Šeštadienio naktį 25 meteorologiniams oro balionams pažeidus Lietuvos oro erdvę, prabilta apie hibridines atakas, šalies oro uostų įvaizdį bei jų saugą. Nors iš viso buvo paveikta 30 skrydžių, Lietuvos oro uostų vadovo Simono Bartkaus teigimu, tokios situacijos parodo, kad yra rūpinamasi keleivių sauga.
LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius ir Lietuvos oro uostų vadovas Simonas Bartkus.
– Ministre, pradėkime nuo patikslinimo. Dainius Gaižauskas, Seimo narys, skelbia, kad balionų būta ne 25, o 100. Tai kiek jų buvo?
V. Kondratovičius: Tai reikia suprasti, kaip veikia sistema. Apie kiekvieną vizualiai pastebėtą atvejį kiekvienas patrulis, pasieniečiai arba policijos pareigūnai praneša. Ta informacija yra pateikiama kariuomenei, kuri jau identifikuoja, ar tai dronas, ar balionas, šiuo atveju – meteorologinis balionas. Šiuo atveju, kai buvo pastebėta apie 100 atvejų, tai tą patį balioną galėjo pastebėti trys, keturi pareigūnai ir pranešti apie tai. Tai tas skaičius, kuris yra pateiktas NKVC, kuris pateiktas kariuomenei, mes skaičiuojam tą tikrą, o visi kiti atvejai yra galimai pasikartojantys atvejai.
– Apie 6000 keleivių buvo paveikti, 30 skrydžių, ir tie keleiviai skundėsi, kad paralyžiuotame oro uoste trūko ir pagalbos, ir informacijos. Simonai, ar tas komunikacijos planas pasiteisino, ar matytumėt, ką reikėtų keisti?
S. Bartkus: Na, pirmiausia reikia apgailestauti dėl to ir atsiprašyti keleivių, kad jie susidūrė su tais nepatogumais. Teisingai paminėjot, kad paveiktų skrydžių skaičius buvo 30. Iš tų 30 aštuoni buvo nukreipti į kitus oro uostus, 6 išvykimai buvo atšaukti, 14 likusių buvo su trumpesniais arba ilgesniais vėlavimais. Aišku, reikia suprasti, kad kiekvienas iš tų 30 skrydžių iš esmės yra visiškai atskira istorija ir kiekvienam negalima pritaikyti vienos komunikacijos ar vieno plano, su kokiais nepatogumais jie susidurs, nes priklauso, ar tas skrydis nukreiptas kitur, ar jisai atidėtas, ar jisai galų gale atšauktas.
Juo labiau, kadangi pačiam teko visą naktį matyti iš arti oro uostą, kaip reikalai vyko ir su kokiais nepatogumais keleiviai susiduria, turbūt pakankamai sunkinantis veiksnys šitoj situacijoj ir buvo, jog nebuvo iki galo aišku, kada oro erdvė bus vėl atidaryta. Kai paaiškėjo, kad ji buvo uždaryta rekordiškai ilgai, nes dėl sprogstančių balionų kažkokie trumpi sutrikimai ne pirmą kartą jau nutinka, turbūt tas visas situacijos pokytis įvykstant ir sukelia tų sunkumų, nes ne visais atvejais aviakompanijoms pavyksta iškomunikuoti keleiviams, kada skrydis vyks ir koksai tolimesnis planas.
– Ministre, kontrabanda oro balionais pradėta traktuoti kaip organizuotas nusikalstamumas. Bet ar Jūs matytumėt poreikį tai įvardinti arba kvalifikuoti kaip hibridinę grėsmę nacionaliniam saugumui?
V. Kondratovičius: Noriu, patikslinti. Taip, mes žiūrim, kad tai yra vieno epizodo elementas. Dažniausiai kontrabandininkai bando susmulkinti siuntinius iki minimalaus kiekio, kad tai nebūtų prilyginta Baudžiamajam kodeksui. Šį atvejį jau pradėjom kartu su prokuratūra jungti į vieną bylą ir tai iškart sukelia didesnes pasekmes. Kaip jūsų antros dalies klausimas, ar tikrai manom (jog meteorologiniai balionai yra hibridinė grėsmė nacionaliniam saugumui – LRT.lt), tai nematome kažkokių hibridinių atakų arba instrumentalizuotos kontrabandos požymių, jeigu galima taip pasakyti apie kontrabandą, tokių požymių nėra.
– Simonai, ar tokie incidentai kaip nors griauna Vilniaus kaip patikimo, saugaus oro mazgo reputaciją?
S. Bartkus: Manau, kad aviacija ir visa veikla tuo pasižymi, jog skrydžių sauga yra pats didžiausias prioritetas. Visos pastangos bet kokios situacijos metu yra pirmiausia užtikrinti skrydžių saugą. Man atrodo, kad iš tikrųjų ir bendradarbiavimas, ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas, kuris šitoj situacijoj yra ypač svarbus, parodo, kad algoritmai suveikė, kad visi skrydžiai, kurie vyko, jie įvyko saugiai. Tai yra pagrindinis prioritetas. Europoje tenka, deja, susidurti su įvairaus pobūdžio nesklandumais, bet turbūt susitelkimas į pačių skrydžių saugą ir į keleivių saugą tikrai tik prisideda prie įvaizdžio, kad būtent čia saugu keliauti ir saugu skristi.
– Pasieniečiai kalba, kad tie meteorologiniai balionai yra nepavojingi, bet oro uostas dėl to uždaromas. Jūs galit žmogui paaiškinti tada, kodėl? Tai pavojingi jie ar ne?
S. Bartkus: Čia turbūt yra vienas veiksnys. Jeigu aviacijoje yra įžvelgiama potenciali grėsmės regimybė, yra imamasi visų priemonių, kad iš tikrųjų ta skrydžių sauga būtų užtikrinta 100 proc. Žinoma, iš šono keleiviams, kurie galbūt susidūrė su tais nepatogumais, kartais gali pasirodyti, kad tai perteklinis veiksmas epizodiškai žiūrint. Bet apskritai paėmus, manau, kad visa bendra aplinka, kas yra, čia kalbu apie oro uostus ne kaip organizaciją, bet apie aviaciją kaip visa sektorių, ir ką per dešimtmečius pavyko pasiekti, tai iš tikrųjų pavyko užtikrinti, kad keliavimas oro transportu būtų pati saugiausia transporto rūšis statistiškai.
– Ministre, kas čia dabar nutiko, kad tų oro balionų šiemet yra dvigubai, tikriausiai, daugiau per penkis mėnesius negu pernai?
V. Kondratovičius: Mes galim spekuliuoti. Aišku, sienos kontrolė yra ant žemės. Tikrai matome, kad tos priemonės, kurios buvo nukreiptos ir prieš instrumentalizuotą migraciją, davė savo vaisių, jog kontrabandininkai negali pasinaudoti žeme ir turi ieškoti kitų būdų. Aišku, galbūt ir paklausa išaugo dėl to, kad turėjome nesenai epizodą, kai buvo uždarytas nelegalus fabrikas Lietuvoje. Tą patį mes turėjome ir Latvijoje, kai buvo sustabdyta nelegaliai gaminamų cigarečių gamyba. Šiuo atveju greičiausiai ir paklausa lemia – jeigu nebūtų ekonominio efekto, manyčiau, tokios kontrabandos mes nematytume.
– Bet ar mes padarome viską, kad užkirstume tam kelią? Jeigu kontrabandininkai pajunta, kad gali leisti ir mes nieko nedarom su tais balionais, tai atidėtų skrydžių gali būti gerokai daugiau.
V. Kondratovičius: Tikrai turime ką padaryti. Tai vienas iš veiksmų – kuo daugiau sulaikysim (kontrabandininkų – LRT.lt) ir kuo bus veiksmingesni mūsų veiksmai, tuo labiau, tikėtina, dings noras kažką vežti dėl to, kad bus nenaudinga. Šiuo atveju tikrai turim stiprinti ir bendradarbiavimą tarp tarnybų, kad apsikeitimas informacija būtų labai greitas, staigus. Turim didinti kriminalinės žvalgybos įsikišimą į šitų procesų veiklą. Ir tai jau darome. Manyčiau, turėtume grįžti ir pažiūrėti, kas yra mūsų Baudžiamajame kodekse – ar nereikėtų įvesti tam tikrų papildomų griežtų sankcijų, tarkim, dėl sutrukdymo orlaiviams skraidyti, dėl oro uostų uždarymo. Ta atsakomybė turi būti aiški, kad tai sukeltų pasekmes būtent tiems, kurie daro tuos veiksmus – mūsų atveju siunčia balionus į mūsų oro erdvę.
– Simonai, keleiviai turėtų prašyti kompensacijų iš oro linijų, kuriomis skrido. Ar oro uostai skaičiavo, kiek nuostolių galėjo būti per šitas šešias, beveik septynias valandas tiek patiems oro uostams, tiek oro linijoms?
S. Bartkus: Mes skaičiavom labiausiai tas pajamas, kurių negavom dėl to, kad tie lėktuvai neatskrido, nes oro uosto rinkliavos iš esmės yra mūsų organizacijai pajamos. Jos nėra galbūt tokios žymios, kaip galėtų atrodyti, bet vis dėlto pagrindinis tikslas, dar kartą pasikartosiu, kaip užtikrinti skrydžių saugą ir pasirūpinti keleiviais. Tokiose situacijose tai yra pirmas prioritetas ir jau turbūt pinigų skaičiavimas pasitraukia į kitą planą.
Teisingai paminėjot, kad pagal reglamentavimą būtent keleivio sutartis dėl jo pervežimo yra sudaryta su aviakompanija. Tai iškilus bet kokiems nesklandumams, pirmiausia keleiviai turėtų kreiptis į aviakompaniją, nes jos yra tiesiogiai atsakingos tiek už keleivių rūpybą, tiek nukreiptų, tiek atidėtų skrydžių, tiek juo labiau atšauktų skrydžių klausimus. Jau toliau yra aviakompanijų prerogatyva, ar jos imsis tolimesnių sąnaudų išieškojimo iš galbūt kaltininkų, kurie galėtų būti nustatyti.
– Kiek yra realu išsireikalauti bent dalinės kompensacijos iš kontrabandininkų? Minėjot galimus Baudžiamojo kodekso pakeitimus, bet ar apskritai įmanoma išaiškinti tą grupuotę, kai dalis yra čia, o dalis yra kitoje valstybėje, kuri gyvena visiškai pagal savo taisykles?
V. Kondratovičius: Gana sudėtinga, įvertinus tai, kad mes neturim kažkokių kontaktų su Baltarusija dėl režimo, kuris ten dabar yra. Tai yra sudėtinga šiuo atveju. Bet, aišku, dauguma šitų sulaikytų asmenų, kurių yra daugiau nei 90, buvo gal ne organizatoriai, o vykdytojai. Jie atlikinėjo siuntimo, nešimo funkcijas ir tai galbūt neleidžia mums iškart permesti jiems visos atsakomybės. Aišku, įrodžius, kad jie veikia kartu, kad yra glaudus ryšys tarp jų, manyčiau, gali būt jiems taikomos žymiai sunkesnės sankcijos.
– Kiek yra sudėtingos šitos bylos? Kitaip tariant, Jūs pats esat sakęs, kad čia tiktai baudžiamoji atsakomybė galėtų sumažinti norą toliau gabenti kontrabandą, bet pirmiausia reikia įrodyti.
V. Kondratovičius: Taip, tai pirmas dalykas – reikia įrodyt, kad kiekvienas siuntimas yra susietas tarp jų. Tie asmenys, kurie ne pirmą kartą yra sulaikomi, dažniausiai veikia per organizuotas tinklo sistemas. Tai būtent per kriminalinės žvalgybos operaciją ir analizę, kitų teisėsaugos pareigūnų darbą tai galima padaryti. Tikrai yra labai didelis darbas. Tai analizuojami ir prisijungimo telefonų kortelių numeriai ir taip toliau, tai reikalauja nemažų pastangų. Bet džiugu, kad šiandien mes turim porą tokių bylų kartu su prokuratūra, kurios artimiausiu metu bus pateiktos teismui ir tikimės, kad pavyks tai padaryti.
– Simonai, labai trumpai. Ar Vilniaus, Kauno ar Palangos oro uostai yra testavę, atlikę pratybas, kas būtų, jeigu tas balionas arba dronas būtų ne su cigaretėmis, o su kokiu nors pavojingu kroviniu?
S. Bartkus: Čia turbūt pirmiausia tarpinstitucinės pratybos – jos vyksta nuolat ir jų pobūdis iš esmės yra toks, kad reaguojama ypatingai į atsirandančias naujas grėsmes. Tai visų pirma, kažkokios skraidyklės oro uoste, šalia oro uosto – ar tai būtų dronai, ar tai būtų meteorologiniai balionai – gana nauja grėsmė būtent skrydžių saugai. Iš esmės turbūt po kiekvieno atvejo mes ir matom, kad, bendradarbiaujant ir su viešąja saugumo tarnyba, ir su kitom tarnybom, ir su kariuomene, algoritmai vis yra tobulinami. Tai yra toks nesibaigiantis procesas reaguoti į tas naujas grėsmes ir kaip jas prisitaikyti būsimiems atvejams.
– Dėkui.
