Kultūra

2020.06.23 16:28

Profesorei Irenai Veisaitei įteiktas aukščiausias Vokietijos apdovanojimas

LRT.lt2020.06.23 16:28

Profesorei Irenai Veisaitei antradienį įteiktas aukščiausias Vokietijos Federacinės Respublikos apdovanojimas – ordino „Už nuopelnus“ Didysis kryžius (Das Grosse Bundesverdienstkreuz). Jos nuopelnai skatinant Vokietijos ir Lietuvos kultūros mainus yra ypatingai svarūs, vertingi ir ilgaamžiai.  

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko profesorės I. Veisaitės apdovanojimo Vokietijos Federacinės Respublikos ordino „Už nuopelnus“ Didžiuoju kryžiumi šventinė ceremonija. Aukščiausias Vokietijos apdovanojimas – Didysis kryžius už nuopelnus Vokietijai I. Veisaitei suteiktas 2020 m. kovo 1 d. Vokietijos Federalinio Prezidento Frank-Walter Steinmeier nutarimu, tačiau šventinė ordino insignijų perdavimo ceremonija buvo atidėta dėl karantino.

Germanistė, literatūrologė ir teatrologė Irena Veisaitė yra žymi Lietuvos visuomenės veikėja, intelektualė. Nors kaip Lietuvos žydė nacių okupacijos metais neteko daugybės artimųjų ir buvo persekiojama, ji nepailsdama visą gyvenimą ragina visuomenę atvirai kalbėti apie Holokaustą, pasisako už Lietuvos kultūrinį dialogą su Vokietija ir susitaikymą. Jos nuopelnai skatinant Vokietijos ir Lietuvos kultūros mainus yra ypatingai svarūs, vertingi ir ilgaamžiai.

I. Veisaitė gimė 1928 m. Kaune. Nacių okupacijos metais ji kaip žydų vaikas pateko į Kauno getą, kur neteko motinos. Dėka jos tėvų draugų lietuvių I. Veisaitė buvo išgelbėta iš geto ir atsidūrė Vilniuje. Ją priglaudusi moteris, kurią I. Veisaitė vadino antrąja savo motina, 1946 m. buvo suimta ir ištremta į Sibirą. Vėliau bėgdama nuo sovietų saugumo persekiojimo I. Veisaitė atsidūrė Maskvoje. Čia studijavo germanistiką. Nuo 1953–1997 m. ji dėstė Vakarų Europos ir vokiečių literatūros istoriją Vilniaus pedagoginiame institute.

1963 m. tuometiniame Leningrade apgynė disertaciją apie vėlyvąją Heinricho Heines lyriką. 1999 m. tapo Vilniaus pedagoginio universiteto garbės profesore. I. Veisaitė yra daugybės straipsnių Lietuvos ir užsienio spaudoje autorė, nuolat skatinusi vokiečių kultūros ir literatūros sklaidą sovietinėje Lietuvoje, aktyviai dalyvavusi politinėse diskusijose ir palaikiusi Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio idėją. Atkurtoje Lietuvos valstybėje I. Veisaitė drauge su kitais bendražygiais ėmėsi steigti G. Soroso fondo filialą Lietuvoje – Atviros Lietuvos fondą.

I. Veisaitė visuomet plėtojo kultūros, švietimo ir tarptautinių mainų idėjas, aktyviai skatino Thomo Manno kultūros centro Nidoje įkūrimą ir veiklą. 1998–2002 m. vadovavo šio centro kuratoriumui. I. Veisaitė ypatingai rėmė idėją, kad Vilniuje būtų įkurtas atskiras Goethe`s institutas – vokiečių kultūros institutas. Visuomeniniais pagrindais ji aktyviai dirbo daugelyje organizacijų, tokių kaip UNESCO Lietuvos nacionalinis komitetas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Meno taryba, komitetas „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“.

Profesorės Irenos Veisaitės apdovanojimai: 1995 m. – Ketvirtojo laipsnio Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinas; 2002 m. – Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ apdovanojimas Metų Tolerancijos žmogus; 2006 m. – Barboros Radvilaitės medalis už nuopelnus kultūrai ir švietimui; 2008 m. – Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos garbės ženklas; 2012 m. – Goethe`s instituto apdovanojimas Goethe`s medaliu už viso gyvenimo veiklą; 2015 m. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija; 2018 m. – Lietuvos Respublikos ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje; 2019 m. – Lenkijos Respublikos Seinių Tautų, kultūrų ir menų „Paribio“ fondo apdovanojimas – „Paribio žmogaus“ titulas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.