Jeigu karas Irane užsitęstų, o energijos kainos išliktų aukštos dar metus, infliacija Lietuvoje galėtų šoktelėti net iki 14 proc., konferencijoje „LOGIN 2026“ kalbėjo banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Anot ekonomisto, jei karas Irane užsitęs ir energija išliks brangi ateinančius šešis mėnesius, Lietuvoje metinė infliacija sieks 9 proc.
„Jeigu energija išliks brangi devynis mėnesius, metinė infliacija sieks 11 proc. Na, o jei naftos ir dujų kaina laikysis dabartinio lygio metus, metinė infliacija gali siekti 14 proc.“, – konstatuoja ekonomistas.
Jei naftos ir dujų kaina laikysis dabartinio lygio metus, metinė infliacija gali siekti 14 proc.
A. Izgorodinas
Manoma, kad ekonomikai sveikas infliacijos dydis siekia apie 2 proc. Tokio tikslo, keisdamas palūkanų normas, siekia ir Europos Centrinis Bankas (ECB).
Dėl užsitęsusio karo Irane jau dabar fiksuojamas infliacijos šuolis. Išankstinė metinė infliacija gegužę (palyginti su praėjusių metų geguže) siekė 5,1 proc. rodo Valstybės duomenų agentūros duomenys.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija 2026 m. sieks 5,1 proc., o kitąmet sumažės iki 3 proc.
Krizės horizonte nemato
Ekonomistas A. Izgorodinas taip pat pažymi nesitikintis, kad rudenį Lietuva galėtų susidurti su krize. Visgi ekonomikos augimas, kurį matome dabar, gerokai sulėtės.
„Aš netikėčiau, kad ateina krizė, bet tikėčiau, kad rudenį mes nematysime tokio augimo tempo, kokį matome dabar“, – įspėja ekonomistas.
Aš netikėčiau, kad ateina krizė, bet tikėčiau, kad rudenį mes nematysime tokio augimo tempo, kokį matome dabar.
A. Izgorodinas
Viena iš to priežasčių – dabartiniai labai geri pramonės rodikliai, jie gali būti apgaulingi.
„Lietuvos pramonės šuolis yra šiek tiek apgaulingas. Visoje Europoje dabar mes matome gamybą į sandėlį. Taip yra todėl, kad kai kurios įmonės bijo, kad gali pritrūkti komponentų, kad jie gali pabrangti. Įmonės iš to nerimo pildo sandėlius.
Visoje Europoje dabar matome pramonės šuolį. Tačiau tai gali pasibaigti vasaros viduryje.
A. Izgorodinas
Todėl visoje Europoje dabar matome pramonės šuolį. Tačiau tai gali pasibaigti vasaros viduryje. Jau dabar apklausos rodo, kad Europos gamintojai šiek tiek atsargesni. Lygiai tas pats laukia ir Lietuvos gamintojų. Jei Vokietijos pramonės įmonės darys gamybos pauzę, mūsų įmonės irgi turės daryti pauzę, nes gaus mažiau užsakymų“, – vardija A. Izgorodinas.
Kalbėdamas apie vartojimą, ekonomistas prognozuoja, kad iki liepos matysime įsibėgėjantį vartojimo augimą, o augimo tempas bus sparčiausias per dvejus metus.
„Tačiau jau nuo liepos vartojimo augimo tempas sulėtės“, – priduria jis.
Kur dėti santaupas
Diskusijoje dalyvavusi Lietuvos banko Ekonomikos departamento vadovė Kotryna Tamoševičienė tiems, kurie infliacijos metu žada investuoti ir taip apsaugoti savo santaupas, visada pataria diversifikuoti portfelį.
Tiesa, anksčiau diversifikacija (rizikų paskirstymas) vykdavo tarp rizikingų ir mažiau rizikingų turto klasių, o dabar K. Tamoševičienė pataria atkreipti dėmesį į daugiau kintamųjų.
„Dabar atsiranda daugiau aspektų, reikia žiūrėti į likvidumą, nes geopolitinės grėsmės lemia, kad dalį pinigų norime pasiekti lengviau. Taip pat investuojant reikėtų atkreipti dėmesį, ar tos investicijos bus apsaugotos nuo kibernetinių grėsmių, pažiūrėti į investicinį regioną, kuri šalis, tarkime, draudžia jūsų indėlį“, – pataria ekonomistė.
Kalbėdamas apie investavimą A. Izgorodinas teigė savo investicijas nukreipęs į Europos įmonių akcijas.
„Tai nėra investicinis patarimas. Tačiau manau, jei karas Irane pasibaigtų, Europos lauktų spartesnis atsigavimas. Tačiau rizika yra ta, kad Europos ekonomika yra labiau pažeidžiama kalbant apie energetikos kainas nei JAV“, – sako A. Izgorodinas.
Manau, jei karas Irane pasibaigtų, Europos lauktų spartesnis atsigavimas.
A. Izgorodinas
Kalbėdamas apie kitas investicijas, pavyzdžiui, auksą, ekonomistas pažymėjo, kad nuo karo Irane pradžios aukso kaina yra sumažėjusi.
„Tai keista. Įprastai, esant didesniam neapibrėžtumui, aukso kaina turi kilti. Tačiau dabar investuotojai pinigus deda į naftos gamybos įmones. Todėl šiandien portfelį reikia valdyti aktyviai, nes situacija yra labai nestabili“, – pataria ekonomistas.
Rinkos tikisi, kad palūkanų normos šiemet bus didinamos du kartus
Kalbėdama apie ECB būsimus sprendimus dėl palūkanų normų keitimo šių dienų kontekste, K. Tamoševičienė akcentuoja, kad situacija nėra patogi, mat palūkanų keitimas neturi įtakos, kai infliacija kyla iš energijos kainų šoko.
Visi suprantame, kad Centrinis bankas negali nei Hormuzo sąsiaurio atverti, nei naftos kainų nuleisti žemyn.
K. Tamoševičienė
„Visi suprantame, kad Centrinis bankas negali nei Hormuzo sąsiaurio atverti, nei naftos kainų nuleisti žemyn. Todėl turimais instrumentais Centriniai bankai bando valdyti antrinius efektus“, – sako Lietuvos banko ekonomistė.
Jos teigimu, rinkos tikisi, kad ECB šiais metais du kartus padidins bazinę palūkanų normą. Tačiau sprendimas ECB nebus lengvas, mat palūkanų padidinimas darytų neigiamą poveikį ekonomikai.
