė.

Kūno kultūra pirmadienį buvo penktoji pamoka antrokams. J. Steponaitienė pasakojo, kad kasryt antrokai startuoja 9 val. ryto.

20-30 minučių jie mokosi su mokytoja, tarkim, matematikos, tada pedagogė paskiria užduotis, vaikai atsijungia nuo sistemos ir jas atlieka. Jei prireikia pagalbos, vaikai visuomet gali prisijungti, čia jų laukia mokytoja.

Tuomet – pertrauka, per kurią antrokai turi pajudėti, o 10 val. prasideda antroji pamoka. Ir taip toliau.

„Viskas kaip realiose pamokose, tik, žinoma, stinga gyvo kontakto“, – neslėpė mokytoja.

Diskutavo apie sovietinį žmogų

„Sveiki. Ar jau visi susirinkote? Dar nematau Urtės (vardas pakeistas, – red. past.). Ai, jau esi?“ – virtualią pamoką, kurioje galėjo dalyvauti ir LRT.lt žurnalistė, pradėjo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas ekspertas Mindaugas Grigaitis.

Jo klasėje tądien buvo 28 mokiniai – Kauno jėzuitų gimnazijos (KJG) ketvirtokai, kuriems ant nosies – ir brandos egzaminai. Tiesa, dar nežinia, kada ir kaip vyksiantys.

Pamokos tema – Juozo Apučio kūryba. Dvyliktokai analizavo žmogaus laikyseną smurto akivaizdoje, kartų konfliktus, sovietinio žmogaus bruožus, administracinio stiliaus prasmę grožiniame kūrinyje. Pamoka vyko „Teams“ platformoje.

Mokinių atsakymai vijo mokytojo klausimą.

„Kodėl Aputis laikomas kaimo rašytoju? Kur matyti kartų konfliktas? Kaip atskleidžiamas homo sovieticus?“ – klausė pedagogas, taip įtraukdamas dvyliktokus į diskusiją.

Pamatiniai dalykai, atveriantys kelią ginčams, surašyti virtualioje lentoje.

O paskui mokytojas ir mokiniai susikeitė vaidmenimis ir dvyliktokai pažėrė klausimų mokytojui.

„Mokytojau, o koks ta baigiamasis klausimas, kuriame aptariama ši idėja“, – paklausė viena dvyliktokė, o M. Grigaitis „ištraukė“ knygą ir „atvertė“ reikalingą puslapį.

Mokytojas M. Grigaitis sakė, kad rengimasis virtualiai pamokai daugiau laiko neužėmė. Tiek pat, kiek rengiantis įprastinei.

Tokiu būdu pedagogas dirba jau trečia savaitė. KJG neturėjo atostogų, kaip nemažai šalies mokyklų.

„Negaliu kalbėti už visų dalykų mokytojus, bet vertindamas savo dalyko kontekste nematau rimtų priežasčių, kodėl tragiškai turėtų kristi kokybė. Bet kiekvienam dalykui savos problemos“, – sakė lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas.

KJG informacines technologijas ugdymo procese naudoja jau ne vienus metus.

„Tad perėjimas prie visuotinių nuotolinių pamokų nebuvo sudėtingas. Ir mokiniai, ir mokytojai turime vieną bendrą tikslą, kad nenutrūktų ugdymo procesas, kad jis būtų kuo aukštesnės kokybės.

Pakeitėme tik bendravimo formą. Pamokos vyksta visu pajėgumu – gyvai, čia ir dabar. Laikomės nuostatos, kad nuolat turi vykti dialogas, diskusija, tad ir gyvo kontakto stygiaus nejaučiame“, – savo trijų savaičių patirtimi dalijosi M. Grigaitis.

Tiesa, mokytojas pasidalijo, kad pirmą savaitę kamavo nuovargis. Labiausiai dėl to, kad teko prisitaikyti prie kitokios pamokų erdvės, mat buvo įprasta iš namų keliauti į realią mokyklą, bet trečią savaitę persikeldamas iš vieno kambario į kitą jis galiausiai suprato jau pripratęs.

„45 minutės kontakto. Vadovėliai reikalingi nebent dėl kūrinio ištraukos. Nuotoliniam mokymui nereikia naujų metodikų, nereikia kitaip ruoštis pamokoms“, – aiškino M. Grigaitis.

Pedagogas pasakojo ir kaip rašomi diktantai nuotoliniu būdu. Vaikai nukreipė kameras į sąsiuvinį, o paskui fotografavo savo darbus. Mokytojas diktantus taisė naudodamasis teksto redagavimo programa, klaidas žymėdamas virtualiu raudonu pieštuku.

„Vakar parašiau apie 30 pažymių“, – šypsojosi mokytojas.

Jis sakė, kad konsultacijos abiturientams per egzaminus vyksta nuotoliniu būdu ir mokantis įprastai.

Savo patyrimais pasidalijo ir patys gimnazistai.

„Pirmas kelias dienas buvo keista, kad nereikia išeiti iš namų, taip pat buvo nedrąsu pirmomis dienomis įsijungti kamerą“, – šypsojosi dvyliktokas Benas, tačiau jis net pačioje pradžioje nedvejojo, kad jų gimnazijoje nuotolinis mokymas pavyksiąs. Tiesa, sakė vaikinas, jo bendraamžiai kitose mokyklose dalijasi nerimu.

„Man toks jausmas, kad per pamokas gauname tokias pat žinias, kaip kad prieš tai eidami į mokyklą, bet, žinoma, stinga gyvo kontakto“, – pabrėžė Benas.

„Tai labai perspektyvus mokymas. Man asmeniškai tai net produktyvesnės pamokos“, – pridūrė ir Emilija.

Ji tikra, kad sunkumų galėtų kilti tik jaunesniems mokiniams, o gimnazijos vyresniesiems tikrai neturėtų būti bėdų.

Pildys mitybos dienoraštį

Prienų „Žiburio“ gimnazijos dvyliktokės praėjusį antradienį rinkosi į virtualią kūno kultūrą. Tiesa, sportinės aprangos joms dar neprireikė. Su mokytoju Olegu Batučiu jos aptarė, kaip pamokos vyks karantino metu. Šios mokyklos mokiniai iki kovo pabaigos atostogavo.

Mokytojas pateikė savo planą, mergaitės pasidalijo savo idėjomis – išmėgintomis sportavimo mobiliosiomis programėlėmis.

„Turiu didelį kiemą, galėčiau jame ir bėgioti, bet tos, kurios gyvena daugiabučiuose, negalės to daryti, o ir nesaugu tai būtų. Todėl esu už pratimus kartu virtualiai“, – kalbėjo viena dvyliktokė.

Mokinės išsakė mintį, kad joms būtų nejauku, jei reikėtų filmuotis sportuojant.

O. Batutis merginoms skyrė užduotį visą karantino laiką pildyti aktyvios veiklos ir mitybos dienoraštį. Jame mokinės užrašys mobiliųjų programėlių užfiksuotą fizinį krūvį ir dalysis tuo, ką valgo. Be to, merginos su mokytoju kitą pamoką, ketvirtadienį, pasižvalgys plačiau – aptars Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas.

Triukšmaujančiuosius tildo patys vaikai

„Nors praėjo dar tik pora nuotolinio ugdymo savaičių, žmonės pateisino adaptyvių būtybių vardą – kartais atrodo, jog kitaip ir nebuvo“, – šypsojosi „Pažinimo medžio“ etikos mokytoja Kristina Petrošienė.

Į kadrą įslinkęs katinas ar tikros pamokos metu visiškai įprastas prašymas nueiti į tualetą juoko bangas sukeldavo tik pradžioje.

„Akivaizdu, kad mokymasis ėmė ir peršoko į 21 amžių. Nuotolinis ugdymas vyksta kokybiškai ir labai priklauso nuo mokytojo gebėjimo prisitaikyti bei jo kūrybiškumo.

Dėl pagrindinių akademinių dalykų kokybės man nekyla abejonių, bet net dailės, kūno kultūros ar muzikos pamokas galima puikiausiai vesti, kai kurias įrašyti iš anksto ar perkelti į projektinį lygmenį“, – pasakojo mokytoja.

Ji sakė pastebėjusi, kad dauguma vaikų per nuotolines pamokas labiau įsitraukia nei gyvoje pamokoje, kadangi nėra klasės triukšmo, o pertraukinėjimą ar triukšmą stabdo ir tildo ne mokytojas, o pati klasė – kiekvienam norisi išgirsti, kadangi mokytojas, kaip kad anksčiau, bet kada nebeprieis.

„Nebeliko vėlavimo į pamokas problemos, o atsakomybė už mokymąsi tikrąja to žodžio prasme sugrįžo į mokinių rankas. Justi, kaip ūgtelėjo vaikų technologinis raštingumas, informacijos paieškos įgūdžiai, sąmoningumas ir savarankiškumas.

Suprantamas dalies vaikų noras per pamokas pasislėpti ir mokytis be kamerų. Tačiau susitarėme, kad yra atvejų, kai jos reikalingos (per kontrolinius darbus, diskusijas arba mokykloje privalomas socialinių įgūdžių pamokas).

Mokyklos psichologai atidžiai stebi situaciją, atspindi savijautą dėl izoliacijos, kadangi nutrūkęs realus bendravimas sukelia sunkių jausmų, ypač paaugliams“, – iškylančius sunkumus apibūdino K. Petrošienė.

K. Petrošienė antrąją savaitę etiką integravo su lietuvių kalba – su penktokais analizavo išdavystės, bausmės temą „Eglėje žalčių karalienėje“, su šeštokais – miškų kirtimo reikalus perskaičius „Anykščių šilelį“, su septintokais – emigracijos priežastis, poveikį sociumui ir atskirtį emigracijoje nagrinėjant J. Meką ir B. Brazdžionį, o su devintokais – feminizmo apraiškos šeimoje, visuomenėje, moksle.

Anot mokytojos, ekstremali situacija padiktavo pokyčius, kurie, neabejoja ji, pravers ir vėliau.