Penktadienį Gvantanamo įlankoje, JAV bazėje komunistinėje Kubos saloje, susitiko aukščiausi JAV ir Kubos kariuomenės pareigūnai.
JAV generolas Francis Donovanas susitiko su Kubos generolu Roberto Legra Sotolongo „trumpam pasikeitimui nuomonėmis operatyvinio saugumo klausimais“, sakoma JAV Pietų vadovybės pranešime, išplatintame kartu su susitikimo nuotrauka.
„Gen. F. Donovanas taip pat vadovavo karinio jūrų laivyno bazės perimetro saugumo vertinimui ir su bazės pareigūnais aptarė pajėgų apsaugą, karių ir jų šeimų saugumą bei operatyvinę parengtį“, – teigė JAV.
Kubos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų ministerija pabrėžė, kad „abi delegacijos mano, jog susitikimas buvo teigiamas“, ir susitarė „palaikyti ryšį tarp abiejų karinių vadovybių“, teigiama „Facebook“ paskelbtame pranešime.
Uniformuoti vyrai susitiko JAV bazėje pietrytinėje salos dalyje.
Blogėjantys santykiai
Havanos ir Vašingtono santykiai toliau blogėja nuo sausio, kai Jungtinės Valstijos įvedė de facto naftos blokadą salai, surengusios karinį reidą, siekiant nušalinti kairiųjų pažiūrų Nicolasą Maduro nuo valdžios Venesueloje.
Be Karakaso kaip gelbėjimosi rato, Kuba sunkiai stengiasi išlaikyti elektros tiekimą, maisto ir vaistų atsargas.
Kiti Kubos sąjungininkai Rusijoje, Kinijoje ir Irane taip pat patiria JAV spaudimą atsitraukti, taikant naują sankcijų raundą Kubos įmonėms ir lyderiams. JAV pareigūnai taip pat pateikė kaltinimus buvusiam prezidentui Rauliui Castro byloje, kuri siekia 1996 metus.
Dabar Kuba atsidūrė ties žlugimo riba.
Valstybės sekretorius Marco Rubio, kuris yra kubiečių kilmės amerikietis, sakė, kad JAV mato diplomatinį sprendimą šioje aklavietėje.
Praėjusią savaitę pasirodė pranešimų, kad Havana svarsto galimybę surengti dronų smūgius į bazę JAV atakos atveju.
F. Donovanas vadovavo JAV objekto perimetro saugumo vertinimui ir aptarė karių saugumą bei operatyvinę parengtį, sakoma pranešime.
Gvantanamo įlanka, esanti už 700 kilometrų į pietryčius nuo Majamio, pietrytinėje Kubos pakrantėje, liūdnai pagarsėjusi kaip vieta, kurioje buvo smurtaujama prieš įtariamuosius terorizmu, sulaikytus po 2001 metų rugsėjo 11 dienos išpuolių.
D. Trumpas taip pat planavo naudoti bazę kaip sulaikymo centrą dokumentų neturintiems migrantams.
„Karinio jūrų laivyno bazė Gvantanamo įlankoje yra gyvybiškai svarbus operatyvinis ir logistikos centras, remiantis JAV karines pastangas atremti grėsmes, kurios kenkia saugumui, stabilumui ir demokratijai mūsų pusrutulyje“, – sakė JAV Pietų vadovybė.
