Dalies keliautojų planus keičia geopolitika, degalų mokesčiai – laimi Lietuvos kurortai

Dėl išaugusių aviacinio benzino kainų brangstančios kelionės į užsienį gali paskatinti lietuvius šią vasarą dažniau rinktis poilsį gimtinėje, sako dalis turizmo verslo atstovų. Anot jų, šią tendenciją jau išduoda augančios išankstinės rezervacijos Lietuvos kurortuose. Kiti kelionių organizatoriai tvirtina, kad gyventojai atostogų planų užsienyje neatsisako, o prisitaiko prie pasikeitusių kainų.

Karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose sukėlė staigų naftos kainų šuolį pasaulinėse rinkose, o tai lėmė ir aviacinių degalų brangimą.

Kelionių organizatorių aiškinimu, degalų kaina sudaro apie pusę keleivių pervežimo savikainos, todėl toks reikšmingas jos padidėjimas tiesiogiai didina kelionių organizavimo kaštus.

Dėl šios priežasties dalis aviakompanijų, reaguodamos į išaugusias sąnaudas, pradėjo taikyti papildomus degalų mokesčius.

Tai ne pirmas kartas, kai bendrovės nusprendžia taikyti tokį mokestį. Pavyzdžiui, aviacinio benzino kainos svyravimo dedamoji buvo naudojama ir 2022 m. dėl staigios energetinių išteklių infliacijos.

Kaip galima pastebėti, degalų mokestis keleiviui šiuo metu gali svyruoti ir 70, ir 120 eurų, todėl kai kurioms šeimoms kelionės į užsienį pabrangsta ir keliais šimtais eurų.

Daugiau rezervacijų Lietuvoje

Lietuvos turizmo rūmų prezidentės Linos Nosevič teigimu, būtent dėl to jau dabar matomas išaugęs Lietuvos gyventojų, ypač šeimų, susidomėjimas sveikatinimo poilsiu Druskininkuose ar Birštone. Taip pat pastebima ženkliai daugiau, lyginant su ankstesniais metais, rezervacijų poilsiui pajūryje vasarą.

Kurortuose veikiančių įstaigų atstovai pastebi išaugusį išankstinių pardavimų mastą.

„Tikėtina, kad tai lemia tiek geopolitinė situacija, kai dalis keliautojų poilsį Turkijoje ar Egipte keičia poilsiu Lietuvoje, tiek ir neapibrėžtumas dėl kelionių organizatorių taikomų degalų mokesčių, kurie neleidžia planuoti tikslaus kelionių biudžeto“, – komentavo L. Nosevič.

Bendrovės „NoriuNoriuNoriu“ vadovė Laura Jasaitė-Jankauskė taip pat teigė mananti, kad dalis Lietuvos gyventojų šią vasarą dažniau į savo planus įtrauks ir poilsį šalies viduje, ypač pajūryje.

„Augant vietinio turizmo paklausai, natūralu, kad ilgainiui gali didėti ir kainos, ypač apgyvendinimo sektoriuje.

Kol kas kainos ilsėtis Lietuvoje atrodo labai panašios kaip ir praėjusiais metais, todėl labiausiai išloš tie, kurie vietas rezervuos iš anksto. Vėliau, didėjant užimtumui, galimas kainų augimas“, – pažymėjo L. Jasaitė-Jankauskė.

Pasidairius po įvairias poilsio pasiūlymų platformas, matyti, kad atostogos vasarą dviem Lietuvos pajūryje gali kainuoti gana įvairiai, priklausomai nuo komforto lygio ir pasiūlymo tipo.

Trumpesni, akciniai ar ne sezono pasiūlymai gali prasidėti maždaug nuo 50–100 eurų už vieną nakvynę dviem, tačiau įprastai 2–3 nakvynių poilsis su pusryčiais ar papildomomis paslaugomis kainuoja apie 150–400 eurų ir daugiau. Vasaros piko metu, ypač liepos–rugpjūčio mėnesiais, kainos dažnai dar labiau išauga.

Keliones perka ir iš II pakopos pensijų lėšų

Nepaisant bendros kelionių į užsienį brangimo tendencijos, pasak L. Jasaitės-Jankauskės, šiuo metu rinkoje vis dar galima rasti gana palankių pasiūlymų.

„Tiek kelionių organizatoriai, tiek viešbučiai yra suinteresuoti pritraukti keliautojų“, – sakė ji.

Nacionalinės turizmo verslo asociacijos vadovė Žydrė Gavelienė atkreipė dėmesį, kad papildomą degalų mokestį įvedė ne visos kelionių agentūros, jis taikomas maždaug 30 proc. Lietuvoje parduodamų kelionių.

Pašnekovės tvirtinimu, iš antrosios pensijų pakopos lėšas atgavę gyventojai linkę aktyviau planuoti keliones. Nors prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose kelionių pardavimas buvo sumažėjęs, Ž. Gavelienės tvirtinimu, vėliau jis atsigavo.

„Tą rodo ir Estijos duomenys, kai pinigai buvo paleisti iš pensijų fondų. Natūralu, kad paklausa bus žymiai didesnė. Ar visi atostogaus Lietuvoje? To niekada nebūdavo, nes tam tiesiog nepakanka infrastruktūros, tai žmonės vis tiek kur nors važiuos“, – sakė ji.

Anot Ž. Gavelienės, žmonės ne tik įsigyja anksčiau planuotas keliones, bet ir renkasi brangesnius ar ilgesnius variantus, pavyzdžiui, kruizus ar keliones į tolimesnes, egzotines šalis.

„Kol kas nematau ženklų, kad keliautojai atsisakytų atostogų užsienyje. Labiau matau nerimo, ar nebus dar papildomo mokesčio, ypač jei kalbame apie žmones, kurie galbūt iš paskutiniųjų nusipirko tą kelionę“, – sakė asociacijos vadovė. Ji pabrėžė, kad poreikis atostogauti išlieka stiprus.

Poilsis Lietuvoje išlieka populiarus

Keliones organizuojančios įmonės vadovas Rimvydas Širvinskas-Makalius antrino kol kas nematantis aiškios tendencijos, kad dėl išaugusių degalų kainų lietuviai atsisakytų kelionių į užsienį ir dažniau rinktųsi poilsį Lietuvoje.

„Rezervacijų skaičius iš esmės išlieka panašus. Vertinti situaciją šiuo metu dar sudėtingiau ir dėl papildomo faktoriaus – II pensijų pakopos išmokos nemažai žmonių paskatino aktyviau planuoti ir rezervuoti keliones į užsienį. Tokių užsakymų skaičius pastarąją savaitę patrigubėjo. Tačiau padvigubėjo ir poilsio Lietuvoje užsakymų skaičius“, – LRT.lt komentavo R. Širvinskas.

Apibendrindamas jis teigė, kad gyventojai kelionių neatsisako. Atsiradusi priemoka už degalus paprastai būna nedidelė ir negali viršyti 8 proc. kelionės kainos, sakė R. Širvinskas.

Jei kaina išauga labiau (ypač tiems, kurie buvo pasirinkę pigesnes keliones), žmonės dažniausiai kelionės visai neatsisako. Pasak kelionių organizatoriaus, tokiu atveju jie prašo pasiūlyti jų biudžetą atitinkantį variantą su jau įskaičiuotu degalų mokesčiu, tuomet iš naujo renkasi kitą kelionę ir sudaro naują sutartį.

„Poilsis Lietuvos pajūryje išlieka populiarus, tačiau nepamirščiau ir kitų kurortų. Kol kas dar anksti teigti, kad degalų kainų pokyčiai reikšmingai keičia keliautojų pasirinkimus ar poilsio Lietuvoje kainas, tam patvirtinti arba paneigti dar trūksta šiek tiek laiko“, – apibendrino R. Širvinskas.