Alytaus padangų perdirbimo įmonėje vis dar gesinami ugnies židiniai, panašu, kad ir ekstremalioji situacija savivaldybėje greitai nebus atšaukta. Tiek gyvenvietės meras, tiek gyventojai visą savaitę negaili kritikos ministrei ir institucijoms. Kad šioje kritinėje situacijoje trūko lyderystės iš valstybinių institucijų, patvirtina ir ekspertė.
„Apie šio gaisro padėties likvidavimą bus galima kalbėti gerokai vėliau, nes dar labai ilgai užtruks padarinių šalinimas, bet reikėtų paminėti, kad trūko lyderystės iš valstybinių institucijų. Valstybinės institucijos nesiėmė atsakomybės suvaldyti šiai situacijai ar padėti jai suvaldyti“, – LRT TELEVIZIJAI sako Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė Renata Baniulienė.
Anot ekspertės, savivaldybė, paskelbusi ekstremalią situaciją ir veikusi pagal nustatytus planus, kai kuriais veiksmais net ir nustebino – tiek buvo padaryta. Kaip pavyzdį pašnekovė įvardija reabilitacijos centro evakavimą.
Taip pat skaitykite
„Realus evakavimas tikriausiai įvyko pirmą kartą Lietuvoje gresiant pavojui. Turiu omeny, kad ne įvykus gaisrui, kažkokiam konkrečiam pavojui ar grėsmei, o vien tiktai galvojant apie tai, kas vyks ateityje. Tai buvo padaryta – žmonės buvo iškeldinti, kad jų nereikėtų staiga naktį išvežti“, – tvirtina R. Baniulienė.
Jos teigimu, valstybiniu lygiu nebuvo imtasi pakankamai veiksmų. Visų pirma, teigia ji, turėjo būti pradėti koordinuoti veiksmai.
Taip pat skaitykite
„Buvo pradėtos teikti pajėgos iš visos Lietuvos. Taip pat viešojoje erdvėje buvo informacijos, kad buvo pasitelkta tarptautinė pagalba. O tai yra sąlyga, kada reikia tą situaciją koordinuoti valstybės lygiu.
Ką tai reiškia: turėjo susirinkti Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisija. Taip, ji susirinko, bet ji priėmė sprendimą neskelbti valstybės lygio ekstremalios situacijos. Taip, ko gero, nebuvo poreikio. (...) Bet jie turėjo sušaukti valstybės operacijų centrą ir (...) turėjo būti koordinuojama visa pagalba, veiksmai, telkiami visi ištekliai“, – vardija R. Baniulienė.
Taip pat skaitykite
Ekspertė išskiria ir kitą svarbų aspektą šioje situacijoje – komunikaciją. Anot jos, labai didelė problema, kad viešojoje erdvėje pasklidusi informacija – labai prieštaringa, ypač skleidžiama iš valstybės ir iš savivaldybės pusių.
„Taip nutiko, matyt, todėl, kad nebuvo koordinuojama valstybės lygiu. Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija turėjo paskirti operacijų centrą, per kurį bus koordinuojama ir ta pati informacija visuomenei“, – tvirtina ji, pridurdama, kad šioje situacijoje yra ir tam tikra dalis neišmanymo.
Plačiau žiūrėkite LRT TELEVIZIJOS „Laba diena, Lietuva“ nuo 56.28 min.:
