Vasara – atostogų ir skrydžių metas, o pigių avialinijų skrydžius perkantys keliautojai tam tikrais atvejais iš dalies lieka apgauti.
„Keleiviams kyla pasekmės, kai pasirenka skrydžius su „self–transfer“ (liet. savarankiškas persėdimas), nes atrodo, kad įsigijau jungiamuosius, o iš tikrųjų įsigyti du atskiri.
Jeigu pirmas skrydis vėluoja ir nespėjate į antrąjį, techniškai ir teisiškai jūs laiku neatvykote į antrą skrydį ir oro bendrovė nieko jums neskolinga ir niekuo negali padėti“, – LRT RADIJO laidai „10–12“ sako „Oro skundo“ įkūrėjas Balys Rimkus.
Neapsigaukite pirkdami jungiamųjų skrydžių bilietus
Pasak eksperto, perkantieji pigiausius neva jungiamųjų skrydžių bilietus gali nesulaukti reikiamų kompensacijų, jei vėluoja į kitą skrydį.
„Pigiausi bilietai bus pažymėti tokia fraze „self–transfer“ (liet. savarankiškas persėdimas), kur pats sau susikuri jungiamąjį skrydį. Dažniausiai iš žemų kaštų oro linijų „Ryanair“, „Wizzair“, „EasyJet“, „Norwegian“ negali būti jungiamųjų skrydžių, nes jie nesiūlo tokio pasirinkimo – tai būna tik retos išimtys“, – sako B. Rimkus.
„Iš jų verslo pusės jiems yra paprasčiau, nes nereikia užtikrinti pagalbos keleiviams jungiamojo skrydžio metu. Oro linijoms kyla daug pareigų: reikia suorganizuoti kitą greičiausią įmanomą skrydį į tą patį tikslą, turi pasirūpinti nakvyne, jei vėluoja, pasirūpinti gėrimais ir maistu. Jeigu to nepadaro, galima išsaugoti čekius ir susigrąžinti visas išlaidas“, – aiškina B. Rimkus.
„Oro skundo“ įkūrėjas sako, kad įsigijus jungiamųjų skrydžių bilietus, nurodyti bilietų rezervacijos numeriai turi sutapti.
„Turi būti parašyta „Connecting flights“ (liet. Jungiamieji skrydžiai) ir įsigijus bus parašytas tas pats rezervacijos kodas. (...) Kai pirksite su „self–transfer“, tie kodai bus skirtingi ir tada pasekmės lieka keleiviui“, – teigia jis.
Ekspertas pataria daryti didesnius tarpus tarp jungiamųjų skrydžių, kad nevėluotumėte.
„Mes rekomenduojame daryti didesnius tarpus (tarp jungiamųjų skrydžių – LRT). Gal dieną praleisti mieste, kurio nematėte, nelankėte. Tuomet bus apsaugotas ir pirmasis skrydis, ir jūs dėl to pirmojo skrydžio sutrikimo nevėluosite į antrąjį skrydį“, – dėsto B. Rimkus.
Pašnekovas paneigia mitą, kad dėl prasto oro atšaukus skrydį galima reikalauti kompensacijos iš oro linijų bendrovės. Taip pat jei streikuoja oro uosto darbuotojai – kompensacija nepriklausys.
„Dar kas matosi, kad blogėja oro sąlygos, didėja liūčių. Daug kas galvoja, kad gali gauti kompensacijas, bet jas gali gauti tik dėl aplinkybių, kurias galėjo kontroliuoti oro linijos. Tai blogas oras – nėra aplinkybė (dėl kurios mokama kompensacija – LRT). Jeigu streikuoja oro linijų darbuotojai, tada kompensacija priklausys, jei oro uosto saugumo darbuotojai – kompensacija nepriklauso“, – aiškina jis.
Turi pasiūlyti maisto kuponus, jei skrydis atšauktas – nakvynę
B. Rimkus pabrėžia, kad kompensacijos dydis skiriasi priklausomai nuo skrydžio atstumo, o suma gali siekti iki 600 eurų.
„Jeigu skrydis yra atšaukiamas likus 14 dienų iki skrydžio, tuomet kompensacija jau gali priklausyti. (...) Kompensacijos dydis priklauso nuo skrydžio atstumo. Skrydis iki 1500 km – 250 eurų, virš 1500 km ir Europoje skrydžiams priklauso iki 400, jei skrydis viršija 3500 km ir yra už Europos ribų, tai tuomet kompensacija yra 600 eurų“, – teigia „Oro skundo“ įkūrėjas.
Ekspertas primena, kad skrydžiui vėluojant 2 valandoms, oro linijų bendrovė turi pasiūlyti maisto ir gėrimų kuponus. Jų nepasiūlius keleiviai patys gali įsigyti ir vėliau prašyti bendrovės sumą grąžinti.
„Trumpiausio skrydžio atveju po 2 valandų turi pasiūlyti kuponus. Jeigu to nesiūlo, galima patiems įsigyti, aišku, proto ribose, ir pateikti čekius oro linijoms, kad grąžintų maisto ir gėrimų išlaidas. Nakvynė skiriama tada, kai skrydis yra atšaukiamas arba atidedamas kitai dienai arba po kelių dienų“, – aiškina B. Rimkus.
„Oro skundo“ įkūrėjas pripažįsta, kad oro linijų bendrovėms nėra brangu išmokėti kompensacijas.
„Mūsų bendrovė skaičiavo, kad oro linijoms kompensacijų kaina yra apie 1 eurą prie bilieto. Kai skundžiasi, kad reikia daug išmokėti – tai nėra visai realu. Keleiviai tą eurą sumokės, kad tik būtų apsaugota kelionė“, – dėsto B. Rimkus.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „10-12“ įraše.
Parengė Goda Ponomariovaitė.
