Lauryno Bareišos „Sesės“ – oficialus Lietuvos pretendentas siekti Oskaro. „Šiame filme norėjau pereiti iš „Piligrimų“ šaltumo, ieškoti kitokių žmonių santykių variacijų. Čia norėjau pamatyti šiltus žmones, bet šiltus gyvenimiškai, kur nėra iškart akivaizdu, kad tarpusavio santykis yra labai artimas“, – LRT KLASIKOS laidoje „Pilno metro“ pasakoja filmo „Sesės“ režisierius Laurynas Bareiša.
Su kokiais sunkumais teko susidurti kuriant filmą? Ką iš jo išsineša kūrybinės komandos nariai? Praėjus šiek tiek laiko po prestižinio Lokarno kino festivalio apdovanojimo – pokalbis su režisieriumi Laurynu Bareiša, prodiusere Klementina Remeikaite, aktoriais Gelmine Glemžaite ir Giedriumi Kiela.
2022 metų vasarą kino bendruomenėje kilo diskusijų, kuomet Lietuvos kino centras, paskirstęs finansavimą kino projektams, L. Bareišos naujojo filmo parengiamųjų darbų etape finansavimo neskyrė. Režisierius L. Bareiša sako, kad lietuvių kinas tarptautinėje arenoje gali konkuruoti ne biudžetais, bet idėjomis, mintimis, išskirtine vizualine kalba ar scenarijaus struktūra.
Nors filmo kūrimo pradžia buvo sunki, prodiuserė K. Remeikaitė tikina, kad tąkart atsidūrus sudėtingoje finansinėje situacijoje L. Bareišos vizija ji nė kiek nesuabejojo.
„Laurynu aš pasitikėjau, nuo pat pradžių žinojau, kaip jis dirba. Man buvo šokas negavus finansavimo. Tai nebuvo debiutinis filmas, mane išmušė iš vėžių tai, kad mūsų nepalaikė. Jei negauni finansavimo, tada nusikelia gamyba, filmavimas. Žinojau, kad Laurynui svarbu padaryti tą filmą, todėl negalėjau sakyti, kad reikia palaukti. Man pikta matyti tokį požiūrį: „Ai, nedavėm – vis tiek padarys.“ Aišku, kad padarysime, nes mūsų toks darbas – daryti filmus. Bet tai nėra vien tik pinigai. Tai yra palaikymas, startas surinkti finansavimą gamybai, ir ne tik Lietuvoje. Vėliau viskas baigėsi gerai, mes gavome pinigus“, – filmo kūrimo iššūkius prisimena filmo „Sesės“ prodiuserė.
Lokarno kino festivalyje aktorių ansamblis pelnė pagrindinį prizą – „Auksinį leopardą“. Tai siejasi ir su L. Bareišos įvertinimu už geriausią režisūrą. Pats režisierius sako, kad dviejų moterų draugystės tema domėjosi jau seniai. „Man labai patiko stebėti savo sesę, dviejų moterų dinamiką. Per tai galėjau kitaip pažvelgti į draugystę, į artimumą. Šitame filme norėjosi personažų, kuriems nereikia demonstruoti šilumos, nes ji tiesiog ten yra. Mezgasi įdomus konfliktas tarp to, ką matai, ir to, kaip jos jaučiasi“, – sako režisierius.
Aktorius G. Kiela prisimena, kad prieš filmavimus kartu su režisieriumi daug kalbėdavosi apie kuriamus personažus.
„Laurynas labai akcentavo, kad turi susikurti šeima. Šeima, kurios nariai gali būti ir grubesni, nes jie yra susigyvenę. Šeimoje taip būna: tu jau žinai, kad tave myli ir tu myli. Jei tą sakysi kasdien, pasidarys kažkaip keista. Personažų santykis yra šiltas, bet jis yra antrame plane, gal net trečiame, ketvirtame. Mes rinkdavomės, kalbėdavomės, koks tai personažas, ką jis reiškia kitam personažui. Fantazavome, dėliojome priešistores, kaip jie gyveno anksčiau, kas jiems yra nutikę gyvenime, kokie jų santykiai“, – pasakoja aktorius.
„Mes esame tokie: per daug meilės nedemonstruojame žodžiais, pagyromis ar apsikabinimais, bet mes žinome, kad yra meilė, rūpestis ir ryšys, – sako G. Glemžaitė. – Čia visų mūsų, lietuvių, dalykas. Ne visada žinome, ką pasakyti, gal kartais drovimės šilčiau eiti vienas į kitą.“
„Laurynas yra geras režisierius, dėl to jis ir gavo Leopardą. Sugeba padaryti taip, jog pats net nejauti, kad tokia yra tavo, kaip personažo, funkcija. Mes kalbėjome su aktoriais, kad Laurynas turbūt yra humaniškiausias režisierius, su kuriuo teko dirbti. Po kiekvienos scenos, net jei ji neatrodydavo emociškai sunki ar sudėtinga, jis visada prieis ir paklaus, ar viskas gerai. Mes, ypač tie, kurie augę teatre, esame pratę, kad nelabai kažkam rūpi aktoriaus emocinė būklė. Lietuvos kine visada jaučiu skirtumą nuo teatro: čia tu rūpi ir kaip žmogus. Su Laurynu dirbant tas jautėsi labiausiai“, – sako G. Glemžaitė.
Viso pokalbio klausykitės LRT Klasikos laidoje „Pilno metro“:
Parengė Monika Augustaitytė.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
