Kultūra

2020.12.11 13:50

Bičiuliai ir kolegos apie išėjusią Ireną Veisaitę: ji yra pirma Lietuvos moteris po Barboros Radvilaitės

Mindaugas Klusas, Austėja Mikuckytė-Mateikienė, LRT.lt, Ignas Jačauskas, Austėja Masiokaitė-Liubinienė, BNS2020.12.11 13:50

Eidama 93-iuosius metus mirė literatūrologė, teatrologė Irena Veisaitė. „Visada mokiausi iš jos visų pirma tolerancijos“, – LRT.lt teigė režisierius Oskaras Koršunovas.

Poetas Tomas Venclova LRT.lt sako, kad tai – nepaprastai skaudi ir netikėta žinia. „Žinojau, kad Irena atsidūrė ligoninėje, bet buvau tikras, kad ji pasveiks. Netekome vieno žymiausių Lietuvos žmonių. Pats netekau ilgametės, labai artimos draugės, bendramintės. Visiems mums bus labai sunku pakelti šią netektį“, – teigia poetas.

Prof. T. Venclova išreiškė gilią užuojautą velionės dukrai Alinai ir visiems profesorės artimiesiems, bičiuliams.

Pasaulinio masto estų kompozitorius, artimas velionės bičiulis Arvo Partas vakar vėlai vakare per savo centrą Laulasmoje pareiškė užuojautą dėl I. Veisaitės mirties:

„Mano brangioji Irena, mano mažoji muzikinė dedikacija tavo dukteriai – „Für Alina“ – yra mus visada jungsiantis vienybės ir meilės antspaudas. Mūsų užiluojauta Alinai ir jos šeimai.“

Švedas: gyvenimo dovana

Kultūros istorikas Aurimas Švedas LRT.lt prisipažįsta, kad pažintis su I. Veisaite jam buvo viena didžiausių gyvenimo dovanų.

„Reta sutikti žmonių, kurie tampa tikrais draugais. Mano rašomų knygų herojų ir mano paties keliai vėliau dažnai pasukdavo skirtinga kryptimi, o su Irena ir toliau intensyviai bendravome. Ji daugeliu aspektų pakeitė mano gyvenimą, dalijosi idėjomis, išmintimi“, – apie šiandien išėjusią germanistę, teatrologę, Kauno getą išgyvenusią ilgametę Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) profesorę kalba jis.

Anot A. Švedo, I. Veisaitė turėjo dovaną kiekvienam kelyje sutiktam žmogui parodyti dėmesį, šilumą, geranoriškumą.

Lietuvos Respublika, pasak kultūros istoriko, šiandien neteko pilietės, kuriai labai rūpėjo valstybės gyvenimas ir kad nepriklausomybė nebūtų tik tuščias žodis, abstrakcija.

„Netekome labai empatiško žmogaus, negalėjusio susitaikyti su neteisybe. Linkstama Ireną vadinti žmogaus teisių aktyviste, bet jos empatijos skalė buvo kur kas platesnė“, – tvirtina A. Švedas.

Netekome ir labai iškilios kultūros pasaulio asmenybės. „Profesorė gyvai domėjosi įvykiais, gana dažnai ir labai laiku prisidėdavo prie vieno ar kito sumanymo įgyvendinimo. Lemdavo, kad kokia gera mintis neliktų tik kur nors palubėje sklandančia idėja. Suvedė daug žmonių, parodė reikiamas duris, pasidalijo reikiamais kontaktais, kad gera pjesė taptų spektakliu ir kad gera knyga būtų išversta į lietuvių kalbą“, – sako A. Švedas.

Be pykčio. Irena Veisaitė: mokyklose reikėtų dėstyti ne lietuvių kalbą, o lietuvių kalbos grožį

Dar vienas reikšmingas profesorės gyvenimo faktas – darbas Atviros Lietuvos fonde (ALF) valdybos pirmininke. „Manau, geriausias paminklas jai yra daugiau kaip 800 knygų serija, išleista ALF. Vakarų kultūros Aukso fondas. Jos atvėrė Lietuvos visuomenę, jas skaitydamos išaugo kelios kartos“, – teigia LRT.lt kalbinamas istorikas.

Pasak jo, negalima nepaminėti labai turtingo ir labai dramatiško gyvenimo, patirčių per Antrąjį pasaulinį karą, Holokaustą.

„Ji labai prisidėjo, kad įsivyrautų abipusio supratimo atmosfera. Kalbu apie skirtingų atminčių bendruomenes – lietuvius ir Lietuvoje gyvenančius žydus. Ji, viena vertus, pabrėžė poreikį kalbėti apie istoriją, įvardijant juoda ir balta, išsakant baimes, skausmą. Antra vertus, ragino žvelgti į priekį, rūpintis dabartimi, kurti ateities svajones ir atsiprašyti vieniems kitų, atleisti ir toliau gyventi kartu. Nepaprastai svarbūs dalykai“, – pabrėžė A. Švedas.

Nastopka: apie ją būrėsi šviesiausi

Literatūrologas, semiotikas Kęstutis Nastopka, kartu su profesore dirbęs ir VPU, ir Atviros Lietuvos fonde, ir daugelyje kitų kultūros barų, vadina ją iškilia asmenybe.

„Mano dukra Agnė prieš dešimt ar daugiau metų yra sakiusi, kad I. Veisaitė po Barboros Radvilaitės yra pirmoji Lietuvos moteris. Iš tiesų Irenos veiklos ratas, energija pasireiškė daug kur: buvo puiki, studentų mylima dėstytoja, vokiečių ir kitų užsienio literatūrų specialistė. Sovietmečiu Pedagoginiame institute atmosfera buvo nekokia, tačiau apie Ireną būrėsi šviesūs žmonės“, – LRT.lt sako prof. K. Nastopka.

Koršunovas: tikros tolerancijos žmogus

„Labai liūdna žinia. Gerai pažinojau Ireną, ji buvo mano Vakarų literatūros dėstytoja, gan artimai bendravome, man buvo svarbi jos nuomonė“, – pokalbį su LRT.lt pradeda režisierius Oskaras Koršunovas.

„Tai buvo unikalus žmogus – išgyvenusi vokiečių koncentracijos stovyklas, praradusi visus artimuosius, tiek patyrusi, išliko neapsakomos tolerancijos – tikros tolerancijos žmogus. Visada mokiausi iš jos visų pirma tolerancijos. Labai intelektuali, inteligentė – pavyzdys“, – teigia pašnekovas.

Nes man tai rūpi. Irena Veisaitė: išgelbėti pasaulio negalime, bet galime išgelbėti savo sielą neprisidėdami prie blogio

Kaip teigia režisierius, profesorė jam buvo „žmogiškasis kompasas“. Išgyvendamas tam tikras moralines krizes O. Koršunovas prisipažįsta pagalvodavęs, kaip elgtųsi I. Veisaitė.

Pasak O. Koršunovo, I. Veisaitė nepraleido nė vienos OKT spektaklio premjeros. „Ji buvo plačių pažiūrų, jos netrikdydavo kontroversiški dalykai, visada vertino tikrumą. Jos nuomonė – pasitikrinimas, ar einu teisingu keliu“, – teigia O. Koršunovas ir prisimena, kaip, statydamas spektaklį apie Holokaustą „Mūsų klasė“, galvojo būtent apie I. Veisaitę.

Anot O. Koršunovo, dar viena svarbi I. Veisaitės savybė yra tai, kad, turėdama patirties, žinių, kultūrinį bagažą, ji neprarasdavo smalsumo – teatrui, žmonėms, pasauliui.

„Ji labai išgyvendavo, kai Lietuvoje matydavo neteisybę. Tokių žmonių nedaug turime – tikrieji humanistai, intelektualai ir mąstytojai, sugebantys plačiai ir teisingai pažiūrėti į pasaulį. Ji buvo ir plataus akiračio, ir labai principinga“, – komentuoja O. Koršunovas.

Žukas: milžiniška netektis

Išėjo vienas brangiausių žmonių mūsų kultūros padangėje, LRT.lt teigia leidėjas, literatūrologas Saulius Žukas.

„Atida žmogui, kultūrinės ambicijos, požiūrio platumas, interesų ratas... O kartu paskutiniais dešimtmečiais atėjęs tarptautinis pripažinimas – dėl to labai džiaugiuosi“, – sako jis. Su I. Veisaite susipažino giliu sovietmečiu, kai kurį laiką teko dėstyti VPU.


„Profesorę tada supo išskirtinės asmenybės – Vanda Zaborskaitė, Albertas Zalatorius, Dovydas Judelevičius. O paskui prasidėjo didžioji jos trajektorija su ALF, kuris pirmaisiais nepriklausomybės metais iš esmės funkcionavo kaip antra Kultūros ir švietimo ministerija. Tad netektis tiesiog milžiniška“, – pabrėžia S. Žukas.

Istorikas Alvydas Nikžentaitis sako, kad I. Veisaitė buvo gerų žmonių magnetas. Jis prisimena Sausio 13-osio įvykius. Profesorė tomis dienomis veikė labai aktyviai. Jos kontaktų dėka jis galėjęs apie sovietų smurtą pranešti Šveicarijos televizijai. Per tai įvykiais Lietuvoje susidomėjo vokiečių žiniasklaidos milžinas „Frankfurter Allgemeine“.

„Galbūt tai smulki detalė, tačiau ji atskleidžia, kokia neabejinga buvo Irena ir ieškojo kelių padaryti svarbiems darbams“, – sako A. Nikžentaitis.

Intensyviausiai bendrauta kuriant Thomo Manno kultūros centrą Nidoje. „Tada išvydau Ireną kaip plataus požiūrio organizatorę, kuri mato pasaulinės kultūros kontekstus“, – teigia istorikas.

Per vieną pirmųjų Holokaustui skirtų tarptautinių konferencijų Nidoje jam įspūdį yra padaręs I. Veisiatės aršumas ginant Lietuvos poziciją ir normalaus dialogo galimybę nuo kai kurių pasaulinių žydų organizacijų, Simono Wiesenthalio instituto atstovų.

Budraitis: tiesiai šviesiai be užuolankų

I. Veisaitė stebino savo energija, žinių troškimu ir gebėjimu kalbėti be užuolankų, sako Lietuvos nacionalinio dramos teatro vadovas Martynas Budraitis.

„Tai yra didžiulis praradimas, labai gaila, kad tai įvyko tokiu metu, per šį visą chaosą. Bet ji buvo žmogus, pavyzdys kiekvienam savo energija, smalsumu, žinių troškimu, ne kiekvienam taip pavyksta iki tokio garbingo amžiaus tai išlaikyti. Tai buvo artimas ir svarbus žmogus“, – teigė nacionalinio teatro vadovas.

Pasak M. Budraičio, jo šeima, tėvai su I. Veisaite ryšį palaikė nuo jos mokslų metų, taip pat tekdavo susidurti ir jau vadovaujant LNDT.

„Ji buvo ir tiesus žmogus, mokėmės iš jos sakyti drąsiai tai, ką galvojame, nedaryti kokių nors kompromisų su savo sąžine ir nebijoti. Iš jos visada to mokėmės. Ji visada palaikydavo jaunus, kūrybingus žmones, tai buvo svarbu man pradėjus vadovauti Nacionaliniam teatrui, aš ją kviečiau į meno tarybą, ji aktyviai dalyvavo toje veikloje.

Irena buvo visų premjerų pirma žiūrovė, visada pasakydavo tiesiai šviesiai, ką galvoja, patiko ar nepatiko, be jokių užuolankų. Žinojai, kad tai nėra kažkaip nenuoširdžiai pasakyta ar kad bandoma kažkaip išsisukinėti, pagražinti“, – pasakojo M. Budraitis.

Kukliansky: išėjo per Chanuką

I. Veisaitė buvo išskirtinio gerumo žmogus ir nejautė pykčio, nors buvo patyrusi daugybę skaudžių gyvenimo smūgių, sako Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

„Mums tai didelė netektis. Ką darysi – žmonės išeina ir tegu ilsisi ramybėje. Žinote, sako, kad šventi žmonės per šventes išeina. Ji išėjo per Chanuką“, – BNS penktadienį sakė F. Kukliansky.

I. Veisaitė, pasak jos, buvo aktyvi bendruomenės narė nuo pat jos įkūrimo, savo gyvenimu ir kasdiene veikla ji mokė gerumo, atlaidumo ir supratimo.


„Tai buvo unikalus žmogus, ji dalį gyvenimo praleido žydų šeimoje, dalį gyvenimo praleido savo gelbėtojų ne žydų šeimoje, gavo įvairios gyvenimo patirties: ir motinos žūtį, ir gelbėtojų gerumą, praleido dalį gyvenimo okupuotame Kaune, o dalį buvo išsiųsta į Sibirą su savo gelbėtojais. Ir išgyvenusi visas šias gyvenimo nelaimes, bėdas, visas netektis, ji liko labai geranoriškas žmogus: ne tik kad padorus ir linkintis visiems gero, mažai apie ką išgirsi blogą žodį. Jos gyvenimas nepadarė pikta“, – pasakojo bendruomenės vadovė.

Pasak jos, I. Veisaitė savo gyvenimu parodė, kad nėra prasmės kurti prieštarų tarp vieno ir kito siaubo – žydų izoliavimo gete ar trėmimų. „Ir vieni, ir kiti buvo beteisiai. Ji buvo ir tarp vienų, ir tarp kitų. Ir vienoje, ir kitoje pusėje yra nuskriausti, praradę savo fundamentalias žmogiškas teises žmonės“, – pabrėžė F. Kukliansky.

Didelį impulsą gerumui ir didesniam kito supratimui I. Veisaitės veikla davė ir Lietuvos žydų bendruomenei. Pasak bendruomenės vadovės, I. Veisaitė buvo žmogus, kuris rinkosi ne kariauti, o kurti. Ji mėgo muziką, aktyviai dalyvavo bendruomenės renginiuose. F. Kukliansky teigimu, net ir sulaukusi garbaus amžiaus, I. Veisaitė išliko aktyvi ir optimistiška.

„Ji niekada nebuvo viena, nebuvo vieniša, niekada nesiskundė. Net tai, kad jai reikėjo laiptais lipti į savo butą, – ji man vis sakydavo, kad laiptai ją gelbsti, ji nenustoja vaikščioti. Kiekvieną dieną išeidavo pasivaikščioti, kiek jos jėgos leido. Ji tikrai savo amžiuje laikėsi puikiai ir ta jos vidinė energija ir inteligencija jai neleido anksčiau laiko pasenti“, – kalbėjo žydų bendruomenės vadovė.

I. Veisaitė gimė žydų šeimoje 1928-aisiais Kaune. Antrojo pasaulinio karo metais ji buvo kalinama Kauno gete, ją nuo Holokausto išgelbėjo ir paslėpė lietuviai draugai. Po karo I. Veisaitė studijavo Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą, 1953-iaisiais baigė germanistiką Maskvos universitete, baigė Sankt Peterburgo (tuometinio Leningrado) universiteto aspirantūrą.

Nuo 1953-iųjų ji beveik penkis dešimtmečius metus dėstytojavo Vilniaus pedagoginiame universitete. Lietuvos ir užsienio spaudoje ji yra publikavusi daugiau kaip 200 straipsnių literatūros, teatro, 20 amžiaus lietuvių ir žydų santykių, Holokausto istorijos temomis, 2016-aisiais publikuota istoriko A. Švedo pokalbių knyga su ja.

I. Veisaitė taip pat buvo viena iš Atviros Lietuvos fondo steigėjų ir ilgametė šio fondo valdybos pirmininkė.

Mokslininkė yra pelniusi daugybę valstybinių apdovanojimų, šiemet jai taip pat įteiktas Vokietijos apdovanojimas – ordino „Už nuopelnus“ Didysis kryžius. 2002 metais ji už pastangas gerinti lietuvių ir žydų santykius, litvakų kultūros paveldo tyrinėjimus, moralinio lietuvių ir žydų dialogo paieškas ir skatinimus paskelbta metų Tolerancijos žmogumi.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt