Lietuvoje

2020.10.22 20:00

Griaunamos vilos istorija Kaune atsiremia į 5 metų senumo dokumentą: kodėl pastato nebuvo kultūros vertybių registre?

Valdemaras Šukšta, LRT.lt2020.10.22 20:00

Praėjusią savaitę Kaune kilo skandalas dėl griaunamos tarpukariu pastatytos Aleksandro Gordevičiaus projektuotos art deco stiliaus vilos. Griovimo nepavyko sustabdyti iš pirmo karto, tačiau dabar tokie darbai yra sustoję. Šiuo metu nagrinėjama, kodėl kultūriniame draustinyje esantis pastatas nebuvo apsaugotas, baksnota į prieš penkerius metus priimtą nutarimą neįrašyti namo į kultūros vertybių registrą. LRT.lt grįžo į šios istorijos pradžią: kaip anuomet Kauno savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba sprendė klausimą dėl šios vilos neįtraukimo į registrą? Tada buvo teigiama, kad pastatas yra prastos būklės, architektūriškai sudarkytas.

Sieks atstatymo

Šią savaitę LRT TELEVIZIJAI Kauno miesto savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmininkas Vytautas Petrušonis sakė, kad yra daug objektų, kurie nėra saugomi kitu statusu, o kadangi šis pastatas yra Žaliakalnio draustinyje, jam galioja visi reikalavimai, buvo manoma, kad jis yra tam tikroje patikimoje apsaugoje.

Kultūros paveldo departamento (KPD) vadovas Vidmantas Bezaras sakė, kad ekspertų išvada, kuria remiantis nuspręsta neįtraukti pastato į registrą, kelia abejonių. Situacija bus tiriama, neatmetama, kad bus kreipiamasi į prokuratūrą dėl viešo intereso pažeidimo.

Pirmadienį KPD Kauno skyriaus išplatintame pranešime buvo rašoma, kad sugriautas vilos dalis savininkui reikės atstatyti. Pastatas turės atrodyti toks, koks buvo iki suniokojimo.

„KPD smerkia tokius namo Perkūno al. 11 savininko veiksmus. Tai nesovokiamas barbarizmas, spjūvis į veidą ir visuomenei, ir paveldo specialistams, ir tarptautiniams ekspertams. KPD šį griovimo atvejį traktuoja kaip ypatingai brutalų ir paminantį esminius ir paveldosaugos, ir visuomenės viešojo intereso principus. KPD netoleruos nelegalių veiksmų saugomose kultūros paveldo vietovėse ir padarys viską, kad pažeidimus padarę asmenys visapusiškai atsakytų už juos, o istorinis statinys atgautų jam būdingą architektūrinę išraišką“, – pranešime cituojamas V. Bezaras.

Inspektoriai lauks paveldosaugininkų sprendimo, ar namą dar galima atstatyti.

Kauno miesto savivaldybės Paveldo skyriaus vedėjaus Saulius Rimas LRT.lt teigė, kad institucijos derinasi pozicijas ir taikys savo kompetencijoje esančias priemones.

„Bus siekiama savavališkos statybos padarinių pašalinimo (t.y. pastato atstatymo) ir žalos atlyginimo“, – minėjo jis. Jis pridūrė, kad per pastaruosius penkerius metus nebuvo gauta jokių raštų, prašymų ar užklausimų dėl šio pastato.

„Mano žiniomis, pastate iki 2009 metų buvo socialinis būstas. 2009 m. namas grąžintas natūra – atkurtos nuosavybės teisės. Apie pastato priežiūros ar remonto darbus tuo metu neturiu informacijos“, – sakė S. Rimas.

Perkūno alėjos 11 sklypo savininkas, kuriame stovi apgriauta vila Artūras Dankovskis anksčiau žurnalistams teigė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) patikino, jog jam nereikia leidimo griauti pastato.

Sugriautas vilos dalis savininkui reikės atstatyti. Pastatas turės atrodyti toks, koks buvo iki suniokojimo.

Svarstyme prieš 5 metus: „vertingųjų savybių šiame pastate nėra“

LRT.lt gavo Kauno miesto savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžio protokolo kopiją, kuriame dokumentuotas pastato, esančio Perkūno al. 11 svarstymas, ar neįtraukti jo į kultūros vertybių registrą. Svarstymas vyko 2015 m. gruodį.

Klausimą pristatė S. Rimas, kuris ir tada buvo Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas. Jis teigė, kad Perkūno al. 11 esantis namas, pagal Kauno m. savivaldybės 1-ojo Žaliakalnio kultūrinio draustinio specialųjį planą, priskiriamas ketvirtosios kultūrinės vertės kategorijai. Tokie pastatai įvardijami, kaip „turintys vertingųjų savybių ir siūlomi įrašyti į kultūros vertybių registrą“.

„Šiai kategorijai priskirti autentiški istoriniai pastatai, juose galėjo būti atliktas kapitalinis remontas, rekonstrukcija pritaikant kitai paskirčiai ar priežiūros interesais, tačiau juose išliko pagrindinių vertingųjų savybių visuma. Tai architektūriniu, urbanistiniu, istoriniais aspektais vertingi, raiškaus charakterio, geros ir vidutinės būklės, įvairaus statybos laikotarpio, architektūrinio stiliaus bei stilistikos, skirtingoms tipologinėms grupėms atstovaujantys pastatai“, – aiškino S. Rimas.

Tačiau pastatas buvo įvertintas kaip prastos būklės bei sudarkytas architektūriniu atžvilgiu. Bendrovė „Skema“ dalinėje pastato ekspertizėje konstatavo, kad namo konstrukcijos yra faktiškai avarinės. Be to, paveldosauginį vertinimą atliko nekilnojamojo kultūros paveldo spec. ekspertė Diana Pikšrienė.

„Atlikus pastato vizualinius architektūrinius tyrimus bei įvertinus techninę būklę padarytos šios išvados: pastatas neturi aiškios harmoningos architektūrinės kompozicijos, jis nepasižymi darniomis proporcijomis, plius šis pastatas yra avarinės būklės. Pastato faktinė 2015 metų padėtis neatitinka 1928 m. inžinieriaus A. Gordevičiaus parengto projekto, pagal kurį buvo pastatytas šis objektas. Šis pastatas taip pat neturi aiškaus stiliaus, autentiškas plano kontūras nėra išlikęs – pastatas apraizgytas priestatais (verandomis ir lauko laiptinėmis).

Taip pat, kaip tada teigė D. Pikšrienė, pirminės pastato medinės konstrukcijos yra naudojamos 81 metus (nuo 1934 metų), o tai neatitinka statybos techniniame reglamente nurodyto rąstinio gyvenamojo namo gyvavimo trukmę – 60 metų.

„Laikančios konstrukcijos (sienos ir stogo konstrukcijos) yra avarinės ir pavojingos naudoti. Pastato susidėvėjimo procentas – 70 proc. Mano nuomone, vertingųjų savybių šiame pastate nėra“, – pranešė D. Pikšrienė.

Pastatas buvo įvertintas kaip prastos būklės bei sudarkytas architektūriniu atžvilgiu.

Išklausius vertinimo, suabejota, ar verta pastatui priskirti papildomus paveldosauginius reikalavimus, kilo klausimas, ar galima inicijuoti specialiojo plano pakeitimą, kad būtų galima pakeisti pastato kategoriją.

S. Rimas atsakė, kad tai užtruktų ir kainuotų nemažai lėšų, nes reiktų kartoti daugelį teritorijų planavimo procedūrų. Jis priminė, kad tuo metu galiojusio plano parengimas vyko penkerius metus ir nėra garantijos, kad pataisius vieną sprendinį nereikės koreguoti kitų.

„Manau, kad kol kas neprisikaupė kritinė masė tokių problemų, kad reiktų užsakyti visą specialiojo plano korektūrą“, – pridūrė S. Rimas.

Svarstyme buvo ir dabartinis sklypo savininkas A. Dankovskis. Jis teigė, kad pastatas priklausė Kauno miesto savivaldybei ir 50 metų nebuvo tvarkomas.

D. Pikšrienė taip pat pakomentavo apie pastato techninę būklę: Skenos“ ekspertas Arnoldas Zeltinis nustatė, kad medinių tašų sienos, medinis balkonas ir denginys, medinės perdangos yra paveiktos puvimo ir biologinių kenkėjų, o betoniniai pamatai – suirę.

Mano nuomone, vertingųjų savybių šiame pastate nėra, – pranešė D. Pikšrienė.

Svarstant dėl pastato neįtraukimo į registrą, vertinimo taryboje buvo išsakomi argumentai, kad pastatas architektūrine prasme yra labai blogai prižiūrėtas. Taip pat paminėta: jei pastatas nebūtų suniokotas priestatais, gal ir būtų naudinga jį papildomai saugoti. Kauno kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmininkas V. Petrušonis balsuodamas susilaikė.

„Šio ir kitų panašių pastatų saugojimo statuso keitimui būtina, kad savivaldybė inicijuotų specialiojo plano keitimą“, – pridūrė jis.

Iš viso 5 tarybos nariai balsavo už tai, kad pastatas būtų neįrašytas į Kultūros vertybių registrą, 1 buvo prieš, o 3 – susilaikė. Priimto spendimo motyvuose parašyta, kad pastatas Perkūno al. 11 neatitinka nustatyto autentiškumo požymių kriterijaus, kurie yra nurodyti kultūros ministro įsakymuose.

Meras: namas gal ir turi vertybių, bet gal tik ant popieriaus

Kauno miesto savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas LRT.lt perduotame komentare sakė, kad Perkūno al. 11 sklypas nuo pat Nepriklausomybės laikų buvo grąžintinas turtas tikriesiems savininkams. O į tokį statusą turintį turtą savivaldybė negali investuoti, vadinasi, negalėjo prižiūrėti, remontuoti ar renovuoti. Tik prieš dešimtmetį minėta vila tapo privačia nuosavybe.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis ketvirtadienį LRT.lt sakė, kad jis su kitais savivaldybės darbuotojais buvo susitikęs su A. Dankovskiu. Bus ieškomo bendro sprendimo šioje situacijoje ir padėti tiek bendruomenei, tiek sklypo savininkui.

„Na jis taip suprato gyvenimą, reikės šiek tiek auklėti ir kažkuo bandysime ir jam padėti, ir bendruomenei. Pažiūrėjus į tą namą, jis vertybes gal ir turi, bet jos gal tik ant popieriaus buvo. Bet taip elgtis negalima, savavališkai negalima. Pirmiausia reikia susitvarkyti dokumentaciją. Dabar jis yra supratęs, pagal mane, ir yra kaip yra. Pats savo turtą sugadino“, – kalbėjo V. Matijošaitis.

Statybų inspekcija: griovė be leidimo

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos (VTPSI) atstovė viešiesiems ryšiams Diana Dambrauskienė LRT.lt atsiųstame atsakyme nurodė, kad, pagal Statybos įstatymą, kultūros paveldo statinys yra ypatingasis statinys, tada leidimas nugriauti jį yra privalomas. Tam išduodamas Statybą leidžiantis dokumentas (SLD), kuris, šiuo atveju, leistų nugriauti pastatą.

Pastatas Perkūno alėjoje, pasak VTPSI atstovės, remiantis KPD bei Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus informacija, atitiko Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme ir Statybos įstatyme apibrėžtą „kultūros paveldo statinio“ sąvoką. Šis statinys laikomas ypatingu, todėl jo griovimui SLD būtinas. Dokumentą, kai jis privalomas, išduoda savivaldybė. Šiuo atveju – jo nebuvo.

„Statybos inspekcija, patikrinusi duomenis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, nustatė, kad gyvenamojo namo, esančio Perkūno al. 11, Kaune, griovimui SLD neišduotas“, – rašoma D. Dambrauskienės atsakyme.

Kokios baudos gresia už minimos vilos griovimą?

„Juridiniam asmeniui (šiuo atveju – rangovui) už ypatingojo statinio savavališką griovimą saugomoje teritorijoje skiriama bauda nuo 9 tūkst. iki 15 tūkst. eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo 15 tūkst. iki 19 tūkst. eurų“, – apie Statybos įstatyme nurodytą baudą atsakė D. Dambrauskienė.

Gyvenamojo namo, esančio Perkūno al. 11, Kaune, griovimui SLD neišduotas.

Ji pridūrė, kad fizinio asmens (šiuo atveju – sklypo savininko) atsakomybė už ypatingo statinio savavališką griovimą kultūros objekto paveldo objekto teritorijoje numatyta Administracinių nusižengimų kodekse. Pagal ji, savavališkas griovimas užtraukia baudą nuo 4 300 iki 6 000 eurų.

VTPSI atstovė taip pat pabrėžia, kad statinio griovimas yra statybos rūšis, kurios tikslas – išardyti, išmontuoti visas statinio konstrukcijas. Todėl statinys laikomas nugriautu, jei išardytos visos jo konstrukcijos, išskyrus likusias giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi.

„Statinio dalių griovimo darbai, atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, nelaikomi statinio griovimu“, – mini D. Dambrauskienė.

Yra kelios išimtys, kai SLD griovimui gauti neprivalu: kai statinys griaunamas vykdant teismo sprendimą ar VTPSI privalomąjį nurodymą, kai griaunamas krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantis neypatingasis statinys. Taip pat – kai nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei išardomos ar pašalinamos statinio dalys, likusios po jo avarijos ar stichinės nelaimės, pašalinamos sunykusio, sugriuvusio statinio likusios dalys, kai nugriaunamas atskirai stovintis neypatingasis statinys. D. Dambrauskienė pažymi, kad vadovaujantis Statybos įstatymu, SLD nereikia atskirai stovinčio neypatingojo statinio griovimui.

Taip pat skaitykite