Paskelbti 2024 metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai

Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatais 2024 m. tapo choreografė Birūta Komskienė (Birutė Letukaitė), tapytojas Arvydas Šaltenis, režisierė, scenaristė Marija Kavtaradzė, menininkė, menotyrininkė, meno kritikė Laimutė Kreivytė, poetas, prozininkas Alvydas Šlepikas, menininkas Darius Žiūra. 

Komisijos pirmininkas Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius Arūnas Gelūnas paskelbė šių metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatus.

Jais tapo: choreografė Birūta Komskienė (Birutė Letukaitė) už išskirtinius nuopelnus Lietuvos šiuolaikiniam šokiui, jo sklaidos formatų kūrimą ir atlikėjų ugdymą; tapytojas Arvydas Šaltenis už ryškų įnašą į Lietuvos tapybą, už kultūrinį Lietuvos valstybės kūrimą; režisierė, scenaristė Marija Kavtaradze už drąsų ir švelnų kalbėjimą savo kartos balsu Lietuvos ir pasaulio kino ekranuose; menininkė, menotyrininkė, meno kritikė Laimutė Kreivytė už veržlų naujų kultūros teritorijų atvėrimą, meno paradigmas keičiančią veiklą; poetas, prozininkas Alvydas Šlepikas už kūrybišką lietuvių literatūros tradicijos atnaujinimą; menininkas Darius Žiūra už vizionierišką žvilgsnį į kintančią Lietuvos tikrovę, metafizinį kūrybos skambesį.

Visuomenė iš viso buvo pasiūliusi 37 menininkus premijai gauti.

Šlepikas: tai – mane patį stebinantis įvykis

Rašytojas A. Šlepikas LRT.lt teigia, kad būti įvertintam Nacionaline premija – didelė garbė.

„Prisijungiu prie žmonių, kuriuos labai gerbiu ir vertinu. Ši premija – didelis postūmis, impulsas darbui“, – džiaugsmo neslepia A. Šlepikas.

Jis pripažįsta, kad visiškai nesitikėjo tapti laureatu.

„Tai – mane patį stebinantis įvykis“, – šypsosi pašnekovas.

A. Šlepikas gimė 1966 metų sausio 27 dieną. 1988–1994 metais studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, įgijo dramos aktoriaus (1992) ir dramos režisieriaus (1994) specialybes. 1995–1999 metais redagavo savaitraštį „Literatūra ir menas“. A. Šlepikas buvo Vilniaus mažojo teatro, vėliau – Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorius. Yra sukūręs ir režisavęs spektaklių, skelbia Lietuvos rašytojų sąjunga.

Kaip poetas debiutavo 1994 m. antalogijoje „Svetimi“. Išgarsėjo tikrais faktais paremtu istoriniu romanu „Mano vardas – Marytė“ (2012) apie Rytų Prūsijos žmonių istorijas po Antrojo pasaulinio karo, jų vaikų, vadinamų vilko vaikais, likimus. Taip pat parašė eilėraščių, novelių, televizijos serialų scenarijų, rašoma Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje.

Poetui, prozininkui A. Šlepikui premija skirta už kūrybišką lietuvių literatūros tradicijos atnaujinimą.

Marija Kavtaradze: premija skirta man, bet ji priklauso daug didesniam ratui žmonių

Scenaristė, režisierė Marija Kavtaradze – vienas ryškiausių kino balsų Lietuvoje. Jos debiutinio pilnametražio filmo „Išgyventi vasarą“ premjera įvyko Toronto kino festivalyje, o antrojo filmo „Tu man nieko neprimeni“ – prestižiniame Sandanso kino festivalyje. Pastarajame, M. Kavtaradze buvo apdovanota už režisūrą. Tai – vienas svarbiausių įvertinimų Lietuvos kino istorijoje.

„Esu labai nustebinta, labai džiaugiuosi“, – LRT.lt sakė Marija.

„Nacionalinė premija man visada asocijavosi su gyvenimo nuopelnais. Kai mano kandidatūrą pasiūlė, galvojau, kad ir per anksti, vis tiek jautiesi kažkiek nevertas, negali tokio dalyko prašyti. Labai džiaugiuosi ir labai džiaugiuosi, kad tarp laimėtojų atstovauju kiną“, – mintimis dalijosi Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, kurią premijai pasiūlė Nepriklausomų prodiuserių asociacija.

M. Kavtaradze džiaugėsi, kad kino sritis šiemet nepamiršta. „Premija skirta man, bet ji priklauso daug didesniam ratui žmonių, ir mano kartos kūrėjams, ir apskritai mano kolegoms. Malonu gauti premijas, labai džiaugiuosi, bet visa mano kūryba visuomet kuriama su kitais žmonėmis. Todėl tuo pačiu ir sunku premiją priimti tik sau, tik savo vardui“, – kalbėjo Marija Kavtaradze.

Premija Marijai skirta už drąsų ir švelnų kalbėjimą savo kartos balsu Lietuvos ir pasaulio kino ekranuose.

Komskienė: stengiausi Lietuvoje pasėti šokio sėklą

B. Komskienė atkreipia dėmesį, kad nominuota Nacionalinei premijai buvo jau ne pirmą kartą. Šiandien ji tapo antruoju žmogumi iš choreografijos srities, gavusiu šį įvertinimą, Lietuvos šokio istorijoje po Nepriklausomybės atkūrimo. Prieš tai iš šokio lauko Nacionaline premija apdovanota buvo tik balerina Eglė Špokaitė (1996).

„Turbūt esu to verta, nes tam paskyriau visą savo gyvenimą. <...> Man buvo prioritetas įkurti teatrą, užauginti profesionalius šokėjus, statyti spektaklius. Matyt, manyje buvo pasėta mano pirmosios mokytojos Kiros Katerinos Daujotaitės sėkla. Ačiū Dievui, ji sudygo“, – LRT.lt atskleidžia B. Komskienė.

Anot choreografės, jos įkurtas šokio teatras „Aura“ „šiuolaikinio šokio žanre Lietuvoje darė viską pirmasis“.

„Kvietėme dėstytojus, rengėme seminarus žmonėms su negalia, senjorams. Darėme viską, kuo gyveno laisvasis pasaulis, nuo kurio buvome atskirti daug metų. Stengiausi pasivyti laisvąjį pasaulį ir paskatinti, kad Lietuvoje tos šokio sėklos greičiau sudygtų“, – dalijasi laureatė.

B. Komskienė gimė 1952 metų kovo 27 dieną. 1980 metais Kaune įkūrė moderniojo šokio studiją, vėliau tapusią šokio teatru „Aura“. 1984–1988 metais dirbo Kauno Centro sporto mokyklos choreografe. Nuo 1989 metų Kaune rengia Tarptautinį moderniojo šokio festivalį (nuo 2011 metų Tarptautinis šokio festivalis „Aura“).

B. Komskienė kuria įvairios stilistikos (nuo išraiškos ir džiazo iki postmodernistinės) šokio spektaklius, kompozicijas. Bene žymiausi jos darbai – „Pavasaris“ (1981), Šokių siuita oratorijai „Galvė“ (1997), „Aseptinė zona, arba Lietuviškos sutartinės“ (2003), „Sprendimas“ (2018), „Begalybės“ (2020), rašoma Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje.

Choreografė premiją pelnė už išskirtinius nuopelnus Lietuvos šiuolaikiniam šokiui, jo sklaidos formatų kūrimą ir atlikėjų ugdymą.

Žiūra: esu lengvame šoke

Menininkas D. Žiūra portalui LRT.lt sako esantis „lengvame šoke“.

„Dar nesuvokiu, ką toks įvertinimas reiškia ir kokią įtaką jis turės man, kaip kūrėjui, ateityje. Tikriausiai ir toliau dirbsiu prie savo kūrinių, kuriuos vystau jau daug metų. Na, o įvertinimas visada subjektyvus. Jei komisiją būtų sudarę kiti žmonės, galbūt premiją būtų gavęs kažkas kitas. Esu tikras, kad Lietuvoje yra menininkų, kurie galbūt labiau verti šios premijos“, – teigia D. Žiūra.

D. Žiūra gimė 1968 metų rugsėjo 16 dieną. 1997 metais baigė tapybą Vilniaus dailės akademijoje, 2017 metais tapo meno daktaru. Dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje.

Iš pradžių kūrė objektus, naudojo vašką, parafiną, kitas medžiagas. Vėliau perėjo prie videomeno ir fotografijos, daugiausia kuria videoportretų ciklus. 2024 metais išleido autobiografinės prozos knygą „Diseris“, rašoma Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje.

D. Žiūrai premija skirta už vizionierišką žvilgsnį į kintančią Lietuvos tikrovę, metafizinį kūrybos skambesį.

Tapytoją Arvydą Šaltenį žinia pasiekė dantisto kėdėje: buvau nusiteikęs, kad negausiu

Arvydas Šaltenis gimė 1944 m. spalio 18 d. Klevėnuose, Anykščių rajone. 1970 m. baigė Lietuvos dailės institutą (dab. Vilniaus dailės akademija – LRT.lt), kuriame vėliau ir dėstė. Pasak visuotinės lietuvių enciklopedijos, dailininkas 1989–2000 buvo grupės „24“ narys.

Arvydą Šaltenį žinia apie Nacionalinę kultūros ir meno premiją pasiekė dantisto kėdėje.

„Buvau išsižiojęs dantisto kėdėje, visi skambina, galvoju: „Ot, gyvent neduoda“, nenoriu kitų trukdyti, o čia – trukdo. O dantistės juokiasi patenkintos: „Gera mūsų kėdė“, – šmaikščiai apie žinios pasitikimo aplinkybes LRT.lt pasakojo A. Šaltenis.

A. Šaltenį premijai pasiūlė Vilniaus dailės akademija, tačiau jis pats sakė ilgai atsisakinėjęs šio pasiūlymo.

„Nelaukiau tos žinios. Aišku, kožnas džiaugiasi, bet buvau nusiteikęs, kad negausiu. Lietuvoje yra daug gerų menininkų. Premija – toks laimės atsitiktinumas, supuola aplinkybės, kad ją gausi dabar. Daug yra tų menininkų, o menininkų varžybos man nepatinka“, – sakė A. Šaltenis.

„Dirbi ne dėl premijų, gal jos palengvina gyvenimą, buitį, bet ta garbė, laurai nereikalingi. Svarbu sąlygos. Kūryba yra didysis džiaugsmais, ne tai, kad tave pakylėja, tarsi geresnis pasidarai, nė velnio nepasidarai. Toks pats esi. Atsiranda dar kažkokia atsakomybė prieš žmones. Norėjau dar darbų sukurti. Sakiau, kad dabar esu netinkamas, galbūt kada nors buvau, bet tai buvo anksčiau. Bet jei [premija] už visą gyvenimą, tai net nežinau“, – LRT.lt kalbėjo A. Šaltenis.

Tapytojas A. Šalteniui premija skirta už ryškų įnašą į Lietuvos tapybą, už kultūrinį Lietuvos valstybės kūrimą.

Kreivytė: visada rūpėjo, kad būtų reprezentuojami žmonės, kurie stumiami į pašalius

Menininkė, menotyrininkė, meno kritikė Laimutė Kreivytė gimė Vilniuje. 1995 m. baigė dailės istorijos ir teorijos studijas Vilniaus dailės akademijoje (VDA), 2000 m. kultūros ir lyčių studijas Vidurio Europos Universitete (CEU) Budapešte. Nuo 1996 m. dėsto VDA. Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) narė. Kuria poetinius performansus su grupe „Cooltūristės“. Lietuvos rašytojų sąjungos narė nuo 2020 metų. LRT KLASIKOJE kuria laidą „Homo cultus. Iš balkono“

Žinia apie Nacionalinę kultūros ir meno premiją L. Kreivytę pasiekė paskaitos metu.

„Įsivaizduoju, kad kultūros veikla yra būtent tokia, kad čia labai sunku paimti ir išskirti vieną žmogų. Labai didelė garbė, kad išskyrė mane ir pažymėjo. Pirmiausia – Tardisciplininio meno kūrėjų sąjunga, kuri mane pasiūlė premijai. Na ir tada garbi komisija, kuri skyrė“, – LRT.lt sakė L. Kreivytė.

„Bet iš tiesų, tokia veikla, kokioje aš veikiu, tai yra kuratorystė, meno laukas, aktyvistiniai performansai, teksto kūriniai, jie yra susiję su daugybe žmonių ir daugybės žmonių kūrybiškumas ir nuaudžia audinį, kuris, kažkuriuo metu, pasidaro labai svarbus, kuo daugiau žmonių su įdomiomis idėjomis įsijungia“, – teigė menininkė.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė sakė, kad savo misiją kultūros lauke mato kaip lauko prieinamumą visiems ir jo praplėtimą.

„Man visada rūpėjo, kad moterys menininkės būtų reprezentuojamos ir dariau daug tokių parodų, rūpėjo, kad nebūtų užmiršti menininkai, kurie dėl savo tapatybės kažkur stumiami į pašalius, pvz.: LGBT menininkai. Tiesiog, kaip kuratorei, rūpėjo įsitraukti tuos žmones, kurie galbūt buvo pražiūrėti, nors tikrai vertingi, dideli kūrėjai, kaip Marija Teresė Rožanskaitė. Negali sakyti, kad jos nevertino, bet ir sakytumei – ne iki galo“, – kalbėjo L. Kreivytė.

Kalbėdama apie premiją kuratorė ir menininkė sakė, kad patekus tarp pirmų 12-os atrinktųjų – atsirado viltis.

„Bet buvo daug stiprių kandidatų iš šito lauko, tad neleidau sau tikėtis. O kada visi nori, manau, kad normalu, jei žmogus sutinka, kad jį nominuotų, tai jis ir nori, ir tikisi, tačiau, tiesą sakant, buvau uždraudus sau apie tai galvoti“, – sakė L. Kreivytė.

Premija L. Kreivytei skirta už veržlų naujų kultūros teritorijų atvėrimą, meno paradigmas keičiančią veiklą.

***

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos pirmininkas – Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius Arūnas Gelūnas.

Į komisiją taip pat paskirti aktorė Nelė Klimienė (Savičenko), kompozitorė Lina Lapelytė, kino režisierius Arūnas Jonas Matelis, menotyrininkė Agnė Narušytė, vizualaus meno kūrėjas Artūras Raila, literatūrologė Brigita Speičytė, muzikologė Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė, rašytojas Rimvydas Stankevičius, menotyrininkas Helmutas Šabasevičius ir istorikas Aurimas Švedas.

Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius 7 metus, taip pat kūriniai kaip ilgametis kūrėjo kūrybinis indėlis į kultūrą ir meną.

Kasmet skiriamos premijos yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatų diplomai ir ženklai bei Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija ir ženklas bus įteikti Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga.

Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija šiemet skirta tautodailininkei Marijai Liugienei.

Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.