Gyvenimas

2020.04.26 07:03

COVID-19 apnuogino nelygybę: kam kirto skaudžiau – vyrams ar moterims?

LRT.lt2020.04.26 07:03

Vyrus, ypač vyresnius, labiausiai neramina mirtingumas nuo COVID-19, o moterims, kurios turi daugiau galimybių pasveikti, daugiausiai rūpesčių kelia kiti infekcijos padariniai. BBC aiškinasi, kodėl lytis savo aukų nesirenkančiam virusui yra toks svarbus aspektas. 

Pradedant autobuso vairuotojais ir baigiant ministrais pirmininkais – žmonės iš visų gyvenimo barų gali užsikrėsti ir rimtai susirgti COVID-19 infekcija. Vis dažniau girdime posakį, kad virusas nediskriminuoja. Kad ir kaip ten būtų, koronavirusas tėra daugiau ar mažiau negyva genetinės medžiagos dalelė. Jis net ir norėdamas negalėtų diskriminuoti.

Ir visgi šis virusas labai skirtingai veikia skirtingoms visuomenės grupėms priskiriamus asmenis.

Viena iš ryškiausių takoskyrų yra susijusi su lytimi. Tuo labiau, kad šie skirtumai susiję ne vien su tuo, kaip vyrai ar moterys pakelia COVID-19 infekciją, jie siejami ir su ilgalaikėmis sveikatos bei ekonominėmis perspektyvomis.

Ligos skirtumai

Vienas iš labiausiai dėmesį pritraukiančių šiuo metu išryškėjusių skirtumų yra vyrų ir moterų mirštamumo nuo šio viruso santykis.

Pavyzdžiui, JAV nuo COVID-19 miršta dvigubai daugiau vyrų nei moterų. Panašiai ir Vakarų Europoje – 69 proc. visų koronaviruso aukų yra vyrai. Analogiškos tendencijos stebimos ir Kinijoje bei kitose šalyse.

Londono universiteto koledžo tyrėjų komanda, vadovaujama Annos Purdie, fiksuoja su lytimi susijusius skirtumus įvairiose šalyse ir stengiasi rasti dėsningumus, kodėl jie atsiranda.

Yra teorija, kad moterų imuninės sistemos reakcija į virusą yra intensyvesnė, sako Oksfordo universiteto imunologijos profesorius Philipas Goulderis. „Visą gyvenimą moterų imuninės sistemos reakcija į vakcinas ir infekcijas paprastai būna kur kas agresyvesnė ir veiksmingesnė nei vyrų,“ – aiškina jis.

Taip iš dalies yra dėl to, kad moterys turi dvi X chromosomas, o vyrai tik vieną – tai tampa svarbu, susidūrus su koronavirusu. „Visų pirma, tokius virusus kaip koronavirusas aptinkantis baltymas yra užkoduotas X chromosomoje, – sako P. Goulderis. – Dėl to jis ekspresuojamas dviguba doze daugelyje moterų imuninių ląstelių, lyginant su vyrais, todėl moterų imuninė reakcija į virusą yra kur kas intensyvesnė.“

Dar viena priežastis galėtų būti skirtingoms lytims būdingas skirtingas gyvenimo būdas. „Stebimi reikšmingi lyčių elgesio skirtumai, tokie kaip rūkymas, kurie turi įtakos sergamumui įvairiomis ligomis, pavyzdžiui, širdies ligomis, lėtine plaučių liga ar vėžiu, – aiškina P. Goulderis. – Šie dalykai turi didžiulės įtakos tokių infekcijų, kaip COVID-19 baigčiai. Kai kuriose šalyse rūkančių skirtingų lyčių atstovų skaičius akivaizdžiai skiriasi, pavyzdžiui, Kinijoje rūko 50 proc. vyrų ir tik 5 proc. moterų.“

Tačiau šiame pandemijos etape kol kas nėra pakankamai duomenų, kad galima būtų drąsiai teigti, ar šie skirtumai yra nulemti biologijos, ar elgesio, o gal lemiamu momentu sužaidžia ir viena, ir kita.

Finansinės pasekmės

Visgi yra ir kitokio pobūdžio įrodymų, kad virusas skirtingai veikia vyrus ir moteris.

Vokietijoje įsikūrusio Manheimo universiteto ekonomistė Michèle Tertilt kartu su kolegomis renka įrodymus, kaip pandemija paveikė vyrus ir moteris darbo rinkoje JAV. Dėl karantino jau dabar labai daug žmonių neteko darbo ir labai tikėtina, kad netrukus daugelio šalių ekonomikoms gresia recesija.

Tačiau nedarbas pasiskirsto labai nevienodai – galbūt tai būtų galima paaiškinti labai neįprastomis šios ekonominės krizės aplinkybėmis. „Tai labai neįprasta ir labai skiriasi nuo įprastos recesijos,“ – sako M. Tertilt.

Vien kovo mėnesį JAV darbą prarado 1,4 mln. žmonių – staigiausias nedarbo augimas nuo pat 1975 m. Moterims ši krizė smogė skaudžiau: 0,9 proc. išaugęs nedarbas, lyginant su 0,7 proc. vyrų atveju.

Tai dar vienas aspektas, kuriuo ši krizė yra neįprasta, nes recesijos metu vyrų užimtumas paprastai nukenčia labiau nei moterų. Taip yra dėl to, kad daugiau vyrų dirba tokiuose pramonės sektoriuose, kaip gamyba ar statybos, kurie glaudžiau siejasi su ekonomikos ciklais. Tuo tarpu moterys paprastai atstovauja tokioms sritims kaip medicina ar švietimas, kurioms ekonominiai ciklai neturi tokio didelio poveikio.

Užimtumui įtakos turi visai kiti veiksniai. Vienas iš jų – ar esate „esminio“, „kritinio“ sektoriaus darbuotojas. M. Tertilt komanda „kritiniais darbuotojais“ įvardino sveikatos priežiūros specialistus, transporto, apsaugos tarnybų (pavyzdžiui, policijos), žemės ūkio, žuvininkystės ir miškininkystės darbuotojus, priežiūros ir remonto darbininkus.

Pagal šią klasifikaciją esminiuose sektoriuose dirba 17 proc. moterų, lyginant su 24 proc. vyrų.

Dar vienas svarbus veiksnys – ar darbuotojas gali savo darbus atlikti nuotoliniu būdu, naudodamasis ryšio priemonėmis. M. Tertilt su kolegomis sugrupavo darbus ir pagal tai, ar juos galima atlikti nuotoliniu būdu – verslo analitikas, pavyzdžiui, puikiai gali dirbti iš namų, o barmenui vargu ar tai pavyktų.

M. Tertilt nustatė, kad daugiau vyrų (28 proc.) turi nuotoliniam darbui labiau tinkančias profesijas, lyginant su moterimis (22 proc.).

„Tai mane šiek tiek nustebino, – sako ji. – Tikėjausi, kad šioje srityje moterys turės persvarą, turint omenyje valstybės tarnautojomis ir biuruose dirbančias moteris. Tačiau įsigilinus, viskas stoja į savas vietas – labai daug moterų dirba restoranuose, turizmo srityje. O restoranai ir barai visame pasaulyje užsidarė, turizmo sektorius taip pat labai susitraukė.“

Jungtinės Karalystės fiskalinių studijų instituto atliktas tyrimas labai panašiai nušviečia situaciją. Jis padėjo nustatyti, kad Jungtinėje Karalystėje pandemijos paveiktose pramonės sektoriuose, kaip antai mažmeninėje prekyboje ar viešbučių ir restoranų sektoriuje, dirba trečdaliu daugiau moterų nei vyrų.

„Žvelgiant iš ekonominės perspektyvos, krizė skaudžiausiai smogė mažai uždirbančioms jaunoms darbininkėms,“ – sako bendrovės „The World We Want“, kurios tikslas spartinti pažangą link Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, vykdomoji direktorė ir viena iš įkūrėjų Natasha Mudhar.

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumai dar labiau pagilina šią nelygybę – moterys ne tik dažniau netenka darbo, bet joms ir mokama buvo mažiau.

„Į kiekvieną vyro savo reikmėms išleistą svarą šios krizės metu moteris gali atsakyti tik 82 pensais,“ – sako N. Mudhar. JAV ši nelygybė panaši – moterys uždirba 85 proc. vyrams mokamo atlygio, tačiau ją dar labiau pagilina rasinė ar etninė nelygybė. Pavyzdžiui, JAV juodaodės moterys uždirba 21 proc. mažiau nei baltaodės.

Dar skaudžiau ši krizė atsilieps vienišiems tėvams

M. Tertilt tyrimas parodė, kad JAV šiuo metu priskaičiuojama 20 mln. vienišų tėvų, iš kurių du trečdaliai yra vienos vaikus auginančios moterys. „Pagalvokite apie tai – jie negalės dirbti, – sako M. Tertilt. – Net jei jie dirba medicinos įstaigoje ar kitame valstybei esminiame sektoriuje, jų vaikų ugdymo įstaiga greičiausiai bus uždaryta, todėl jie privalės likti namuose.“

Net ir esant teorinei galimybei dirbti iš namų, vieniši tėvai gali neturėti sąlygų ja pasinaudoti, nes maži vaikai reikalauja viso jų dėmesio. „Ypač vienišoms mamoms nėra kitos išeities, – teigia M. Tertilt. – Jos negali pasisamdyti auklės, pasikviesti kaimynės ar močiutės. Jos tiesiog netenka darbo.“

Apnuogina nelygybę

COVID-19 tik dar viena infekcija iš ilgo epidemijų, apnuoginusių ekonominę nelygybę, įskaitant ir lyties pagrindu, sąrašo.

„Visos epidemijos turi lyčių skirtumus išryškinantį poveikį, – sako Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklos pasaulinės sveikatos politikos profesorė Clare Wenham. – Skirtumas tik tas, kad iki šiol niekas apie tai nekalbėjo, o politikos formuotojai nežinojo.“

C. Wenham kartu su kolegomis tyrė ebolos ir zikos poveikį vyrams ir moterims, o šiuo metu visą dėmesį sutelkė į COVID-19.

Viena iš ebolos epidemijos Siera Leonėje pasekmių buvo smarkiai išaugęs gimdyvių mirtingumas. Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžė, kad nėščiųjų ir gimdyvių sveikatos priežiūra turi išlikti prioritetu net ir epidemijos akivaizdoje ir kad visos moterys turi turėti galimybę gauti „aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugas iki gimdymo, gimdymo metu ir po jo.“ Tačiau praktikoje tai ne visada įgyvendinama.

„Iš ankstesnių protrūkių žinome, kad viskas [visi ištekliai] skiriama kovai su virusu, – sako C. Wenham. – Tai reiškia, kad sutrinka įprastų paslaugų teikimas. Ir pirmas dalykas šioje eilėje dažniausiai yra nėščiųjų ir gimdyvių priežiūra.“

Prasidėjus pandemijai, padaugėjo pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje. Per pirmąją karantino savaitę Prancūzijoje tokių atvejų skaičius padidėjo trečdaliu, Australijoje stebimas net 75 proc. augimas, o Libane pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje padaugėjo dvigubai. Nors smurtas artimoje aplinkoje gali būti nukreiptas tiek prieš moteris, tiek ir prieš vyrus, moterys su juo susiduria neproporcingai dažnai, pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose jos dvigubai dažniau nei vyrai patiria partnerių smurtą.

„Visi žinome, kad smurtas artimoje aplinkoje paprastai vyksta poros namuose, – sako C. Wenham. – Šiuo metu žmonės yra uždaryti savo namuose, stresinėje situacijoje, be pinigų, be darbo. Nereikia būti dideliu mokslininku, kad suprastum, jog smurto atvejų skaičius augs.“

Taigi kol kas vaizdas pakankamai liūdnas ir vienai, ir kitai lyčiai.

Vyrus, ypač vyresnius, labiausiai neramina pati infekcija ir jos galimos letalinės pasekmės. Moterims, kurios turi daugiau galimybių pasveikti, daugiausiai rūpesčių kelia kiti COVID-19 padariniai, kurių poveikis gali būti juntamas ne vienerius metus.

C. Wenham teigimu, dar nevėlu vyriausybėms suskubti į pagalbą tiems, kam ši pandemija ekonomiškai smogs skaudžiausiai. „Turime pasirūpinti, kad pandemijos metu ir po jos moterys sulauktų ekonominių paskatų, pagalbos, grįžtant į darbą,“ – sako ji.

Nėra bėdos, kuri neišeitų į gera

M. Tertilt tyrimas nustatė du aspektus, galinčius pasitarnauti, siekiant lyčių lygybės.

Pirmasis yra lankstesnė darbo vieta. „Milijonai verslų prisitaiko prie darbo iš namų sąlygų,“ – teigia M. Tertilt. Kai kuriose JAV vietose telefoninių konferencijų skaičius kovo mėnesį išaugo 200 proc., lyginant su ankstesniais laikotarpiais.

„Didelė tikimybė, kad tai pakeis kai kurias nuostatas ir moterims taps lengviau derinti karjerą ir motinystę, – aiškina ji. – Moterims tokie verslo kultūros ir darbo vietos lankstumo pokyčiai išeis į naudą, nes istoriškai taip susiklostė, kad jos dažniausiai rūpinasi vaikais.“

Antrasis aspektas palies nedidelį, bet reikšmingą darbo jėgos segmentą. M. Tertilt tyrimo metu buvo analizuojamos heteroseksualios poros, kurių 8-12 proc. dėl karantino buvo priverstos apsikeisti įprastais vaidmenimis.

„Įsivaizduokime porą, kur moteris yra gydytoja, kovojanti su virusu priešakinėse pozicijose, o vyras – biuro darbuotojas, galintis dirbti iš namų, – siūlo ji. – Labai tikėtina, kad tokioje poroje vaikais labiau rūpinsis tėvas. Mama dirba ligoninėje, o tėtis namuose darbuojasi nuotoliniu būdu ir prižiūri vaikus.“ Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu JAV vaikų priežiūra gula ant 60 proc. moterų pečių, tai gali tapti reikšmingu postūmiu.

Taip pat skaitykite