Europos Sąjunga (ES) turi imtis ryžtingesnių veiksmų, kad atkurtų prekybos santykių su Kinija pusiausvyrą, penktadienį po derybų dėl svarbiausių pramonės šakų apsaugos nuo Kinijos konkurentų pareiškė bloko vykdomoji institucija.
Įtampai su JAV šiek tiek atslūgus po to, kai Europa patvirtino 2025 metų prekybos susitarimą, blokas sutelkia dėmesį į Kiniją, vis daugiau balsų reikalaujant imtis griežtų priemonių, ir ji nėra viena.
Ekspertai ir vyriausybės vis dažniau įspėja apie „Kinijos šoką 2.0“, kai Azijos milžinėje pagamintų pigių prekių perteklius kelia grėsmę gamintojams ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje, didėjant prekybos deficitui su Kinija.
Europoje vis didesnį susirūpinimą kelia bloko prekybos prekėmis deficitas, kuris praėjusiais metais siekė apie 360 mlrd. eurų, o tai reiškia, kad Kinijos eksportas gerokai viršijo ES importą.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning prieš baigiantis deryboms penktadienį pareiškė, kad Pekinas „atidžiai stebi“ įvykius ir „imsis būtinų priemonių savo teisėtoms teisėms ir interesams apsaugoti“.
Penktadienį vykusios Europos Komisijos (EK) narių diskusijos paskatins tolesnes derybas dėl prekybos disbalanso Didžiojo septyneto (G7) valstybių vadovų susitikime Prancūzijoje birželio 15–17 dienomis ir ES lyderių aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje birželio 18–19 dienomis.
„Kinijos pramoninis dominavimas nėra atsitiktinis. Tai dešimtmečius trukusių valstybės subsidijų ir abipusiškumu nepagrįstos prieigos prie rinkos rezultatas“, – ketvirtadienį Briuselyje ES ministrams sakė ES pramonės vadovas Stephane'as Sejourne'as.
Vėliau žurnalistams jis sakė, kad remiantis Europos Centrinio Banko (ECB) duomenimis, 29 mln. darbo vietų „artimiausiais mėnesiais kils labai didelė rizika dėl prekybos deficito“.
Raginimas imtis skubių veiksmų
Nuo 2023 metų EK pirmininkė Ursula von der Leyen propaguoja „rizikos mažinimo, o ne atsiejimo“ požiūrį, kuriuo siekiama subalansuoti susirūpinimą dėl pernelyg didelės priklausomybės nuo Kinijos ir ryšių išlaikymą, o tai Briuselis penktadienį vėl pakartojo.
Komisarai aptarė, kokių esamų ir naujų priemonių ES turėtų imtis, kad apgintų žemyno įmones nuo to, ką Briuselis laiko nesąžininga Kinijos konkurentų konkurencija.
Metalų, švariųjų technologijų ir trąšų sektorių pramonės grupės laiške, kuriame smerkia nesąžiningą praktiką, teigė, kad „skubiai reikia veiksmingiau ir greičiau taikyti ES prekybos apsaugos priemonių rinkinį“.
Pastaraisiais metais ES bandė spręsti disbalanso problemą taikydama didesnius tarifus ir kvotas bei atlikdama virtinę antisubsidinių tyrimų švariųjų technologijų sektoriuje, o tai padidino prekybos trintį tarp Briuselio ir Pekino.
ES taip pat svarsto galimybę pasinaudoti JAV prezidento Donaldo Trumpo pavyzdžiu ir pritaikyti priemonę, panašią į prekybos įstatymų 301 skirsnį, kuris suteikia Vašingtonui teisę nustatyti konkretiems sektoriams taikomus tarifus, o Europos atveju tai galėtų būti chemijos, metalų ar žaliųjų technologijų sektoriai.
Kinijos bandymai investuoti Europoje taip pat vis dažniau susiduria su pasipriešinimu.
„Svarbiausia, kad Europa jau turi prekybos priemonių arsenalą. Trūksta tik politinės valios jas panaudoti“, – sakė Europos reformų centro (CER) analitinio centro vyriausiasis ekonomistas Sanderis Tordoiras.
Dėmesys lustams
Tuo pat metu Europa siekia diversifikuoti savo prekybos partnerius, ypač retųjų žemių elementų, kurių pramonėje dominuoja Kinija, srityje, po to, kai praėjusiais metais griežta Pekino eksporto kontrolė atskleidė, koks pažeidžiamas yra blokas.
ES taip pat tikisi, kad kitą savaitę pristatytos naujos taisyklės paskatins vietinę lustų, naudojamų įvairiuose elektronikos gaminiuose, gamybą.
Neįvardydamos Kinijos, keturios didžiosios ES ekonomikos, įskaitant Prancūziją, Italiją ir Nyderlandus, savaitgalį išplatino dokumentą, kuriame nurodė, kad reikia griežtesnių priemonių kovojant su „nesąžiningos prekybos praktikos augimu“.
Tačiau šis jų siekis supriešina jas su didžiausia Europos ekonomika Vokietija, kuri eksportuoja daug prekių, pavyzdžiui, automobilių ir gamyklų mašinų. Berlynas baiminasi supykdyti Pekiną ir skaudžių pasekmių, kurias tai galėtų sukelti.
Tačiau CER atstovas S. Tordoiras mano, kad Berlyne „vyksta pokyčiai“.
