Vokietijos automobilių pramonės milžinei „Aumovio“ paskelbus apie planus trauktis iš Kauno Laisvosios ekonominės zonos, kita čia dirbanti Vokietijos įmonė „Hella Lithuania“ teigia tokių planų neturinti. Pasak bendrovės vadovo, planuojama augti, tačiau trūksta darbuotojų. Užimtumo tarnybos duomenimis, gamybos įmonių, patiriančių sunkumų dėl darbuotojų trūkumo ir augančių darbo sąnaudų, daugėja.
Gamykloje Kauno Laisvojoje ekonominėje zonoje gaminami automobilių elektronikos komponentai. Pavyzdžiui, radarai.
„Radaras yra labai svarbus, jis – ryšys su aplinka. Gauna signalus, kas vyksta aplink automobilį, o vairuotojams padeda vairuoti saugiai“, – teigia „Hella Lithuania“ vykdomasis direktorius Maximas Zakletskis.
Kitai Vokietijos automobilių pramonės įmonei „Aumovio“ paskelbus apie pasitraukimą iš Lietuvos, „Hella Lithuania“ vadovas sako, jų planai kiti.
„Turime rimtą planą augti. Gal ne taip intensyviai, kaip planavome prieš kelerius metus. Kiekvienais metais kas nors vyksta. Buvo Covid-19, po jo susidūrėme su pasauline puslaidininkių krize, tada – geopolitinės įtampos. Bet nepaisant visko, Lietuvoje jaučiamės patogiai. Norėtume pasilikti ir žiūrime į priekį mažiausiai 5–6 metus“, – tikina jis.
Pasak įmonės vadovo, dar vienas iššūkis – rasti darbuotojų ir juos išlaikyti. Užimtumo tarnybos duomenimis, Kaune ir regione penktadalis laisvų darbo vietų – gamybos įmonėse.
„Apie 16 procentų yra įrengimų ir mašinų operatorių bei technikų, taip pat stebime ir pagalbinių darbuotojų poreikį, nekvalifikuoto darbo, kur yra pakuotojai“, – teigia Užimtumo tarnybos skyriaus vedėja Guoda Dociūtė.
Beveik 40 procentų šių pasiūlymų – kvalifikuotiems darbuotojams ir amatininkams.
„Tos darbo vietos yra automatizuojamos, stengiamasi modernizuoti, tad ir darbuotojų poreikis, daugiau kvalifikuotų, yra jaučiamas“, – sako Užimtumo tarnybos skyriaus vedėja.
Paklaustas, kokių darbuotojų ieško „Hella Lithuania“, jos vadovas atsako trumpai – protingų.
„Mūsų gamykla – ne garažas, ji šiuolaikiška, automatizuota. Naudojame daug dirbtinio intelekto, o tai kelia reikalavimus būsimiems darbuotojams. Jie turi išmanyti kompiuterius ir suprasti naujausius pokyčius. Taigi mums reikia žmonių su smegenimis, žmonių su rankomis, bet taip pat mums reikia žmonių jau turinčių pagrindinių žinių“, – teigia „Hella Lithuania“ vykdomasis direktorius.
Užimtumo tarnybos apklausoje maždaug pusės gamybos įmonių netenkino darbo ieškančiųjų profesinis pasirengimas. Personalo atrankų įmonės vadovas sako, kad dalis ieškančiųjų darbo pramonės įmonėse nenori dirbti, pavyzdžiui, dėl darbo pamainomis ar nuostatų, kad jis mažiau prestižinis.
„Jei pasižiūrėtume, kaip juda darbo rinka ir kaip keičiasi, tai būtent dirbtinio intelekto revoliucija didžiausią riziką kelia būtent ofiso darbams. Tikėta, kad pramonės, gamybos darbai, nors ir keičiasi, vadinasi jiems reikės aukštesnių įgūdžių, tačiau jie turi didesnį potencialą išlikti“, – komentuoja „Biuro“ vadovas Jurgis Kovas.
Tuo metu Užimtumo tarnybos apklausa parodė, kad daugėja gamybos įmonių, patiriančių sunkumų dėl darbuotojų trūkumo ir augančių darbo išlaidų.
„Įmonės nurodė, kad tikrai neplanuoja labai didelio augimo, kad stengsis išlaikyti tas pačias apimtis, pajėgas ir kad investuos į žmogų ir žmogaus mokymus“, – tikina G. Dociūtė.
Užimtumo tarnybos duomenimis, pernai trūkstant darbuotojų šeštadalis apklaustų įmonių turėjo atsisakyti dalies užsakymų.
