Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) paskelbė 1 mln. eurų vertės programą, kurios dalyviai turėtų rasti sprendimą, kaip kovoti su į Lietuvą skrendančiais kontrabandininkų balionais.
„Skiriame 1 milijoną eurų oro gynybos sistemoms kurti. Programą pradėsime per 24 val. nuo šios spaudos konferencijos pradžios. Verslą kartu su mokslu kviesime teikti paraiškas. Vienas langelis bus atidarytas Inovacijų agentūroje, tad visą informaciją bus galima rasti ten.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- EIMIN skirs 1 mln. eurų paieškoms, kaip kovoti su į Lietuvą skrendančiais balionais
- Verslas teigia, kad jau dabar gali pasiūlyti 2-3 sprendimus
- Kalbama ir apie kinetines kovos priemones
Mes kalbame ir apie antidronines sistemas, žvalgybos sistemas, IT ir kitus inžinerinius sprendimus. Mūsų tikslas, kad oro balionai, kurie kerta Lietuvos sieną, ten ir pasiliktų“, – pirmadienį žurnalistams sakė Ekonomikos ir inovacijų viceministras Paulius Petrauskas.
1 mln. eurų bus skirtas pristatyti oro gynybos idėjoms.
Skiriame 1 milijoną eurų oro gynybos sistemoms kurti.
P. Petrauskas
Jo teigimu, programa susidės iš 3 dalių. Pirmą etapą sudarys idėjų atranka.
„Tikimės, kad per tris mėnesius turėsime greitus sprendimus, kuriuos galėsime taikyti oro gynybos problematikai spręsti“, – pridūrė jis.
P. Petrauskas taip pat akcentavo, kad mokslo ir verslo bendruomenė sako jau dabar turinti sprendimus.
„Bendruomenė (mokslo, verslo – LRT) yra pasakiusi, kad jau turi sprendimus. Norime tuos sprendimus pamatyti“, – sakė viceministras.
Būtų kuriamos ir kinetinės priemonės
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius pažymėjo, kad jau dabar verslas gali pasiūlyti 2–3 sprendimo priemones.
„Verslas, Lietuvos pramonininkų konfederacija tarp savo narių tikrai turi bent 2–3 galimus sprendimus, kurie galėtų būti pritaikyti šiai problemai spręsti“, – sakė pramonininkų atstovas.
Anot V. Janulevičiaus, kalbama apie kinetines kovos priemones, ne tik apie elektronines.
Tas priemones galima pavadinti kinetinėmis. Tai nėra vien tik elektroninė kova, nes balionas neturi savyje jokių kitų dalykų, jis tiesiog skrenda.
V. Janulevičius
„Tas priemones galima pavadinti kinetinėmis. Tai nėra vien tik elektroninė kova, nes balionas neturi savyje jokių kitų dalykų, jis tiesiog skrenda. Tačiau tai būtų nebūtinai šaudymas, o gal ir šaudymas, yra keletas būdų. (...) Klausimas, ar tai būtų ta pati raketa, ar dronas.
Keičiasi ir aukštis, kuriame yra skraidinami balionai. Jie skraidinami žymiai aukščiau, kur dronas ir negalėtų pasiekti. Tam, matyt, bus naudojamos kažkokios mažos raketos, kurių jau irgi yra. Tų sprendimų tikrai yra. Klausimas tik rizikos. Kas prisiims tą riziką, kai tas balionas su dėže, kurios svoris 20–30 kilogramų, nukris“, – pirmadienį žurnalistams sakė V. Janulevičius.
Jis taip pat pridūrė, kad dėl nuolatos uždaromo Vilniaus oro uosto Lietuvos įvaizdis tarp užsienio investuotojų prastėja, todėl būtina kuo greičiau spręsti problemą.
„Nuostoliai (dėl į Lietuvą skrendančių oro balionų ir uždaromų oro uostų – LRT) yra labai dideli. Viskas išplito iki užsienio spaudos ir tai davė negatyvų atspalvį“, – pažymėjo verslininkas.
LRT.lt primena, kad dėl kontrabandinių balionų antplūdžio ne kartą laikinai veiklą sustabdyti turėję Vilniaus ir Kauno oro uostai spalį patyrė daugiau kaip 81 tūkst. eurų siekiančius nuostolius.
Spalio mėnesį dėl oro erdvės ribojimų buvo paveikti 172 skrydžiai ir beveik 27 tūkst. keleivių. Daugelio kelionių planus pakeitė laikinas Vilniaus oro uosto veiklos stabdymas. Tuo metu Kauno oro uoste paveikti 3 skrydžiai ir 510 keleivių.
