Kontrabandiniai balionai iš Baltarusijos leidžiami, kai vėjas juos nukreipia į Vilniaus oro uostą, sako premjerė Inga Ruginienė. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, tam palankiausias pietvakarių vėjas Vilniuje pučia maždaug 51 dieną per metus, padažnėja rudenį ir žiemą.
Tiesa, praėjusią savaitę įvykusių orlaivių eismo sustabdymų metu sostinėje fiksuoti ir rytų, pietryčių bei pietų vėjai. Visų keturių krypčių vėjai Vilniuje 10 metrų aukštyje pučia apie 55 proc. viso laiko, t. y. net 201 dieną per metus.
Vis dėlto, kaip pažymi Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjas Donatas Valiukas, vėjo kryptis prie žemės ir kelių kilometrų aukštyje, kuriame skrenda balionai, sutampa ne visada.
„Paprastai skirtinguose aukščiuose atitinka tai, kas yra arti žemės, bet nėra taip, kad būtų vienas prie vieno. Gali situacija būti ir visiškai priešinga. Žinoma, galbūt visiško tikslumo ir nereikia. Jiems svarbu, kad pataikytų į Lietuvos teritoriją.
Beje, kiekvienas žmogus gali pastebėti tuos gan retus atvejus, kai vėjas pučia ir medžiai juda į vieną pusę, o pakėlus akis į dangų matai, kad debesys juda ne į tą pačią pusę“, – LRT.lt dėstė jis.
Vilniuje dažniausi pietų ir vakarų vėjai
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (Meteo.lt) 2023 metais išleistame leidinyje „Lietuvos klimato atlasas 1991–2020 m.“ pateikiami duomenys rodo, kad Vilniuje vyrauja pietų ir vakarų vėjai.
19 proc. laiko per visus metus, kai vėjas pučia, jis yra pietų, 16 proc. – vakarų, 15 proc. – pietryčių, po 14 proc. – pietvakarių ir šiaurės vakarų. Rečiausi yra šiaurės (9 proc.), rytų (7 proc.) ir šiaurės rytų (6 proc.) vėjai. Apie 5 proc. viso laiko Vilniuje fiksuojama tyka, t. y. bevėjis oras arba silpnas vėjas, ne smarkesnis kaip 0,5 metro per sekundę.
Leidinyje paaiškinama, kad pietinių krypčių vėjų kartojimasis Lietuvoje išauga žiemą, kai atmosferos cirkuliacija persitvarko šaltajam laikotarpiui ir suaktyvėja Sibiro anticiklonas.
Tuo metu pavasarį pietinių krypčių vėjų ima mažėti ir didėti šiaurinių krypčių vėjų kartojimasis. Kovo ir balandžio mėnesiais dar gana dažni rytų ir pietryčių vėjai.
„Vasarą dominuoja vakarinių krypčių vėjai, tačiau išauga ir šiaurinių (ypač šiaurės vakarinių) vėjų kartojimasis. Retesni tampa rytų, pietryčių ir pietų vėjai“, – dėstoma leidinyje.
Rudenį vėjai vėl ima grįžti į būdingas šaltajam laikotarpiui kryptis: ima mažėti šiaurinių ir šiaurės rytinių vėjų, išauga pietinių, pietvakarinių bei pietrytinių vėjų kartojimasis. Nors sumažėja vakarinių vėjų, bet dėl vyraujančios vakarų pernašos jie ir toliau išlieka dažni.
Kryptis – nebūtinai vienoda
Meteo.lt atstovai LRT.lt teigė, kad toks vėjų sostinėje apibendrinimas yra artimas realybei, tačiau neatspindi viso atmosferos profilio, kadangi balionai juda daug didesniame aukštyje.
„Kontrabandininkų pūslė kyla maždaug iki keleto kilometrų aukščio, kur vėjo kryptys gali būti visai kitokios nei prie žemės paviršiaus. Nereikėtų interpretuoti tiesiogiai kaip balionų skrydžiui palankių dienų skaičiaus“, – patarė jie.
Kaip paaiškino D. Valiukas, vėjo greičius ir kryptis visoje atmosferoje veikia daugybė veiksnių.
„Gali būti net ir taip, kad 10 metrų aukštyje yra vakarų vėjas, o 4 km aukštyje – rytų, – sakė jis. – Balionų atveju šis aspektas yra gana svarbus. Juos leidžiantys žmonės, ko gero, žino, koks vyrauja vėjas kelių kilometrų aukštyje. T. y. nesiremia tik tuo, kur ant žemės pučia ir paleidžia balioną.“
Meteo.lt Klimatologijos skyriaus vedėjas sakė, kad duomenys apie vėjo kryptis skirtinguose aukščiuose yra atviri.
„Prisijungus prie tam tikrų europinių centrų tie duomenys gali būti pasiekiami. Juos surenka specialiai paleidžiami zondai. Pavyzdžiui, Lietuvoje Kaune yra paleidžiamas. Būtent tas meteorologinis balionas, kai naudojamas pagal tikrąją paskirtį, pakyla kartais net ir iki keliolikos kilometrų aukštį.
Taip matomos vėjo kryptys ir greičiai įvairiuose aukščiuose. Taip pat yra tam tikri prognostiniai modeliai, kurie pateikia duomenis irgi skirtinguose aukščiuose. Baltarusija ir Kaliningradas taip pat savo zondus leidžia, tai jie gali matyti, kas tuo metu vyksta“, – pasakojo jis.
Leidžia pavėjui
Apie tai, kad kontrabandiniai balionai iš Baltarusijos leidžiami pavėjui į Vilniaus oro uostą, premjerė I. Ruginienė kalbėjo antradienį LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“.
„Mes matome, jog yra apskaičiuojama, kad jeigu vėjo kryptis yra palanki ir balionas skrenda į oro uostą, galbūt yra daugiau motyvacijos leisti pačius balionus“, – teigė ji.
Kontrabanda į Lietuvą siunčiamos cigaretės yra gaminamos „Neman“ gamykloje Gardine, kuris yra į pietvakarius nuo Vilniaus.
Vilniaus oro uostas dėl civilinei aviacijai keliamo pavojaus buvo uždarytas spalio 21, 22, 24, 25, 26 ir 27 dienomis. Tomis valandomis, kai orlaivių eismas jame buvo sustabdytas, Vilniuje pūtė pietryčių, pietų ir pietvakarių vėjai.
Reaguojant į hibridine ataka laikomą kontrabandą oru, vyriausybinė Nacionalinio saugumo komisija ėmėsi atitinkamų priemonių.
Sutarta, kad oru gabenamos kontrabandos siuntos, atsižvelgiant į situaciją ir rizikas, galės būti numušamos kinetinėmis priemonėmis. Taip pat sutelkta jungtinė policijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos tyrimų grupė, veikianti pagal suderintą kovos su kontrabanda veiksmų planą.
Trečiadienį Vyriausybės posėdyje priimtas sprendimas dėl sienos su Baltarusija uždarymo mėnesiui. Be to, Vidaus reikalų ministerija siūlo numatyti, kad už skrydžių taisyklių pažeidimus, kai panaudojus bepiločius orlaivius ar balionus buvo sukeltas pavojus oro uostų veiklai, būtų baudžiama laisvės atėmimu iki 5 metų.
Susisiekimo ministerija anksčiau skelbė, kad, kai ribojami skrydžiai, orlaiviai laikinai nukreipiami į kitus Lietuvos ar kaimyninių šalių oro uostus.
„Orlaivio įgula savarankiškai nusprendžia, kuriame oro uoste leistis, atsižvelgdama į turimą degalų kiekį, oro uosto techninį aprūpinimą, skrydžių planą.
Dedamos pastangos, kad tokie incidentai sukeltų kuo mažiau nepatogumų keliaujantiems. Tam, kad judėjimo sutrikimai būtų minimalūs, organizuojamas keleivių pervežimas autobusais iš oro uostų į pradinės paskirties vietą. Pavyzdžiui, vien sekmadienio naktį iš Kauno oro uosto į Vilnių 17 autobusų pervežė apie 850 keleivių, iš Palangos į Vilnių 4 autobusai pervežė apie 180 keleivių“, – skelbė ministerija.
Šeštadienio naktį orlaivių eismas buvo sustabdytas ne tik Vilniaus, bet ir Kauno oro uoste.
