Ženklų, kad avialinijos pradėtų atšaukinėti skrydžius į Lietuvą, nėra, sako Lietuvos oro uostų Saugos departamento direktorius Vidas Kšanas.
„Vežėjai supranta, kad tai nėra oro uostų problema. (...) Tokių kalbų, kad matome Lietuvą nesaugią, kad tuoj pat nustosime skraidyti, nėra. Yra solidarus laukimas.
Tokių kalbų, kad matome Lietuvą nesaugią, kad tuoj pat nustosime skraidyti, nėra. Yra solidarus laukimas.
V. Kšanas
Vežėjai supranta, kad valstybė siekia išspręsti šitą klausimą. (...) Tokių indikacijų, kad mums pradėtų keistis kardinaliai tvarkaraščiai ar nebūtų skraidoma tam tikrais periodais, mes tikrai neturime“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė V. Kšanas.
LRT.lt primena, kad dėl kontrabandinių balionų „Finnair“ atšaukė vieną vakarinį skrydį iš Helsinkio į Vilnių. „Air Baltic“ pakoregavo dviejų skrydžių laikus – juos paankstino.
Taip pat skaitykite
Naktimis skrydžius nukreips į Kauną
Trečiadienio vakarą dėl kontrabandinių balionų jau 14-ą kartą buvo uždarytas Vilniaus oro uostas, jo veikla buvo atnaujinta 2.30 val.
V. Kšano teigimu, iš viso nepatogumų patyrė per 3 tūkst. keleivių.
Siekiant sumažinti nepatogumus, penki orlaiviai buvo nukreipti į Kauną, dar penki skrydžiai atšaukti, o vienuolika skrydžių pavėlinta.
„Stengiamės, kad visi skrydžiai būtų nukreipti į Lietuvoje esančius oro uostus. Kad keleiviai atskristų į Lietuvą, kad jiems būtų patogiau grįžti namo. (...) Keleiviai autobusais atvežti į Vilnių“, – pažymėjo V. Kšanas.
Jis sako, kad Lietuvos oro uostai svarsto idėją naktinius skrydžius iš Vilniaus perkelti į Kauną ne tik tada, kai yra uždaromas Vilniaus oro uostas.
„Mes tikrai nagrinėjame šį variantą. Pajėgumų perkelti operacijas į Kauną yra. Tačiau yra nemažai apribojimų, kuriuos reikia išspręsti. Faktas, kad turi pritarti ir priimti tokias sąlygas vežėjas. Kadangi jis turi pranešti savo keleiviui, kad jo skrydis bus iš Kauno, su tuo gali atsirasti tam tikrų nesklandumų“, – pažymėjo LTOU atstovas.
V. Kšano teigimu, pajėgumai Kaune taip pat leistų aptarnauti papildomą srautą žmonių.
„Pats terminalas turi praplėstą infrastruktūrą. (...) Piko metu galime aptarnauti įspūdingus skaičius. Kalbant apie plotą, tikrai nėra iššūkių.
Galbūt atsirastų operacijos detalių perone, kada reikėtų užtikrinti keleivių įlaipinimą ir išlaipinimą autobusais, o ne pėsčiomis, kaip yra dabar. Reikėtų papildomų resursų antžeminio aptarnavimo bendrovėms. Tai irgi yra įmanoma išspręsti“, – pridūrė V. Kšanas.
Dėl Baltarusijos režimo vykdomos hibridinės atakos prieš Lietuvą, civilinę aviaciją ir visuomenę per spalį ir lapkritį oro erdvė virš Vilniaus oro uosto dėl fiksuotų navigacinių atžymų, kurios yra būdingos balionams, buvo apribota 14 kartų. Vieną kartą oro erdvė buvo apribota ir virš Kauno oro uosto.
Per minėtą laikotarpį paveikta iš viso beveik 320 skrydžių, daugiau nei 45 tūkst. keleivių. Oro uostų skaičiavimu, paveiktų keleivių skaičius sudaro apie 5 proc. nuo visų keleivių skaičiaus, kurie buvo aptarnauti per du mėnesius Vilniaus oro uoste.
