Vilniečiai piktinasi atsiradusiais elektriniais dviračiais, kurie užima elektrinių paspirtukų vietas. Pasak JUDU atstovo Elono Šaparnio, elektriniams dviračiams galioja tokios pačios taisyklės ir stovėjimo vietos kaip ir paspirtukams.
„Elektriniai dviračiai įeina į tą pačią mikrojudumo sąvoką. Jie turėtų būti statomi toje pačioje vietoje kaip ir „Bolt“ paspirtukai. Pati transporto priemonė turi tas pačias savybes kaip ir paspirtukas – gali važiuoti iki 20 kilometrų per valandą greičiu, variklio galia yra iki vieno kilovato“, – LRT RADIJO laidai „10–12“ sako JUDU atstovas.
Vilniuje – 1000 naujų elektrinių dviračių
Anot E. Šaparnio, sostinėje atsiradę elektriniai dviračiai yra latvių įmonės „Ride Mobility“ paslauga.
„Jie yra latvių įmonė, norinti atrasti Vilnių. Atėjo gana tyliai, dėl to žmonės yra nustebę. Atėjo su 1000 naujų dviračių į miestą ir nori steigti tokią pačią paslaugą kaip „Bolt“, – dėsto jis.
JUDU atstovas sako, kad „Bolt“ paslauga Kaune nepasiteisino, o štai vilniečiai mielai renkasi keliauti alternatyviomis transporto priemonėmis.
„Bolt“ dviračiai šiuo metu yra kaip bandomasis projektas. Prieš tai buvo bandoma Kaune, bet ši transporto priemonė nelabai pritapo ir žmonės nelabai naudojosi, tad „Bolt“ nusprendė pabandyti Vilniuje, ir jiems pasisekė. Žmonės naudojasi dviračiais ilgesnėms atkarpoms nukeliauti“, – aiškina E. Šaparnis.
Taip pat skaitykite
Galioja tos pačios taisyklės
Pasak pašnekovo, elektriniams dviračiams galioja tos pačios taisyklės kaip ir elektriniams paspirtukams, todėl ir stovėjimo zonos išlieka tos pačios.
„Kur nėra privalomų stovėjimo zonų vietų kontrolės, tuose rajonuose galima statyti dviračius pasirinkus tinkamą vietą, kuo arčiau šaligatvio krašto, netrukdant pėstiesiems ir kitiems eismo dalyviams. Visiškai tos pačios taisyklės, su kuriomis sutinka klientas, pasirašydamas dvišalę sutartį su operatoriumi“, – teigia jis.
E. Šaparnis pabrėžia, kad važiuojant tiek elektriniais dviračiais, tiek paspirtukais būtina pasirinkti tinkamą greitį ir nekliudyti pėstiesiems.
„Mikrojudumo priemone galima važiuoti takais, dviračių takais ir gatvėmis, kurių greitis yra limituotas iki 30 kilometrų per valandą. Žinoma, važiuojant takais ir šaligatviais reikia pasirinkti atitinkamą greitį. Šaligatviu važiuojantis paspirtukininkas privalo važiuoti apie 7 kilometrų per valandą greičiu, kad nesukeltų avaringų situacijų su pėsčiaisiais, turi atsižvelgti į srautą, nenardyti tarp žmonių“, – aiškina pašnekovas.
Įvažiavus į draudžiamas zonas, paspirtukas sustoja
Pasirodo, kad šiuolaikinėmis technologijomis operatorius gali reguliuoti zonas, kur paspirtukas gali važiuoti, o įvažiavus į tam tikras zonas, kur eismas draudžiamas, transporto priemonė visiškai sustos.
„Mes esame operatoriams išsiuntę specialius sluoksnius, kuriais jie turi vadovautis atitinkamose miesto srityse. (...) Be jokios kontrolės paleidus tokį srautą paspirtukininkų, turėtume panašių situacijų kaip buvo prieš 3-ejus ir daugiau metų“, – pabrėžia E. Šaparnis.
Pasak pašnekovo, sulaukiama skundų, kad dviračiai yra paliekami stovėti netinkamai ir kliudo kitiems eismo dalyviams. Už neteisingai paliktą elektrinį dviratį operatorius nebeleidžia vartotojui naudotis tokia paslauga.
„Gauname pranešimų, kad dviračiai yra statomi padrikai, skersai, blokuojant eismą. Įmonė stengiasi, sparčiai dirba, sugaudo tokius kenkėjiškus vartotojus, suspenduodami jų paskyras“, – dėsto jis.
Nors sostinėje elektrinių dviračių ir paspirtukų apstu, JUDU atstovas teigia, kad miestas nėra perpildytas šių transporto priemonių. Pasak jo, siekiama, kad gyventojai rinktųsi netaršaus keliavimo būdus.
„Pats operatorius paskaičiavo, kiek transporto reikia mieste. Jeigu mažėtų naudojimasis transporto priemone, tai jos būtų per daug. Tačiau gali būti taip, kad vienu momentu nebetilpsime ir neturėsime kur statyti. Šiuo metu situacija yra gera, transporto priemones galima valdyti, jų nėra tiek, kad trikdytų ir nebūtų galima sukontroliuoti situacijos. Noriu pabrėžti, jog siekiame, kad žmonės persėstų iš automobilių ir naudotųsi alternatyvia transporto priemone, mieste sumažinti kamščius bei taršą“, – aiškina E. Šaparnis.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „10–12“ įraše.
Parengė Goda Ponomariovaitė
