Minsko balionų istorija: kada jie pradėjo skristi į Lietuvą ir ko ėmėmės

Nuo pirmojo Baltarusijos baliono iki ekstremalios padėties įvedimo: LRT.lt pateikia įvykių seką, kada į Lietuvą pradėjo skristi Minsko balionai ir kaip su jais bandoma kovoti.

Nors kontrabandinių balionų tema viešojoje erdvėje pastebima tik pastaruosius du mėnesius, Lietuvos oro erdvėje jie skraido ne vienus metus.

Dar 2023 m. pasieniečiai surado 3 kontrabandinius balionus, 2024 m. – 226, o šiemet – jau 623 (iki gruodžio 8 d.), praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Pagrindiniu posūkiu balionų istorijoje tapo 2024 m. rugsėjo 28 d., kai 23.45 val. pačiame Vilniaus oro uoste kartu su cigarečių kroviniu nukrito kontrabandinis balionas.

2024 m. spalio 9 d. kontrabandinis balionas nusileido ir pačiame Vilniaus centre, šalia prekybos centro CUP. Atsitrenkęs į automobilį, jis dar pakilo, atsimušė į prekybos centro fasadą, į terasos stogą ir nusileido.

Pirmą kartą Vilniaus oro uostas dėl „užfiksuoto skrendančio objekto“ laikinai uždarytas 2025 m. rugsėjo 9 d. Tiesa, tuomet nebuvo tiksliai įvardyta, ar tai buvo kontrabandinis balionas.

Verta pastebėti, kad „Oro navigacija“ yra teigusi, kad jų turimi radarai neleisdavo Lietuvos oro erdvėje pastebėti balionų, tad kažkuriuo metu oro erdvės stebėjimą perėmė Lietuvos kariuomenė. Būtent po šio veiksmo ir pradėti pastebėti balionai.

Tą patį rugsėjį dėl pastebėtų dronų Vilniaus oro uosto veikla buvo stabdoma dar keletą kartų (rugsėjo 11, 25 d.).

Vis tik pirmą kartą oficialiai dėl kontrabandinių balionų Vilniaus oro uostas uždarytas spalio 4 d. Tuo metu teigta, kad į Lietuvos teritoriją iš Baltarusijos įskrido 25 balionai. Sutrikdyta apie 30 skrydžių, tą kartą nepatogumų patyrė 6 000 keleivių.

Po tos dienos įvykių vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius tikino, kad nėra ženklų, jog tai būtų hibridinė Baltarusijos ataka.

Antrą kartą Vilniaus oro uostas dėl kontrabandinių balionų uždarytas spalio 21 d. vakarą. Paveikta 30 skrydžių. Tą kartą į Lietuvą iš Baltarusijos skrido keliasdešimt meteorologinių balionų.

„Lietuva griežtai reaguos į bet kokį oro erdvės pažeidimą: jei panašūs incidentai kartosis, siena su Baltarusija bus uždaryta“, – dieną po to, kai antrą kartą teko uždaryti Vilniaus oro uostą, ryžtingai kalbėjo premjerė I. Ruginienė.

Tuo metu taip pat imta kalbėti ir apie kovos su kontrabandiniais balionais įrankius bei krizes priežastis. Užsiminta apie SIM kortelių blokavimą (jos siunčia kontrabandininkams GPS signalą, kur yra krovinys), nutarta ieškoti technologijų, kurias būtų galima naudoti neutralizuojant oro balionus. Taip pat akcentuota, kad reikia maksimaliai užkardyti kontrabandininkų veiklą.

Dėl į Lietuvą įskridusių balionų spalio 22 d. taip pat pirmą kartą laikinai buvo uždaryti Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktai.

Norimų rezultatų tai nedavė. Trečią kartą Vilniaus oro uostas uždarytas spalio 24 d. Tą patį penktadienio vakarą uždarytas buvo ir Kauno oro uostas.

Ketvirtą kartą Vilniaus oro uostas uždarytas spalio 25 d. (šeštadienio) vakarą. Po šio uždarymo premjerė I. Ruginienė paskelbė šauksianti Nacionalinės saugumo komisijos posėdį, jame žadama ieškoti ilgalaikių priemonių krizei spręsti. Ji neatmetė, kad pirmadienį bus nutarta uždaryti Medininkų ir Šalčininkų pasienio punktus su Baltarusija ilgesniam laikotarpiui.

Nesulaukus pirmadienio Vilniaus oro uostas penktą kartą uždarytas sekmadienį, spalio 26 d.

Spalio 27 d. I. Ruginienė pažymėjo, kad pasienio punktai su Baltarusija ilgesniam laikui bus uždaryti spalio 29 d. Taip pat pranešta, kad kariuomenė numuš balionus. Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė idėjoms, kaip kovoti su kontrabandiniais balionais, skirsianti 1 mln. eurų.

Tiesa, akcentuojama, kad numušti kontrabandinius balionus sudėtinga, jie gali pakilti ir į 11 kilometrų aukštį, skristi 100–200 km/val. greičiu. Taip pat juos sunku aptikti, mat balionai neišskiria šilumos, dažnai neskleidžia beveik jokio arba labai trumpą GPS signalą.

Kalbėta ir apie tai, kad balionus naikinti pavojinga. Balionai gabena 20–30 kg kontrabandos krovinį, jis nukritęs gali apgadinti gyventojų turtą.

Spalio 29 d. pranešta, kad dėl kontrabandinių balionų mėnesiui, iki lapkričio 30 d., uždaromi likę du pasienio punktai su Baltarusija.

Į tai reaguodama Baltarusija „įkaitais“ paima Lietuvos vilkikus, likusius šalyje, ir neleidžia jiems išvykti. Baltarusija už kiekvieną vilkiką pradeda imti 120 eurų per dieną mokestį, o po 4 mėnesių žada juos konfiskuoti.

Spalio 30 d. ir vėl į Lietuvą pasiųsti kontrabandiniai balionai, Vilniaus oro uostas uždaromas šeštą kartą.

Lapkritį balionai ir toliau skrido į Lietuvą, o Vilniaus oro uostas buvo uždarytas dar 6 kartus.

Nesulaukusi ribojimų pabaigos, pasienio punktus su Baltarusija Lietuva atveria anksčiau – lapkričio 19 d. Tikimasi, kad tai leis susigrąžinti vilkikus iš Baltarusijos. Tačiau vilkikai neišleidžiami. Vežėjų asociacija „Linava“ skaičiuoja, kad gruodžio 8 d. Baltarusijoje vis dar sulaikyta apie 4 000 transporto priemonių, iš jų 1 250 vilkikų.

Savo ruožtu Lietuvos muitinė skaičiuoja, kad Minskas yra sulaikęs 185 Lietuvos vilkikus ir puspriekabes.

Gruodį balionai ir toliau skrenda į Lietuvą. Vilniaus oro uostas iš viso uždaromas dar 3 kartus.

Gruodžio 1 d. paskelbtos 3 idėjos, kaip būtų galima kovoti su kontrabandiniais balionais. Tikimasi jau 2026 m. vasarį turėti veikiantį prototipą.

Kariuomenė komunikuoja, kad ji turi priemonių balionams numušti, bet jos yra labai brangios.

„Priemonių yra, tik jos labai brangios. Klausimas, ar mes 20–60 per naktį paleistų objektų pradedame naikinti ginkluote, kuri skirta naikinti naikintuvams arba dronams, kurie iš tikrųjų keltų didelę grėsmę Lietuvos piliečiams ir valstybei. Ar mes išnaudojame savo arsenalą balionams naikinti, tokiu būdu visiškai ištuštindami ir apnuogindami savo oro gynybą, ar mes laukiame ir ieškome būdų. Beje, mes būdų ieškome. (...) “, – „Žinių radijui“ gruodžio 4 d. teigė Lietuvos kariuomenės vadas R. Vaikšnoras. Jis tvirtino, kad kariuomenė bando įvairius būdus numušti balionus.

Lietuvos oro uostai, spręsdami situaciją, dalį naktinių skrydžių, kada uždaromas Vilniaus oro uostas, bando nukreipti į Kauno oro uostą.

Balionų skrydžiai į Lietuvą nelieka nepastebėti tarptautinių oro vežėjų. Dėl kontrabandinių balionų „air Baltic“ paankstina dviejų skrydžių laikus, o „Finnair“ naikina vakarinį skrydį Helsinkis–Vilnius–Helsinkis.

Lietuvos oro uostai skaičiuoja, kad 2025 m. spalio 4–gruodžio 7 d. laikini oro erdvės ribojimai virš Vilniaus oro uosto dėl Baltarusijos vykdomos hibridinės atakos prieš Lietuvą įvesti 15 kartų (nepertraukiamai arba keliais intervalais) ir vieną kartą Kauno oro uoste.

Dėl šių oro erdvės ribojimų paveikta per 350 skrydžių ir apie 51 tūkst. keleivių. Lietuvos oro uostai kartu su partneriais teigia patyrę per 750 tūkst. eurų nuostolių.

Kontrabandiniai balionai iš Baltarusijos leidžiami, kai vėjas juos nukreipia į Vilniaus oro uostą, sako premjerė Inga Ruginienė. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, tam palankiausias pietvakarių vėjas Vilniuje pučia maždaug 51 dieną per metus, padažnėja rudenį ir žiemą.

Gruodžio 9 d. dėl kontrabandinių balionų krizės Lietuvoje paskelbta ekstremalioji situacija.