Išgirdus „visiškai nepasveiksite“ autoimuninę ligą suvaldyti padės 5 produktų atsisakymas. Tuo įsitikino LRT TELEVIZIJOS laidos „Klauskite daktaro“ herojė Dovilė, kuri dėl reumatoidinio artrito begalėjo judėti su ramentais, nors prieš tai savo gyvenimą siejo su judesiu.
Dar prieš penkerius metus ramentai buvo Dovilės Mickūnienės kasdienybė. Medikai prognozavo jai gyvenimą neįgaliojo vežimėlyje. Iki tol aktyvi moteris, visą savo gyvenimą siejusi su sportu ir judėjimu, dėl autoimuninės ligos sukeltų skausmų nebegalėjo sportuoti, rūpintis šeima, verslu, savimi. Tačiau nenoras pasiduoti ir tinkama mityba prisidėjo prie to, kaip moteris gyvena ir atrodo šiandien.
Profesionali fitneso trenerė daugiau nei dešimt metų kovoja su autoimunine sąnarių liga – reumatoidiniu artritu. Dovilė pamena: vieną rytą atsikėlė su itin skaudančiu ir sutinusiu dešinės rankos riešu. „Negalėjau nieko padaryti, atlikti jokių judesių“, – tikina ji.
Po savaitės sustingo dešinysis kelias. Užtruko kelis mėnesius, kol buvo nustatyta, dėl ko taip nutiko, po to dvejus metus dar buvo tikslinama diagnozė – at tai reumatoidinis artritas, ar Bechterevo liga, mat ligos eiga buvo netipinė.
„Pats liūdniausias sakinys, perskaitytas po gulėjimo ligoninėje išraše, kad visiško pasveikimo nebus. Šitas dalykas labai liūdino. <...> Pati pradžia buvo siaubinga, susitaikyti su tuo buvo be galo sunku“, – pasakoja pašnekovė.
Daugumai autoimuninių ligų įtakos turi vienos ar kitos maistinės medžiagos netoleravimas.
A. Unikauskas
Dovilė neslepia – tada labai smarkiai verkusi. Buvo laikas, kai ji nebegalėjo judėti be ramentų. Priimti tą mintį, kad gali vaikščioti tik su ramentais, labai sunku psichologiškai, patirtimi dalijasi laidos herojė.
Jos liga pasireiškė einant 26–27 metus – po maždaug 11 mėnesių nuo sūnaus gimimo. Dovilė galiausiai nebuvo pajėgi vaiko ne tik nuprausti, bet net ir pakelti. Ji ilgą laiką negalėjo pripažinti neįgaliojo vežimėlio, ramentų, namuose judėdavo ramstydamasi į baldų paviršius, sienas, užlipti į antrą aukštą pavykdavo tik keturiomis. „Laiptinėje ar viešumoje – vyro parankė. Vengdavau viešumos, nes mano eisena buvo sulinkusi“, – kalba Dovilė.
Ji pati patyrė: staiga susidūrusiųjų su sunkia liga neramina klausimas – už ką? Tačiau galiausiai, anot moters, pradedi prisijaukinti ir baisiausią ligą.
Literatūrą apie maistą mėgdavusi skaityti laidos herojė sako: skaitant vis užkliūdavo mintis, kad tam tikras maistas kelia uždegimus organizme.
„Kai paskaitai, kad tam tikras produktas kelia uždegimus, o mano sąnariuose nuolat uždegiminis fonas, norėjosi išbandyti. Jeigu vienam padeda, kitam gerai... Be to, profesoriai rašo knygas apie mitybą, kaip veikia uždegimą. Tiesiog nutariau pabandyti“, – pamena ji.
Ko nevalgyti, jeigu turite autoimuninę ligą?
Dovilė ėjo ilgu, keletą metų trukusiu bandymų keliu, tačiau šis kelias pasiteisino. Palaipsniui ji ėmė atsisakyti tam tikrų produktų ir jos būklė vis gerėjo.
Pati pradžia buvo pieno produktų atsisakymas. Nors Dovilė sako ypač mėgusi gerti latę, nustojo. Iš mitybos dingo pusfabrikačiai, saldumynai, miltiniai patiekalai buvo sumažinti iki minimumo.
„Dabar, kai pažiūriu į save prieš penkerius metus, tai visiems sakau, kad esu sveika. Gerėja kūno judesiai, sąnarių amplitudės, kas anksčiau buvo labai sutrikę. Myliu gyvenimą ir džiaugiuosi kiekviena diena“, – džiugesiu dalijasi pašnekovė.
Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriaus Alvydo Unikausko, mityba sergantiems imuninėmis ligomis turi didžiulę reikšmę. Daktaras pažymi, kad autoimuninių ligų yra daugiau, tai ne vien reumatoidinis artritas, bet ir pirmo tipo cukrinis diabetas, išsėtinė sklerozė, Hašimoto tiroiditas, raudonoji vilkligė, Krono liga ir kt.
„Daugumai šių autoimuninių ligų įtakos turi vienos ar kitos maistinės medžiagos netoleravimas. Tai galiausiai sukelia žarnyno pažeidimus, o į tai reaguoja mūsų imuninė sistema. Tai, kaip veši jūsų liga, dažnu atveju priklauso nuo to, ką jūs valgote. Mes sakome, kad 80 proc. imuninės sistemos yra žarnyne, tačiau kas įvyksta sergant autoimuninėmis ligomis? Tam tikrus suvalgytus baltymus mūsų imuninė sistema priima kaip svetimkūnius“, – pasakoja medikas.
Tris dienas gyvenkite be pieno ir jo produktų ir žiūrėkite, kaip jaučiatės. Jeigu tris dienas jų nevalgę jaučiatės geriau ir ypač po to užvalgę suvokiate, kad pablogėjo, gali būti, kad esate jautrūs šiems produktams.
A. Unikauskas
Kad organizmas tinkamai pasisavintų baltymus, jis žarnyne turi juos suskaidyti iki aminorūgščių. Kai baltymai suvirškinami tinkamai, kai visos mūsų žarnyno funkcijos veikia gerai, visa tai patenka į kraują – mes gauname statybinių medžiagų, iš kurių organizmas pasigamina baltymų. Bet įsivaizduokite situaciją, kai žarnynas nebegali tinkamai suskaidyti baltymų, – tada lieka per dideli jų kompleksai, kurie mūsų imuninei sistemai nepatinka.
„Mūsų žarnynas vis tiek supranta, kad reikia juos pasisavinti. Žarnyno sienelėje tarpai tarp žarnyną sudarančių ląstelių padidėja. Tie didesni baltymų kompleksai, kurie nėra tinkami, padidėjus tarpams prasmunka į kraują. Štai į šituos baltymų kompleksus sureaguoja mūsų imuninė sistema. Norime to ar nenorime, prasideda uždegimas.
Bet tie uždegimai visai nebūtinai yra žarnyne – štai, kas įdomiausia. Baltymai galiausiai nuteka į limfinę sistemą, į limfotaką, tie imuniniai kompleksai nunešami kažkur kitur ir imuninė sistema tiesiog susipainioja. Vietoje to, kad užpultų žarnyną, ji užpuolė sąnarius. Nuo maisto išsivystė sąnarių uždegimas. Iš pirmo žvilgsnio tai yra keista, bet dabar, kai informacijos sukaupiama vis daugiau, tampa aišku, kad taip iš tikrųjų gali būti“, – aiškina profesorius.
Sergant autoimunine liga reikia vengti:
– Pieno produktų
– Gliuteno
– Kiaušinių
– Riešutų
– Augalinių aliejų
Paklausta, ar buvo sunku atsisakyti šių maisto produktų, Dovilė teigia, kad ilgainiui ateina supratimas, jog iš suvalgytų produktų, nors ir skanių, organizmas tiesiog nieko negaus. „Kai tu žinai, kad organizmas nepasiims iš jų nieko gero, tada tampa lengviau“, – mintimis dalijasi pašnekovė.
Jeigu sergate autoimunine liga, pravartu pasidaryti maisto netoleravimo testą, tačiau jeigu nenorite to daryti, A. Unikauskas pataria, kaip pasitikrinti, ar ko netoleruojate, galite kitaip.
„Vienas iš variantų – pradėti eliminuoti produktus. Tris dienas gyvenkite be pieno ir jo produktų ir žiūrėkite, kaip jaučiatės. Tada tris dienas – be grūdų, tas pats su riešutais, su kiaušiniais ir kitais produktais. Jeigu tris dienas jų nevalgę jaučiatės geriau ir ypač po to užvalgę suvokiate, kad pablogėjo, gali būti, kad esate jautrūs šiems produktams.
Tačiau egzistuoja tikslesnis būdas, tik jis užtrunka ilgiau. Reikia pradėti nuo vieno produkto, paprastai patariami grikiai, kaip vienas rečiausiai žmones alergizuojančių produktų. Pavyzdžiui, savaitę laiko valgykite tik grikius. Matote, kad viskas gerai, prie grikių kitą savaitę pridėkite kitą produktą. Pamažu įvedinėkite vis po vieną produktą ir galiausiai pagausite produktą, nuo kurio jums blogai. Šitas kelias tikslesnis, bet, kaip jūs suprantate, tam reikia turėti charakterį“, – komentuoja daktaras.
Plačiau – gruodžio 7 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
