Premjeras sako, kad Finansų ministerijos pateiktas mokesčių pertvarkos projektas – pirminis, dėl visko galima diskutuoti. Tam skirtos dvi savaitės. Socialdemokratų partneriai valdžioje „aušriečiai“ priekaištauja, kad siūlymai užregistruoti prieš pat Velykas. Ekspertų teigimu, švenčių intarpas išties sutrumpina laiką kokybiškai diskusijai.
Finansų ministras Rimantas Šadžius trečiadienį registravo mokesčių pertvarkos projektą. Ir tuo, Remigijaus Žemaitaičio teigimu, nulėmė velykinius žaidimus.
Vilniaus merui Valdui Benkunskui pareiškus, kad nekilnojamojo turto mokestis bus vilniečių – tai jie jį suneš, liberalų lyderė tuo abejoja.
„Tai kad dabar nebe vilniečių, dabar kaip tik metėsi į kitą pusę koalicija“, – teigia Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Benkunskas teisus, ta prasme, sumokės ne tik vilniečiai, sumokės nidiečiai ir vis tie, pas kuriuos tradiciškai nekilnojamojo turto mokestinė vertė aukštesnė. Vieno kambario butas Vilniuje, Nidoje, Palangoje kainuoja brangiau negu vieno kambario butas Ignalinoje“, – konstatuoja Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.
Mokesčių ekspertė sako, kad kuo daugiau žmonių šeimoje, tuo labiau pamažės mokestis.
„O jeigu yra vienišius, tai jis jau nebeturi kaip dalintis. Jau jisai mokės, jam tik tai 40 tūkstančių lengvata ant to turto, ne 80-imt“, – teigia ji.
Demokratai ir „aušriečiai“ sako, kad jeigu koalicija nesutars dėl kitokių turto mokesčio grindų nei 40 tūkst. eurų, teiks savo siūlymus.
„Taip pat turime rimtą klausimą dėl papildomo koalicijoje nesutarto gyventojų pajamų mokesčio, 4 proc. virš labai didelių pajamų ir dėl draudimo mokesčio taip pat turime klausimų“, – sako Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Linas Kukuraitis.
„Tikrai aš nepritariu 32 proc. plius 4 proc. Visiškai nėra jokios logikos, nes papuola net individualiai veikiantys asmenys, papuola žemės ūkio sektorius“, – sako R. Žemaitaitis.
„Gyventojų pajamų mokestis, pelno mokestis yra tie, kurie lėtins mūsų ekonomikos augimą ir kerta šaką ant kurios sėdi visa valstybė“, – mano V. Čmilytė-Nielsen.
„Ministras tikrai yra kietas ministras ir tikrai rūpinasi valstybės finansiniu stabilumu“, – atšauna premjeras Gintautas Paluckas.
Seimo konservatorių frakcijos narys Raimondas Kuodis tikina – matome labai daug improvizacijos.
„Lietuvoj improvizuoti... čia yra džiazo šalis, visi moka grot džiazą, kūdikiai moka grot džiazą. Bet keista, kai iš valdžios institucijų išeina tokia besisukanti patranka, kuri šaudo bet kur ir bet kaip“, – mano jis.
Ekonomistas sako, kad dėl tokios reformos kaltas pats verslas – praėjusioje kadencijoje pasipriešino siūlymui išnaikinti tuos, kurie uždirba daug, o mokesčių sumoka mažai.
„Tai dabar didžioji dalis reformos gula ant ir taip mokančiųjų mokesčius. Ir verslas, natūralu, kad dabar pasimetęs, nes nesitikėjo tokio sprendimo. Bet grįžt prie gyvulių ūkio niekada nevėlu“, – teigia R. Kuodis.
Reforma vadinamąjį „gyvulių ūkį“ liestų. Valdantieji numatę sumuoti pajamas ir apmokestinti. D. Čibirienė sako, niekas nesikeis tik tiems dirbantiems individualiai, kurių metinės pajamos – iki 35-ių tūkst. eurų.
„Tačiau tik su sąlyga, kad tu šalia neturi darbo santykių pajamų. Jeigu tu turi darbo santykių pajamas, jos bus pliusuojamos su individualios veikos pajamomis ir bus sprendžiama, ar įjungiame papildomą progresyvųjį tarifą“, – sako D. Čibirienė.
„Iš dalies tai yra teisingas požiūris, skausminga yra jo pradžia. Bet, ko gero, praeis 5 metai ir matysim, kad tas dalykas tikrai iš tikrųjų pasiteisina“, – vertina Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas Evaldas Stankevičius.
Jis sako, kad sumuojamos pajamos sumažins apmokestinimo disproporciją, nes būtent lengvatos ir išlygos palaiko vadinamąjį gyvulių ūkį.
Anot ekonomisto, yra ir kitų neblogų idėjų.
„Cukraus mokestis, kuris priskiriamas prie antsvorio mokesčio, iš tikrųjų turėtų gal šiek tiek skatint tą mūsų požiūrį į sveikesnį gyvenimą“, – teigia jis.
Bet sako – taip, tai mažins sunkiai gyvenančių žmonių galimybes įpirkti saldžiųjų gėrimų.
Su skurdu kovojantys nevyriausybininkai išreiškę palaikymą mokesčių reformai. Verslo atstovai ją pavadino protu nesuvokiama.
„Yra šnekančių, ypač iš verslo asociacijų pusės – „ar jums sunku pasiskolinti?“ Supraskit, ne Seimas ir ne Vyriausybė skolinasi, skolinasi visi Lietuvos piliečiai. Galiu atsakyti: o verslui, jums, sunku pasiskolinti, kad sumokėtumėt papildomą mokestį? Kodėl apie tai nesvarstote, o norite, kad tą skolą prisiimtų visi Lietuvos piliečiai“, – sako Vyriausybės vadovas G. Paluckas.
Premjeras teigia, kad dabar dvi savaitės skirtos nuomonei apie pertvarką reikšti. Ir kartoja – pirminiai siūlymai gali keistis.
