Plaukimo treniruotė ant grindų, testai apie įvairių sporto šakų rungtynių taisykles, pristatymų apie sportininkus rengimas – tiek popierinių, tiek naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis. Tėvai širsta, kad vaikai, kurie mokydamiesi nuotoliniu būdu ištisas dienas leidžia prie kompiuterio, dar ir per fizinio ugdymo pamokas įkalinami prie stalo.
Tuo tarpu fizinio ugdymo mokytojas ekspertas iš Prienų „Žiburio“ gimnazijos Olegas Batutis sako siekiantis, kad jo vienuoliktokai ir dvyliktokai kasdien pajudėdami pailsintų smegenis, nuvargintas per išsitęsiančias nuotolines pamokas.
Fizinio ugdymo mokytojas O. Batutis praėjusį savaitgalį pats sportuodamas tarp Prienų ir Birštono atrado vaizdingą vietą – atodangą prie Nemuno. Dabar pedagogas sužymės nuorodas žemėlapyje ir persiųs savo mokiniams, o jie turės įveikę kelią iki jos nusifotografuoti ir nuotrauką nusiųsti mokytojui. O. Batutis neslepia, kad tenka pasukti galvą dirbant nuotoliniu būdu, bet jis tikras, kad jam su mokiniais sekasi įveikti karantino iššūkius.
Kaip nuotolinio ugdymo išbandymus pavasarį, atsiritus pirmajai COVID-19 bangai, pavyko įveikti kitiems mokytojams, galite skaityti čia. Tuomet paaiškėjo, kad per kūno kultūros pamokas kūrybingi pedagogai pasitelkia net pasakas, o vaikai pasikartoja rašybos taisykles.
LRT.lt žurnalistė praėjusį pavasarį dalyvavo ir pirmojoje O. Batučio nuotolinėje fizinio ugdymo pamokoje. Tuomet abiturientai su mokytoju aptarinėjo, kaip sportuos ne mokyklos stadione ar sporto salėje, o per nuotolį. Be to, jie sutarė ir kaip kontroliuosią rezultatus.
Taip pat skaitykite
O. Batutis sakė, kad to, ko išmoko pavasarį, tiek jis, tiek mokiniai nepamiršo iki rudens.
„Mano vaikai, vienuoliktokai, dvyliktokai, jau yra suaugę žmonės. Dabar per nuotolinį mokymą virtualiai susitinkame trumpam, aptarti, kas sekasi, o kas – ne.
Viskas vyksta „Moodle“ aplinkoje. Joje paskelbiu savaitės planus, kaip dirbsime. Darbas atrodo taip: mokiniai visą savaitę mankštinasi, sportuoja, kasdien stengiasi nueiti 7,5 tūkst. žingsnių, taip pat bent du kartus per savaitę atlieka jėgos treniruotę. Pagal galimybes daro rytinę mankštą. Stengiamės, kad raumenys gautų krūvio“, – pasakojo mokytojas.
Jo mokiniai taip pat pildo savistabos žurnalą – pažymi, kada gulasi, kada keliasi, kiek išgeria vandens, kiek nueina žingsnių, kiek ir kokių pratimų atlieka, kiek laiko būna gryname ore.
„Miego ir poilsio režimas yra labai svarbu. Pavasarį to nekontroliavome, o dabar, po pirmos nuotolinio mokymo savaitės, paaiškėjo, kad mokiniai eina gulti ir dvyliktą, ir antrą nakties. Priklausomai nuo pamokų tvarkaraščio ir namų darbų. Prašiau, kad mokiniai susidėliotų dienotvarkę, mat tai svarbu, kiek pailsi kūnas ir smegenys.
Mano mergaitės daug mokosi, iki vėlyvos nakties atlieka namų darbus. Sakau joms: po kurio laiko bus sunku mokytis. Prašau, kad dienos metu pajudėtų bent dešimt minučių, o po pamokų pasivaikščiotų valandą“, – pasakojo mokytojas.
Rytais jo mokiniai daro mankštą pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijas.
„Tai pratimų kompleksas, o pabaigoje – trumpa meditacija. Tuos pratimus lengva išmokti. Tad tinka vaikams, kurie ryte dar nenori jungti kompiuterio, nes nuo jo jau bloga“, – sakė pedagogas.
Mokiniai, tarp kurių – vos vienas vaikinas, O. Batučiui siunčia žingsniamačio ar programėlės „Workout“ ekrano nuotraukas.
Taip pat skaitykite
Be to, pavasarį O. Batučio mokiniai dalyvavo akcijoje – turėjo atlikti mankštą ant laiptų. Vaikai ėjo į parkus, kitas vietas gamtoje, kur yra laiptai, ten darė mankštą, o paskui siuntė mokytojui nuotraukas.
„Paskui tas nuotraukas suklijavau į koliažą“, – sakė pedagogas.
Taip pat visi O. Batučio mokiniai dalyvavo nuotolinėje fizinio ugdymo pamokoje, į kurią rinkosi įvairių šalių vaikai – iš viso per 50 tūkstančių.
Taip pat prieniškiai vaikai dalyvavo užsienio mokytojų pamokose, mankštinosi ir Lietuvos sporto klubų trenerių nuotolinėse treniruotėse.
O. Batutis neslėpė, kad nagrinėdamas mokinių žurnalus randa ir sau naujų dalykų.
„Tarkime, gerą treniruotę iš „Youtube“ įdeda ar kaip kokia nors jaunimui žinoma tinklaraštininkė rodo savo pratimus. Peržiūriu, ar tie pratimai taisyklingi“, – pabrėžė pedagogas.
O kaip įvertinti mokinius, kai dirbama per atstumą, nematant, ar kuris nors netinginiauja?
„Jei nori dešimtuko, vaikas turi dalyvauti ne mažiau nei dviejose jėgos treniruotėse per savaitę, per dieną nueiti ne mažiau nei 7,5 tūkst. žingsnių, laikytis režimo ir nevėluoti pateikti savo rodiklių“, – apibūdino pedagogas.
Jis supranta, kad nuotolinio ugdymo metu daug kas pagrįsta pasitikėjimu, bet pedagogas sako neturėjęs priežasčių savo vaikais nusivilti, tikisi ir neturėsiantis.
„Nebuvo atvejo, kad turėčiau neigiamą pažymį rašyti“, – sakė mokytojas.
O. Batutis pasakojo pakitusio darbo iššūkius aptariantis ir su kolegomis – jie taip pat panašiai dirba.
Patyręs fizinio ugdymo mokytojas neskuba smerkti tų pedagogų, kurie galbūt ne taip uoliai savo mokinius skatina fiziškai judėti. Be to, anot jo, prasmingos ir tos užduotys, per kurias prašoma ieškoti informacijos apie sporto šakas, sportininkus.
„Bet mano pagrindinis tikslas yra toks – karantino metu, kai mokomasi nuotoliniu būdu ir daug laiko praleidžiama prie kompiuterio, vaikai turi judėti. Ir ne mieste, kur aplinkui daug žmonių, o saugioje aplinkoje – gamtoje. Tam turime tinkamas sąlygas. Juk vos išėjus iš Prienų veriasi miškas, o nuo ten veda takai iki pat Birštono“, – sakė mokytojas.
Pasitiki vaikų sąmoningumu
Savo įžvalgomis, kaip fizinio ugdymo mokytojai veda pamokas nuotoliniu būdu, Lietuvos sporto universiteto (LSU) interneto svetainėje yra pasidalijusi šio universiteto dėstytoja Lietuvos fizinio ugdymo mokytojų asociacijos prezidentė dr. Laima Trinkūnienė.
Ji pasakojo, kad dažniausiai mokytojai kiekvieną fizinio ugdymo pamoką siunčia mokiniams ne trumpesnį nei 30 minučių vaizdo filmuką, kad vaikai sportuotų namuose, atlikdami įvairius pratimus.
„Kai karantinas baigsis, sugrįžę į mokyklą jie turės parodyti klasės draugams grupelėse išrinktus 10 labiausiai patikusių pratimų. Vyresniųjų klasių moksleiviams dažniausia užduotis – parengti pratimų kompleksus atskiroms raumenų grupėms ir atsiųsti mokytojui, o sugrįžus į mokyklą – juos pademonstruoti. Mažiukams siunčiami vaizdo filmukai su linksmais pratimais, kuriuos reikia dvi savaites atlikti ir gerai išmokti, kad vėliau klasėje galėtų kartu įtvirtinti“, – aiškino L. Trinkūnienė.
Ji nesibaimina, kad fiziniam aktyvumui per nuotolinį mokymą bus skiriama mažiau dėmesio.
„Tas mokinys, kuris buvo fiziškai aktyvus per įprastas fizinio ugdymo pamokas, bus aktyvus ir šiuo laikotarpiu“, – aiškino L. Trinkūnienė.
