Eidama 93-iuosius metus mirė literatūrologė, teatrologė Irena Veisaitė. LRT.lt tai patvirtino buvusi festivalio „Sirenos“ meno vadovė, ilgametė profesorės draugė Audra Žukaitytė. Kaip LRT.lt patvirtino artimieji, I. Veisaitė sirgo koronavirusine infekcija (COVID-19).
Poetas Tomas Venclova LRT.lt sako, kad tai – nepaprastai skaudi ir netikėta žinia. „Žinojau, kad Irena atsidūrė ligoninėje, bet buvau tikras, kad ji pasveiks. Netekome vieno žymiausių Lietuvos žmonių. Pats netekau ilgametės, labai artimos draugės, bendramintės. Visiems mums bus labai sunku pakelti šią netektį“, – teigia poetas.
Taip pat skaitykite
Prof. T. Venclova išreiškė gilią užuojautą velionės dukrai Alinai ir visiems profesorės artimiesiems, bičiuliams.
Literatūrologas, semiotikas Kęstutis Nastopka, kartu su profesore dirbęs ir Vilniaus pedagoginiame universitete, ir Atviros Lietuvos fonde, ir daugelyje kitų kultūros barų, vadina ją iškilia asmenybe.
„Mano dukra Kristina prieš dešimt ar daugiau metų yra sakiusi, kad I. Veisaitė po Barboros Radvilaitės yra pirmoji Lietuvos moteris. Iš tiesų Irenos veiklos ratas, energija pasireiškė daug kur: buvo puiki, studentų mylima dėstytoja, vokiečių ir kitų užsienio literatūrų specialistė. Sovietmečiu Pedagoginiame institute atmosfera buvo nekokia, tačiau apie Ireną būrėsi šviesūs žmonės“, – LRT.lt sako prof. K. Nastopka.
„Labai liūdna žinia. Aš labai gerai pažinojau Ireną, ji buvo mano Vakarų literatūros dėstytoja, gan artimai bendravome, man buvo svarbi jos nuomonė“, – pokalbį su LRT.lt pradeda režisierius Oskaras Koršunovas.
„Tai buvo unikalus žmogus – išgyvenusi vokiečių koncentracijos stovyklas, praradusi visus artimuosius, tiek patyrusi, išliko neapsakomos tolerancijos – tikros tolerancijos žmogus. Visada mokiausi iš jos visų pirma tolerancijos“, – teigia pašnekovas.
Kaip teigia režisierius, profesorė jam buvo „žmogiškasis kompasas“. Išgyvendamas tam tikras moralines krizes O. Koršunovas prisipažįsta pagalvodavęs, kaip elgtųsi I. Veisaitė.
Pasak O. Koršunovo, I. Veisaitė nepraleido nė vienos OKT spektaklio premjeros. „Ji buvo plačių pažiūrų, jos netrikdydavo kontroversiški dalykai, visada vertino tikrumą. Jos nuomonė – pasitikrinimas, ar einu teisingu keliu“, – teigia O. Koršunovas.
Anot O. Koršunovo, dar viena svarbi I. Veisaitės savybė – turėdama patirties, žinių, kultūrinį bagažą, ji neprarasdavo smalsumo – teatrui, žmonėms, pasauliui.
„Ji labai išgyvendavo, kai Lietuvoje matydavo neteisybę. Tokių žmonių nedaug turime – tikrieji humanistai, intelektualai ir mąstytojai, sugebantys plačiai ir teisingai pažiūrėti į pasaulį. Ji buvo ir plataus akiračio, ir labai principinga“, – komentuoja O. Koršunovas.
Nuo 1934 m. iki 1941 m. ji mokėsi Šolomo Aleichemo gimnazijoje. Per Antrąjį pasaulinį karą Kauno gete neteko motinos. 1944 m. pavasarį Stefanija Ladigienė, nepaisydama rizikos, išgelbėjo ją, priglaudusi ir paslėpusi savo namuose. Čia I. Veisaitė gyveno iki 1946 m. kovo 14 d., kai sovietai areštavo S. Ladigienę.
Taip pat skaitykite
1947 m. baigė Vilniaus Salomėjos Nėries gimnaziją. 1953 m. Maskvos universitete baigė germanistikos studijas. 1963 m. Leningrado (dab. Sankt Peterburgas) universitete apgynė mokslų daktaro disertaciją.
Nuo 1953 m. iki 1997 m. Vilniaus pedagoginiame universitete dėstė Vakarų Europos literatūrą, vokiečių literatūrą, 20 amžiaus teatro istoriją. Nuo 1965 m. docentė, nuo 1999 m. VPU garbės profesorė.
Nuo 1963 m. žinoma ir kaip teatro kritikė. I. Veisaitė paskelbė per 200 straipsnių Lietuvos ir užsienio spaudoje. Taip pat buvo mokyklinių vadovėlių bendraautorė, keliolikos knygų sudarytoja.
1990 m. (kartu su profesoriumi Česlovu Kudaba) buvo Atviros Lietuvos fondo (ALF) steigėja, iki 1993 m. – ALF valdybos vicepirmininke, nuo 1993 m. iki 2000 m. birželio mėnesio – ALF valdybos pirmininke. Taip pat buvo įvairių tarptautinių nevyriausybinių organizacijų (valdybų) nare.
Buvo OSI ombudsmene ir Meno ir kultūros valdybos nare, Jungtinių pasaulio koledžų Lietuvos nacionalinio komiteto pirmininke, Tomo Mano kultūros centro kuratoriumo nare, UNESCO Lietuvos nacionalinio komiteto nare, LR kultūros ministerijos Meno tarybos, „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ tarybos nare.
I. Veisaitė buvo įvertinta daugybe apdovanojimų: Ketvirtojo laipsnio Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu; Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ apdovanojimu – Metų tolerancijos žmogus; Barboros Radvilaitės medaliu už nuopelnus kultūrai ir švietimui; Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos garbės ženklu. Goethe’s institutas apdovanojo Goethe’s medaliu už viso gyvenimo veiklą, kuri buvo varomoji vokiečių ir lietuvių kultūrinių mainų jėga, už kūrybiškumą ir pilietinę drąsą sakyti tai, kas ne visiems patinka.
Taip pat įvertinta LR Vyriausybės kultūros ir meno premija; Lietuvos Respublikos ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje. Lenkijos Respublikoje, Seinuose, įsikūręs Tautų, kultūrų ir menų „Paribio“ fondas skyrė „Paribio žmogaus“ („Człowiek Pogranicza“) titulą. Yra gavusi Vokietijos Federacinės Respublikos ordino „Už nuopelnus“ Didįjį kryžių (Großes Bundesverdienstkreuz).
Taip pat skaitykite
Pasak Prezidento, šalį apėmusi pandemija nusinešė nepalaužiamos dvasios, išminties, santaikos ir tolerancijos žmogaus, iškilios kultūros pasaulio asmenybės gyvybę. „Visas šviesaus atminimo profesorės gyvenimas, akademinė, socialinė, visuomeninė veikla – tai lyg paminklas humanistinėms vertybėms, išgryninantis pagarbos vienas kitam idėjas, suartinantis tautas ir žmones“, – sakė šalies vadovas.
„Pati savo gyvenime nedariusi kompromisų moralės klausimais, profesorė turėjo neįtikėtiną savybę suprasti ir užjausti, bet neteisti. Jos mintys ir žodžiai Lietuvai visada išliks svarbiu orientyru kalbant apie žmogiškumą ir viltį“, – užuojautoje teigė Prezidentas, dėkodamas už I. Veisaitės ypatingą vaidmenį sprendžiant skaudžius žydų ir lietuvių santykių klausimus, dalyvaujant istorinio susitaikymo dialoge.
Premjerė Ingrida Šimonytė išreiškė kuo nuoširdžiausią užuojautą: „Visos netektys visą laiką būna ne laiku. Bet koronaviruso situacijoje pamatome, kaip statistika virsta labai konkrečiais žmonėmis, kurie mums asmeniškai labai brangūs arba labai svarbūs visai Lietuvos visuomenei.“
Laikinai einantis pareigas ministras pirmininkas Saulius Skvernelis reiškia užuojautą dėl netekties ir teigia: „Lietuva neteko labai svarbios mūsų teatrui, literatūrai ir visai kultūrai asmenybės. Šio žmogaus mintys ir darbai, visas sudėtingas ir prasmingas gyvenimas įamžina ištisą epochą.“
„Iš įžymios kūrėjos knygų kartų kartos turės galimybę mokytis išminties, tolerancijos ir meilės tėvynei. Dėl Irenos Veisaitės mirties reiškiu nuoširdžią užuojautą artimiesiems, bičiuliams ir visiems, kuriems likimas padovanojo dovaną pažinoti šią taurią asmenybę“,– sakoma premjero užuojautoje.
Laikinai einantis kultūros ministro pareigas Mindaugas Kvietkauskas taip pat reiškia užuojautą ir teigia: „Nepapratai sunku ištarti: netekome profesorės Irenos Veisaitės. Tarsi būtų užgesęs didžiulis Lietuvos kultūros ir pilietinės visuomenės šviesulys. Asmenybė, įkūnijusi europietiškos demokratijos, tolerancijos ir dialogo dvasią pačia savimi, savo principine laikysena.“
„Per visus Nepriklausomybės metus Irena Veisaitė buvo Lietuvos kultūros vakarietiškos raidos strategė, vadovavusi Atviros Lietuvos fondui. Jos dėka įvyko daugybė esminių mūsų kultūros, o svarbiausia – sąmoningumo pokyčių. Jos dėka iš naujo kūrėsi dialogas tarp lietuvių ir žydų kultūrų, atvira ir objektyvi diskusija apie pačios Irenos išgyventą Holokausto tragediją. Visiems Lietuvos kultūros žmonėms kaip testamentas lieka Irenos Veisaitės pokalbių knygos pavadinimo ištarmė – „Gyvenimas turėtų būti skaidrus“, – sakoma užuojautoje.
Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo ir savo vardu reiškdama nuoširdžią užuojautą teatrologės, literatūrologės Irenos Veisaitės artimiesiems ir visai kultūros bendruomenei, teigė: „Irena Veisaitė buvo iškili, išskirtinės erudicijos asmenybė, palikusi neišdildomą pėdsaką kultūros istorijoje.“
„Jos indėlis teatro kritikos, literatūrologijos ir pedagogikos srityse bei tarptautinių ryšių puoselėjime neišmatuojamas. Netekome ryškios visuomenės veikėjos, savo gyvenimo veiklą nuoširdžiai grindusios humanistinėmis vertybėmis ir tolerancija“, – teigia Lietuvos parlamento vadovė. Sunkią netekties valandą Seimo Pirmininkė Irenos Veisaitės artimiesiems ir bičiuliams linki dvasios stiprybės.
